Telefoniniai sukčiai: kaip jie veikia ir kaip apsisaugoti
Sukčiai skambina banko, policijos ar artimųjų vardu ir per kelias minutes išvilioja santaupas. Apžvelgiame, kaip tai vyksta Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, kokie iPhone ir „Android“ nustatymai padeda apsisaugoti ir ką daryti nukentėjus.
Skambina „banko saugumo specialistas“, „policijos pareigūnas“ ar „Google“ darbuotojas. Kalba mandagiai, žino jūsų vardą, numeris ekrane atrodo lietuviškas. Po dešimties minučių santaupų nebelieka. Telefoniniai sukčiai šiandien – ne pavieniai apgavikai, o organizuotos, dirbtinį intelektą pasitelkiančios struktūros. Jos dirba visame pasaulyje, o Lietuvoje, Amerikoje ar Vokietijoje naudoja labai panašius scenarijus. Pažiūrėkime, kaip jie veikia, kodėl žmonės patiki ir kaip apsisaugoti – nuo kelių paprastų taisyklių iki konkrečių telefono nustatymų.
Kodėl sukčiai sugeba apgauti net protingus žmones
Paplitęs mitas – kad sukčių aukomis tampa tik naivūs ar neišsilavinę žmonės. Tai netiesa. Telefoninis sukčiavimas veikia ne protą, o emocijas: per kelias minutes žmogus įstumiamas į tokią būseną, kurioje kritinis mąstymas tiesiog išsijungia. Beveik visi scenarijai remiasi tais pačiais keturiais svertais.
- Baimė. „Jūsų sąskaitoje vyksta įtartina operacija“, „jūsų vardu imama paskola“, „jūsų sūnus pateko į avariją“.
- Skuba. „Turime veikti dabar, kitaip pinigai dings.“ Kai nėra laiko pagalvoti, nėra laiko ir patikrinti.
- Autoritetas. Skambintojas prisistato banko, policijos, prokuratūros ar technologijų bendrovės atstovu, vartoja oficialią kalbą ir „bylos numerius“.
- Izoliacija. „Niekam nesakykite, net banko darbuotojams – jie gali būti susiję su nusikaltėliais.“ Tai pats pavojingiausias ženklas: sukčius stengiasi atkirsti jus nuo žmonių, kurie galėtų sustabdyti.
Sukčiams padeda ir tai, kad apie mus jie dažnai jau daug žino: vardą, pavardę, banką, kartais net paskutinius pirkinius. Ši informacija surenkama iš nutekėjusių duomenų bazių ir socialinių tinklų. Todėl tikslūs jūsų duomenys pokalbyje nėra įrodymas, kad skambina tikras bankas. Ekrane rodomas numeris taip pat gali būti suklastotas.
Kaip tai vyksta Lietuvoje
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (AML centro) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčiai bandė išvilioti 58,8 mln. eurų, iš jų finansų įstaigos sustabdė daugiau kaip 38 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 20,5 mln. eurų.
Telefoninis sukčiavimas pagal atvejų skaičių nėra dažniausias – daugiausia atvejų tenka suklastotoms SMS žinutėms ir el. laiškams. Bet jis vienas skaudžiausių: vienas atvejis vidutiniškai kainuoja kelis tūkstančius eurų. 2025 m. paskutinį ketvirtį vidutinis telefoninio sukčiavimo nuostolis siekė apie 6 300 eurų, 2026 m. pirmąjį ketvirtį – apie 8 400 eurų. Per visus 2025-uosius gyventojai dėl telefoninių sukčių prarado apie 4,2 mln. eurų.
Gera žinia ta, kad 2026 m. situacija ėmė gerėti. Per pirmąjį pusmetį telefoninio sukčiavimo atvejų, palyginti su 2025 m., sumažėjo apie 70 proc., o nuostolių – apie 74 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo ryšio operatorių filtrai, blokuojantys iš užsienio skambinančius suklastotais lietuviškais numeriais. 2026 m. vasario pabaigoje vien „Telia“ tinkle per savaitę buvo užblokuota daugiau kaip 1,1 mln. tokių skambučių, o gegužę, operatoriams suderinus filtrus, – apie 46 tūkst. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį „Telia“ užblokavo daugiau nei 9,35 mln. sukčiavimo ir įtartinų skambučių, iš jų daugiau kaip 7,19 mln. – su suklastotais lietuviškais numeriais.
