Kaip rasti 19mlrd eurų , kurie lyg ir yra, lyg ir jų nėra.Valstybės auditas nežinioje
Valstybė nežino, kiek iš tiesų vertas penktadalis jos turto Lietuvos valstybė valdo beveik 91 mlrd. eurų vertės turtą, tačiau daugiau nei 19 mlrd. eurų jo vertės auditoriai negalėjo patvirtinti. Tokią išvadą pateikė Valstybės kontrolė, įvertinusi 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenis.
Auditorių teigimu, problema slypi ne prarastame turte, o valstybės institucijų nesugebėjime užtikrinti tikslią ir patikimą apskaitą.
Tai reiškia, kad dėl daugiau nei penktadalio viešojo sektoriaus turto kyla pagrįstų abejonių: ar jo vertė apskaičiuota teisingai, ar duomenys atitinka registruose esančią informaciją ir ar valstybė iš tiesų žino, kokį turtą valdo.
Daugiau kaip 19 mlrd. eurų auditoriai patvirtinti negalėjo
Audito duomenimis, viešasis sektorius Lietuvoje valdo 90,87 mlrd. eurų vertės turto. Vis dėlto daugiau kaip 19 mlrd. eurų šios sumos auditoriai negalėjo patvirtinti.
Valstybės institucijų ataskaitose nepatvirtinta 2,15 mlrd. eurų vertės turto duomenų, o savivaldybių sektoriuje – net 16,94 mlrd. eurų. Dėl šių reikšmingų iškraipymų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinėms ataskaitoms buvo pareikšta sąlyginė auditorių nuomonė.
Valstybės kontrolės vertinimu, tokia situacija rodo ne pavienes klaidas, o sistemines viešojo sektoriaus turto apskaitos problemas, kurios daro įtaką valstybės finansinių duomenų patikimumui.
Valstybės kontrolės auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. eurų. DI sugeneruota nuotrauka
Milijardai „pasimetė“ tarp savivaldybių ir registrų
Didžiausi neatitikimai nustatyti apskaitant žemę. Auditoriai negalėjo patvirtinti net 15,8 mlrd. eurų vertės žemės duomenų savivaldybių finansinėse ataskaitose.
Nustatyta, kad dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų. Nors tai nereiškia, kad žemė yra dingusi, tačiau rodo, jog skirtingos institucijos remiasi nesuderintais duomenimis.
Reikšmingų trūkumų aptikta ir apskaitant miško žemę bei medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius ir kitą valstybės turtą. Auditorių teigimu, dalis turto vis dar nėra tinkamai inventorizuota, o kai kur naudojami netikslūs arba nepakankamai pagrįsti duomenys.
Problema, kuri kartojasi ne pirmus metus
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad šie trūkumai nėra naujai atsiradę. Panašios pastabos dėl žemės, infrastruktūros ir kito turto apskaitos valstybės institucijoms teikiamos jau daugelį metų.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, situaciją lėmė užsitęsę procesai, vėluojanti skaitmenizacija ir nepakankamas dėmesys turto apskaitai bei vidaus kontrolei.
Anot jos, tokia aplinka didina riziką ne tik klaidoms, bet ir piktnaudžiavimui ar neracionaliems sprendimams valdant valstybės turtą.
I. Segalovičienės teigimu, problema kartojasi metai iš metų.
Klausimas ne apie dingusius pinigus, o apie valstybės valdymą
Audito išvados nereiškia, kad Lietuva neteko 19 mlrd. eurų vertės turto. Tačiau jos atskleidžia kur kas platesnę problemą – valstybė vis dar neturi pakankamai patikimos sistemos, kuri leistų tiksliai ir vienodai apskaityti jos valdomą turtą.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad siekiant išspręsti šias problemas būtina gerinti turto apskaitos kokybę, stiprinti vidaus kontrolės sistemas ir užtikrinti, kad institucijos naudotų tikslius bei tarpusavyje suderintus duomenis. Auditorių vertinimu, tik patikima apskaita gali tapti pagrindu efektyviam valstybės turto valdymui ir racionaliam viešųjų lėšų naudojimui.
Nors dalis nustatytų trūkumų susiję su techniniais apskaitos procesais, jų poveikis gali būti kur kas platesnis. Netikslūs duomenys apsunkina ne tik finansinių ataskaitų rengimą, bet ir strateginių sprendimų priėmimą, kai reikia vertinti valstybės turto būklę, planuoti investicijas ar numatyti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Todėl auditorių išvados tampa dar vienu priminimu, kad viešojo sektoriaus duomenų kokybė yra ne mažiau svarbi nei pats valstybės valdomas turtas.
