Šiauliai keičiasi ne žodžiais, o darbais

Šiauliai šiandien primena didelę statybų aikštelę. Ir tai geras ženklas. Mieste dirbama daug ir matomai, o rezultatai – ne pažadai, o dalykai, kuriuos gali paliesti ranka: gatvės, parkai, aikštės ir autobusai, kuriais žmonės kas rytą važiuoja į darbą.

Prisiminkime, koks miestas buvo prieš dvidešimt metų. 2007 metais atidaryta Šiaulių arena – miestas pagaliau gavo vietą dideliems renginiams ir sporto šventėms. 2020 metais atnaujinta Prisikėlimo aikštė ir kultūros centras – miesto širdis vėl tapo vieta, kur norisi ateiti, o ne tik praeiti pro šalį. Gatvių apšvietimas visiškai pakeistas LED šviestuvais: įrengta beveik vienuolika tūkstančių šviestuvų už beveik keturis milijonus eurų, o elektros sąnaudos sumažėjo apie 40 procentų. Gatvės dabar šviesesnės, o biudžete kasmet lieka pinigų kitiems darbams.

O transportas – čia pokytis akivaizdžiausias. Dar ne taip seniai miesto autobusai buvo nepatogūs, netvarkingi, gesdavo kelyje pačiu netinkamiausiu metu. Žiemą – šalti, užšalusiais langais, pro kuriuos nieko nebuvo matyti, murzini, dvokiantys dyzelinu. Tai buvo kasdienybė, su kuria visi buvo susitaikę, nes kito pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo.

Kai atėjo laikas tuos autobusus pakeisti naujais, ne visi tam pritarė – atsirado ir su šia mintimi nesutinkančių. Tai suprantama: bet koks didesnis pokytis kelia nerimą, o prie įprastos kasdienybės, net ir nepatogios, žmonės būna pripratę. Tačiau pokytis turėjo palengvinti gyvenimą ir keleiviams, ir patiems vairuotojams – vietoj murzino ir šalto autobuso atsirado švarus, šiltas ir patikimas.

Bet miestas vis tiek pasikeitė. 2023 metais „Busturas“ pristatė dešimt hibridinių autobusų, o dabar parkas atnaujinamas toliau – perkami nauji elektriniai miesto autobusai. Šiandien keleiviai važiuoja su skaidria bilietų sistema: sumokėjai – ir važiuoji, jokių pilkųjų zonų. Ir niekas nebenori grįžti į tuos laikus, kai autobusas galėjo sugesti pusiaukelėje, o žiemą langai būdavo užšalę.

Darbų matyti ir kitur. Rekonstruota Pramonės gatvė, atnaujinta Žemaitės gatvė, statomas futbolo ir regbio maniežas, tvarkoma Talkšos pakrantė – beveik dviejų kilometrų pasivaikščiojimų trasa, atgimė Beržynėlio parkas. Miesto biudžetas auga: nuo 285,5 milijono eurų 2024 metais iki 330,7 milijono 2025-aisiais. 2026 metų pradžioje gyvenamąją vietą Šiauliuose buvo deklaravę 121 685 žmonės. Miestas ne sustingęs – jis investuoja į ateitį.

Kultūra, kuria miestas gyvena

Šiauliai turi kuo didžiuotis ir kultūroje. Tarptautinis folkloro festivalis „Saulės žiedas“ Tarptautinės šokių festivalių federacijos (FIDAF) jau du kartus – 2023 ir 2025 metais – paskelbtas geriausiu pasaulio festivaliu. Dešimtasis festivalis 2025 metų liepą sukvietė dalyvius iš dvylikos šalių, o per ketvirtį amžiaus jame yra koncertavę atlikėjai iš 41 šalies.

Miesto gimtadieniai tapo tikra švente: „Šiaulių dienos 789“ vyko 2025 metų rugsėjį, o „Šiaulių dienų 790“ eisenoje 2026 metų rugsėjo 10–13 dienomis žygiavo apie septyni tūkstančiai žmonių. Valstybinis Šiaulių dramos teatras 2025 metais suvaidino apie du šimtus spektaklių, kuriuos pamatė daugiau kaip keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų. Trys teatro spektakliai buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“ šešiose kategorijose, o aktorė Vilija Juozaitytė pelnė geriausio moters vaidmens apdovanojimą. Kultūros centras sulaukė dviejų „C. Bechstein“ fortepijonų, o Juliaus Janonio gimnazija paminėjo 175-metį. Tai gyvas, kuriantis miestas, o ne vien statybų aikštelė.