Vis dėlto atsipalaiduoti per anksti. AML centras įspėja, kad mažesnis atvejų skaičius nereiškia mažiau bandymų, o 2026 m. antrąjį ketvirtį bendras sukčiavimo atvejų skaičius vėl išaugo 14 proc. Sukčiai skambina iš užsienio numerių, tobulina lietuvių kalbą ir pasitelkia dirbtinio intelekto balso asistentus.
Dažniausi scenarijai Lietuvoje
„Skambina banko saugumo tarnyba“
Pranešama apie įtartiną pavedimą, jūsų vardu imamą paskolą ar pakeistą telefono numerį. Prašoma „patvirtinti tapatybę“ arba „atšaukti operaciją“ Smart-ID ar banko programėlėje, o iš tikrųjų patvirtinamas sukčių pavedimas. Kita versija – pasiūlymas perkelti pinigus į „saugią sąskaitą“. Tokios sąskaitos nėra: pinigai keliauja tiesiai sukčiams.
„Prie jūsų paskyros prijungtas naujas įrenginys“
2026 m. vasarą policija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įspėjo apie skambučius tariamai iš „Google“. Po kelių sekundžių pokalbį perima rusiškai kalbantys asmenys: jie įtikina nepasitikėti banku, policija ir net artimaisiais, atsidaryti naujas sąskaitas kituose bankuose ar perduoti grynuosius pinigus kurjeriui.
„Kalba policija, prokuratūra, teismas“
Jums pranešama, kad jūsų duomenys panaudoti nusikaltimui arba kad esate tyrimo dalyvis. Norint „įrodyti nekaltumą“ ar „apsaugoti lėšas“, reikia pervesti pinigus, įdiegti programėlę ar niekam apie tai nepasakoti.
„Mama, man bėda“
Artimojo vardu prašoma skubiai pervesti pinigų – dėl avarijos, sulaikymo ar pamesto telefono. Dirbtinis intelektas jau leidžia atkurti balsą iš kelių sekundžių įrašo, pavyzdžiui, iš vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose. Ekspertų teigimu, Lietuvoje tokie atvejai kol kas nėra plačiai paplitę, bet grėsmė auga.
Daugiau scenarijų (3)
Nuotolinio valdymo programėlė
„Kad padėtume, įdiekite programėlę“ – ir sukčius mato jūsų ekraną arba gali jį valdyti. Taip jis pamato prisijungimo duomenis ir patvirtinimo kodus. Joks bankas ar institucija neprašo įdiegti nuotolinio valdymo ar ekrano bendrinimo programėlių.
Ryšio operatoriaus, energetikos ar siuntų bendrovės vardu
„Baigiasi jūsų sutartis“, „reikia pakeisti skaitiklį“, „siunta sulaikyta“. Prašoma paspausti nuorodą, prisijungti prie banko ar sumokėti nedidelę sumą. Tokia „smulki“ įmoka dažnai tėra būdas gauti jūsų kortelės duomenis.
Investicijos ir „lengvas uždarbis“
Prasideda reklama socialiniuose tinkluose ar skambučiu, tęsiasi „asmeninio brokerio“ pokalbiais. Pirmą kartą leidžiama „uždirbti“, kad pasitikėtumėte, paskui prašoma vis didesnių sumų. Pinigų atgauti nebeįmanoma.
Ne tik Lietuvos problema: kaip tai vyksta kitur
JAV. Federalinės prekybos komisijos (FTC) duomenimis, 2025 m. amerikiečiai pranešė praradę 15,9 mlrd. dolerių dėl sukčiavimo, o apsimetėliai – tie, kurie prisistato banku, valdžios institucija ar žinoma bendrove, – jau devintus metus iš eilės yra dažniausia sukčiavimo rūšis: daugiau nei milijonas pranešimų ir 3,5 mlrd. dolerių nuostolių. FTB Interneto nusikaltimų skundų centras (IC3) skaičiuoja dar daugiau – 20,9 mlrd. dolerių, iš kurių 7,7 mlrd. prarado 60 metų ir vyresni žmonės. Tai apie 60 proc. daugiau nei metais anksčiau. Dirbtinio intelekto (balso klonavimo, klastočių) sukčiavimo nuostoliai jau siekia 893 mln. dolerių.
Amerikoje ypač greitai plinta scenarijus, kai vyresni žmonės įtikinami „apsaugoti“ santaupas: pinigai pervedami į „saugią sąskaitą“, grynieji įmetami į kriptovaliutų bankomatą arba perduodami kurjeriui, kartais net aukso luitais. FTC duomenimis, vyresnių nei 60 metų žmonių nuostoliai, viršijantys 100 tūkst. dolerių, per ketverius metus išaugo aštuonis kartus – nuo 55 mln. dolerių 2020 m. iki 445 mln. dolerių 2024 m.
Jungtinė Karalystė. „UK Finance“ duomenimis, 2025 m. sukčiai išviliojo 1,28 mlrd. svarų. Vadinamojo autorizuoto mokėjimo sukčiavimo, kai žmogus pats perveda pinigus sukčiui, nuostoliai išaugo 19 proc. – iki 576 mln. svarų. Tik 17 proc. tokių atvejų prasidėjo telefonu, tačiau jie lėmė 28 proc. nuostolių – telefoniniai sukčiai išvilioja didesnes sumas. Įdomu, kad apsimetinėjimo banku ar policija nuostoliai sumažėjo 12 proc. Tai siejama su bankų prevencija ir trumpuoju numeriu 159, kuriuo paskambinus saugiai sujungiama su savo banku. Didžiojoje Britanijoje bankai privalo kompensuoti daugumą tokių nuostolių – 2025 m. aukoms grąžinta 61 proc. prarastų lėšų.
Vokietija. Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) duomenimis, 2025 m. „netikrų policininkų“ atvejų buvo 4 646, o nuostoliai išaugo nuo 30,1 iki 49,5 mln. eurų. Dar apie 49 mln. eurų prarasta dėl vadinamųjų šoko skambučių ir „anūko gudrybės“, kai skambinama artimojo, gydytojo ar prokuroro vardu ir pranešama apie nelaimę.
Indija. Čia išpopuliarėjo „skaitmeninis areštas“: per vaizdo skambutį „policininkai“ uniformomis ir netikruose „kabinetuose“ ištisas valandas ar net dienas laiko žmogų „areštuotą“ prie ekrano, kol šis perveda santaupas. Indijos duomenimis, 2024 m. užregistruota per 123 tūkst. tokių ir panašių atvejų, o nuostoliai siekė apie 19 mlrd. rupijų – dvidešimt kartų daugiau nei 2022 m.
Visų šalių pavyzdžiai rodo tą patį: technologijos ir kalbos skiriasi, bet scenarijus vienodas – baimė, skuba, autoritetas ir izoliacija.
Kas daroma, kad sukčiams būtų sunkiau
- Ryšio operatorių filtrai. Lietuvos operatoriai blokuoja skambučius iš užsienio, kuriuose rodomas suklastotas lietuviškas numeris. Panašias priemones taiko Belgija, Rumunija, Vengrija, Latvija ir kitos šalys.
- Gavėjo tikrinimas. Nuo 2025 m. spalio ES bankai, prieš atliekant pavedimą eurais, patikrina, ar gavėjo vardas ir pavardė atitinka sąskaitą. Jei banko programėlė rodo, kad pavadinimas neatitinka ar atitinka tik iš dalies, – sustokite ir pasitikrinkite.
- Bankų stebėsena. 2025 m. Lietuvos finansų įstaigos sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų sukčiams skirtų pavedimų.
- Telefonų gamintojų apsaugos. „Apple“ ir „Google“ į telefonus diegia nežinomų skambintojų filtravimą, sukčiavimo atpažinimą ir apsaugas pokalbio metu. Apie jas – toliau.
Vis dėlto pagrindinė apsauga lieka žmogus. Joks filtras neapsaugos, jei pats patvirtinsite pavedimą Smart-ID ar perduosite pinigus kurjeriui.
Telefono nustatymai, kurie padeda apsisaugoti
Nustatymų pavadinimai priklauso nuo telefono modelio ir operacinės sistemos versijos, tad jie gali šiek tiek skirtis. Pirmiausia atnaujinkite telefoną iki naujausios versijos – naujausios apsaugos veikia tik atnaujintuose įrenginiuose.
iPhone (iOS 26)
Nežinomų skambintojų tikrinimas
Settings → Apps → Phone → Screen Unknown Callers → Ask Reason for Calling
Telefonas pats atsiliepia nežinomam numeriui ir paklausia, kas skambina ir kodėl. Atsakymą matote tekstu ir sprendžiate, ar atsiliepti.