Istorija, kuri saugoma

Šiauliai minimi nuo 1236 metų – nuo Saulės mūšio, kai ši žemė įėjo į istoriją. Ir ta istorija čia saugoma: Šiaulių istorijos muziejus 2019–2022 metais rekonstruotas ir vėl atvėrė duris lankytojams, Venclauskių namai restauruoti, Frenkelio vila veikia kaip muziejaus padalinys, o Frenkelio fabriko sinagoga 2026 metais įsigyta, kad būtų restauruota. Rekonstruotas ir bulvaras su nauju šviesos ir muzikos fontanu. Miestas gerbia savo praeitį ir į ją investuoja – ne griauna, o atkuria.

Vaikai ir mokyklos

Darbų vyksta ir švietime. Ragainės progimnazijoje įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklų“ programa: renovacija, pagalbos centrai, STEAM erdvės, liftas – mokykla pritaikyta visiems vaikams. 2024–2025 mokslo metais devynis inžinerinius būrelius lankė 165 mokiniai, o 48 renginiuose iškovota dešimt prizinių vietų. STEAM darželis „Drugelis“ – vienas iš penkių tokių programos centrų šalyje, 2023 metais jo veiklose dalyvavo 339 vaikai iš kitų įstaigų.

O vaikų maitinimas: pagal valstybės programą nemokami pietūs be prašymų ir pajamų tikrinimo jau skiriami priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, o ateityje numatyta šią tvarką išplėsti į trečias ir ketvirtas klases. Savivaldybė ją įgyvendina savo mokyklose – vaikas mokykloje turi būti pavalgęs.

Senjorai nepamiršti

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos, spalio 1-osios, proga senjorams kasmet rengiami renginiai: nemokamai atveriami muziejai, vyksta „Saulėta senjorų savaitė“. Veikia Trečiojo amžiaus universitetas, kuris mažina vyresnių žmonių socialinę atskirtį – čia senjoras mokosi, bendrauja, o ne sėdi vienas namie. Globos namuose su dienos centru „Goda“ žmonės gali praleisti iki aštuonių valandų per dieną, juos maitina tris kartus; teikiama ir stacionari globa, ir integrali pagalba į namus. Veikia ir „Šiauliečio kortelės“ nuolaidų programėlė. Senjoras Šiauliuose nėra pamirštas – jam yra kur eiti, kur kreiptis ir su kuo pabūti.

Sveikata ir sportas

Statomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų centras – tai daugiau kaip dvidešimties milijonų eurų investicija. 2026 metų spalio 12 dieną atidarytas „Romuvos“ stadionas – penkių mokyklų projekto dalis, o nuo rugsėjo veikia ir Dainų, Salduvės bei Didždvario mokyklų aikštynai. Miestas investuoja į sveikatą ir sportą – į tai, kas žmonėms tarnaus ilgai.

Kai pasitaiko klaidų

Projektai vykdomi – ir tai yra esmė. Taip, kartais pasitaiko klaidų, bet jos atsiranda ne iš neveikimo, o iš veikimo. Mes visi mokomės gyventi naujai: naujos ES finansavimo taisyklės, nauji pirkimų reikalavimai, naujos technologijos. O ir Seimo priimami įstatymai, ir Vyriausybės nutarimai nėra tobuli. Vien Viešųjų pirkimų įstatymas, Valstybės kontrolės duomenimis, 1996–2017 metais buvo keistas 37 kartus ir turėjo 49 redakcijas. Kai taisyklės keičiasi taip dažnai, o jų išaiškinimai kartais prasilenkia su elementaria logika, suklysti galima net dirbant sąžiningai ir kruopščiai.

Tai ypač gerai matyti iš CPVA praktikos. Centrinė projektų valdymo agentūra nėra neklystanti instancija – teismai yra panaikinę jos sprendimų. 2025 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino CPVA skirtą 5 procentų finansinę korekciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai – grąžinti reikėjo 404 966,90 euro. Dar 2016 metais tas pats teismas panaikino CPVA 5 procentų korekciją Aleksandro Stulginskio universitetui. Lietuvos nacionalinės bibliotekos apžvalgoje tiesiai pasakyta: praktikoje esama atvejų, kai nustatyta, jog CPVA pažeidimus nustatė nepagrįstai. Būna ir taip, kad toje pačioje byloje viena institucija pažeidimo nemato, o CPVA – mato. Tai ne stabili, nuosekli praktika, o ginčytinas aiškinimas, kurį teismas gali panaikinti.