Arba – nutildyti nežinomus
Settings → Apps → Phone → Screen Unknown Callers → Silence
Numeriai, kurių nėra kontaktuose, neskambina – patenka į balso paštą. Tinka vyresniems žmonėms, tačiau galite praleisti gydytojo ar kurjerio skambutį.
Nežinomų siuntėjų SMS filtras
Settings → Apps → Messages → Unknown Senders → Screen Unknown Senders
Žinutės iš nepažįstamų numerių keliauja į atskirą aplanką. Patvirtinimo kodai ir svarbūs pranešimai vis tiek ateina.
Pavogto įrenginio apsauga
Settings → Face ID & Passcode → Stolen Device Protection
Svarbiausiems pakeitimams, pvz., „Apple“ paskyros slaptažodžio, reikalingas veido ar piršto atspaudas – net jei kas nors sužinojo jūsų telefono kodą.
Daugiau iPhone nustatymų (2)
Skambučių filtravimas
Settings → Apps → Phone → Call Filtering
Nežinomų ir šlamšto skambučių sąrašas atskiriamas nuo kitų.
Nežinomi „FaceTime“ skambučiai
Settings → Apps → FaceTime → Silence Unknown Callers
Apsaugo nuo nepažįstamųjų vaizdo skambučių.
„Android“ telefonai
Skambintojo ID ir šlamšto filtras
„Google Phone“: Phone → ⋮ → Settings → Caller ID & spam → See caller & spam ID ir Filter spam calls
Įtartini skambučiai pažymimi įspėjimu arba visai nepraleidžiami. Ši programėlė yra „Pixel“, „Motorola“, „Xiaomi“ ir daugelyje kitų telefonų.
„Samsung“ sukčių skambučių blokavimas
Phone → ⋮ → Settings → Caller ID and spam protection → Block spam and scam calls
Galima blokuoti visus šlamšto skambučius arba tik didelės rizikos sukčių skambučius.
Apsaugos pokalbio metu („Android 16“)
Veikia automatiškai
Kalbant su nežinomu numeriu, telefonas neleidžia įdiegti programėlių iš nepatikrintų šaltinių, suteikti joms ekrano valdymo teisių ar išjungti „Play Protect“. Jei telefonas ko nors neleidžia – vadinasi, jūsų prašo kažko pavojingo.
„Google Play Protect“
Play Store → profilio ženklelis → Play Protect → ⚙ → Scan apps with Play Protect
Tikrina, ar telefone nėra kenkėjiškų programėlių. Niekada jos neišjunkite, net jei kas nors to prašo.
Daugiau „Android“ nustatymų (2)
Nežinomų numerių blokavimas („Samsung“)
Phone → ⋮ → Settings → Block numbers → Block calls from unknown numbers
Blokuojami skambučiai iš paslėptų ir neatpažintų numerių.
SMS šlamšto apsauga („Google Messages“)
Messages → profilio ženklelis → Messages settings → Spam protection
Įspėja apie įtartinas žinutes ir nuorodas.
„Pixel“ telefonuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse dar veikia sukčiavimo atpažinimas pokalbio metu (Phone → Settings → Scam Detection): dirbtinis intelektas telefone analizuoja pokalbį ir įspėja, jei jis panašus į sukčių scenarijų. Lietuvoje ši funkcija kol kas neveikia.
Visiems telefonams:
- Bankų programėles įdiekite tik iš oficialių parduotuvių („App Store“, „Google Play“).
- Telefoną užrakinkite kodu, piršto atspaudu ar veido atpažinimu.
- Pagrindinėms paskyroms (el. paštui, „Apple“, „Google“, socialiniams tinklams) įjunkite dviejų žingsnių patvirtinimą ir naudokite skirtingus slaptažodžius.
- Socialiniuose tinkluose neskelbkite, kur gyvenate, kada išvykstate, kaip vadinasi jūsų bankas ir pan.
Dešimt paprastų taisyklių
- Bankas, policija ir valstybės institucijos niekada neprašo telefonu pasakyti slaptažodžių, kodų, patvirtinti Smart-ID ar pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“.
- Skuba – pavojaus ženklas. Tikras bankas palauks, kol paskambinsite patys.
- Padėkite ragelį ir perskambinkite patys – numeriu, nurodytu banko kortelės nugarėlėje, programėlėje ar oficialioje svetainėje, ne tuo, kurį padiktavo skambintojas.
- Ekrane matomu numeriu nepasitikėkite – jį lengva suklastoti.
- Niekada nepatvirtinkite Smart-ID ar banko užklausos, kurios nepradėjote patys. Prieš patvirtindami, perskaitykite, ką tvirtinate.
- Neįdiekite programėlių ir nebendrinkite ekrano kieno nors prašymu telefonu.
- Niekam neperduokite grynųjų pinigų ar vertybių – nei kurjeriui, nei „policininkui“.
- „Niekam nesakykite“ reiškia „tai sukčius“. Prieš ką nors darydami, pasitarkite su artimaisiais.
- Susitarkite šeimoje dėl slapto žodžio – atsitiktinio, niekur neskelbto. Jei „sūnus“ skambina prašydamas pinigų, paklauskite jo.
- Kalbant rusiškai „Lietuvos institucijos vardu“ – padėkite ragelį. Lietuvos institucijos su jumis kalbės lietuviškai.
Ką daryti, jei jau nukentėjote
Svarbiausia – laikas. Kuo greičiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad pinigai bus sustabdyti.
- Nedelsdami skambinkite į savo banką oficialiu numeriu ir prašykite sustabdyti pavedimą bei užblokuoti prieigą.
- Praneškite policijai – Lietuvoje skambinkite 112 arba registruokite pranešimą epolicija.lt. Išsaugokite numerius, žinutes, sąskaitų numerius ir pokalbio laiką.
- Pakeiskite slaptažodžius ir atsijunkite nuo visų aktyvių sesijų el. pašte, banke, socialiniuose tinkluose.
- Ištrinkite sukčių nurodytas programėles. Jei abejojate, kreipkitės į specialistą.
- Įspėkite artimuosius – sukčiai gali bandyti jais apsimesti ar skambinti jiems.
JAV gyvenantiems: apie sukčiavimą galima pranešti FTC svetainėje ReportFraud.ftc.gov ir FTB IC3 svetainėje ic3.gov. Jungtinėje Karalystėje paskambinus trumpuoju numeriu 159, saugiai sujungiama su savo banku.
Ir paskutinis, gal svarbiausias dalykas: nesigėdykite. Sukčiai – profesionalai, jų scenarijus rašo ir tobulina ištisos komandos. Tapti auka nėra kvailumo požymis, o apie įvykį papasakoję padėsite apsaugoti kitus. Pasikalbėkite su tėvais ir seneliais, parodykite jiems šį straipsnį ir kartu įjunkite telefono nustatymus – tai kelios minutės, kurios gali išsaugoti santaupas.
Šaltiniai
- AML centras – 2025 m. sukčiavimo atvejų statistikos analizė
- AML centras – 2026 m. II ketvirčio sukčiavimo atvejų statistikos analizė
- 15min – Telefoniniai sukčiai: nuostoliai Lietuvoje siekia milijonus
- „Santaka“ – Lietuva telefoniniams sukčiams – per kietas riešutėlis
- „Alytaus plius“ – Nuo telefoninių sukčių gali apsaugoti vienas žodis
- TV3 – Lietuvos policija siunčia skubią žinią visiems gyventojams
- Kaipkada.lt – Sukčiai jau nebe prašo banko kodų tiesiogiai
- FTC / Crowdfund Insider – US FTC Reports $15.9 Billion in Consumer Fraud Losses
- FTC – New trends in reports of imposter scams
- FTC – Impersonation scammers and older adults
- AARP – FBI Report: Internet Crime Losses Hit $20.9 Billion
- UK Finance – Annual Fraud Report 2026
- Tagesspiegel – Schaden durch falsche Polizisten stark gestiegen
- The Wire – Indians lost nearly Rs 2,000 crore to digital arrest scams
- Apple – Manage unknown callers on iPhone; Unknown senders in Messages
- Google – Caller ID & spam protection; Scam Detection
- Samsung – Block spam calls with Smart Call
- TechCrunch – Google announces new Android security features against scams
Video
Nuotraukos (5)