Todėl ir Šiaulių ginčai su CPVA dėl maniežo, Pramonės gatvės ir Vilniaus gatvės bulvaro šiandien sprendžiami teisme – ir tai dar nėra nei pralaimėjimas, nei laimėjimas. Savivaldybė savo poziciją gina, sprendimo dar nėra, o kalbėti apie miestui gresiančią beveik 4,9 milijono eurų riziką kaip apie įvykusį faktą – per anksti ir nesąžininga.

Ir dar viena byla, kurią Šiauliai laimėjo. 2024 metais savivaldybės taryba nuostatuose įrašė, kad meras nustato didžiausią administracijos etatų skaičių, o Vyriausybės atstovas su tuo nesutiko. Byla keliavo per dvi instancijas, ir 2025 metų gruodžio 10 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nusprendė: teisi savivaldybė. Meras gali nubrėžti ribą, o administracijos direktorius sudaro pareigybių sąrašą. Šiuo išaiškinimu dabar galės remtis visos 60 Lietuvos savivaldybių. Ir tai puikiai parodo, kodėl tokie ginčai kyla: po savivaldos reformos įstatymai buvo keičiami greičiau, nei spėta juos suderinti, tad spragas teko užpildyti teismui.

Meras dirba, oponentai nepalieka ramybėje

Meras  Artūras Visockas dirba kone visą parą, ir tai mato kiekvienas, kas stebi miesto gyvenimą: statybos, projektai, susitikimai, sprendimai. Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams oponentai jo nepalieka ramybėje – kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau triukšmo, tuo daugiau bandymų kiekvieną ginčą ar statybą paversti skandalu. Bet miestas tuo metu dirba toliau: tiesiami keliai, tvarkomi parkai, važiuoja autobusai, o gatvės apšviestos geriau nei bet kada anksčiau.

Kitur merai turi net atskirus atstovus spaudai, o Šiaulių meras dažniausiai kalba pats – tiesiai, be tarpininkų, be nugludintų frazių. Su juo galima sutikti, galima nesutikti – taip ir turi būti. Bet atimti iš jo teisę turėti savo nuomonę – tai jau nėra nei demokratijos, nei kultūros požymis. Kritikuoti galima, užčiaupti – ne.

Kai kam užkliūva ir tai, kad meras vyksta į forumus ir pasitarimus Europoje. Dažniausiai kritikuoja tie, kurie nežino, kas ten vyksta. Ten dalyvauja ne tik Šiaulių meras, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių merai, nes tai yra jų darbo dalis. Tai ne turizmas. Tai būdas mokytis, pritraukti investicijų, kviesti kitus į Lietuvą ir parsivežti namo tai, kas kitur pasiteisino. Gera praktika pati neatvažiuoja – reikia nuvažiuoti, pasižiūrėti, paklausti, susitarti. O kai meras grįžta su idėja, kontaktu ar investuotoju, laimi visas miestas.

Kur meras buvo ir ką parsivežė

Valensija. Ispanijoje meras kartu su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu dalyvavo Europos regionų komiteto Ekonominės politikos (ECON) komisijos išvažiuojamajame posėdyje. Jie – vieninteliai lietuviai šioje komisijoje, kurioje dirba daugiau kaip šimtas Europos merų ir regionų vadovų. Komisija rengia nuomones dėl klausimų, nuo kurių tiesiogiai priklauso, kiek ES lėšų po 2027 metų gaus Lietuvos regionai: naujojo Europos konkurencingumo fondo, bendrosios rinkos strategijos, automobilių pramonės paketo.

Būti prie stalo, kol rašomos taisyklės, yra vertingiau nei skųstis po to, kai jos jau parašytos kitų. Narystė atveria ir kitų galimybių: tapti pranešėju, rengiančiu komiteto nuomonę dėl ES teisės akto, siekti „Europos verslaus regiono“ ženklo – nemokamos miesto reklamos investuotojams, pakviesti ECON posėdį į Šiaulius. Tada apie šimtą Europos merų pusantros dienos praleistų ne Briuselyje, o Šiauliuose – tokios reklamos už savivaldybės rinkodaros biudžetą nenusipirksi. Komiteto nariai atlyginimo negauna – apmokamos tik kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Golvėjus. Airijoje šių metų spalio 5–7 dienomis vyko dešimtasis šios kadencijos ECON komisijos posėdis, o baigiamoji konferencija – „Dexcom“ stadione. Tema Lietuvai aktuali kaip retai kuri: ką daryti, kad šalis augtų ne tik sostinėje. Airiai į šį klausimą atsakė prieš dešimtmetį: devynios vakarinės pakrantės grafystės susitarė prisistatyti investuotojams kartu, o ne varžytis tarpusavyje. Rezultatas – Golvėjus tapo pasaulyje žinomu medicinos technologijų centru: 2022 metais regione veikė 120 užsienio kapitalo įmonių, kuriose dirbo apie 29 tūkstančiai žmonių.

Ką iš ten parsivežė Šiauliai? Penkias idėjas:

• Vieną aiškią specializaciją – orlaivių priežiūrą prie oro uosto, kur „GetJet Group“ jau pastatė daugiau kaip 30 milijonų eurų vertės angarą ir planuoja antrą.
• Bendrą regiono pasiūlymą kartu su Radviliškiu, Akmene, Joniškiu, Pakruoju ir Kelme: darbuotojai, sklypai, geležinkelis, oro uostas ir vos 130 kilometrų iki Rygos.
• Paruoštus pastatus, o ne tik tuščius sklypus – laisvojoje ekonominėje zonoje 14 hektarų plote jau dirba penkios įmonės, o dar 36 hektarai paruošti ir laukia investuotojų.
• Mokymą pagal darbdavių poreikius – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kolegija ir profesinio mokymo centras galėtų kartu su įmonėmis rengti orlaivių mechanikus.
• Vietos tiekėjus šalia didelių įmonių – pramonės parko įmonės jau investavo daugiau kaip 71 milijoną eurų ir sukūrė apie 6,4 tūkstančio darbo vietų.

Pats meras apie tokias keliones pasakė paprastai: „Labai stipriai plečiasi akiratis.“

Briuselis. Meras, Regionų komiteto narys nuo 2025 metų sausio 26 dienos, 2025-aisiais dalyvavo šešiose plenarinėse sesijose – vasario, balandžio, gegužės, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais, visada kartu su kitais Lietuvos delegacijos merais. Sesijose aptarta sanglaudos politikos ateitis ir 2028–2034 metų ES biudžetas, įperkamas būstas, moksliniai tyrimai, klimatas, vanduo ir žemės ūkis, „Global Gateway“ strategija ir saugumas. Būtent nuo šių sprendimų priklauso, kiek lėšų regionai gaus po 2027 metų.

Miestai partneriai. Jie taip pat duoda naudos. Dar per pirmąją kadenciją meras lankėsi Plauene, Jelgavoje, Omahoje. Paskutinis oficialus vizitas į Plaueną – 2022 metų vasaros pradžioje, kai Plauenas pakvietė į savo 900-ojo gimtadienio iškilmes. O partnerystė su Plauenu paliko ir labai konkretų pėdsaką Šiauliuose: Vokietijos įmonė „M&S Umweltprojekt GmbH“ pagal FIDIC sutartį dirbo aštuoniuose Šiaulių infrastruktūros projektuose, o 2019–2023 metais administravo dešimt rangos sutarčių už beveik 18 milijonų eurų be PVM. Tai ir yra tas atvejis, kai užsienio kontaktas virsta darbu Šiauliuose.

Vilnius – atvirkštinė kryptis. 2025 metų lapkričio 17 dieną meras, kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos Regioninės plėtros komiteto pirmininkas, susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikša ir pristatė Šiaulių viešųjų pirkimų strategiją. Šį kartą žinios keliavo kita kryptimi: ne meras važiavo mokytis, o iš Šiaulių patirties mokėsi ministerija.

Taipėjus. 2024 metų kovo 18–23 dienomis meras dalyvavo „Smart City Summit & Expo“ Taipėjuje. Miesto biudžetui ši kelionė kainavo apie 400 eurų, kitas išlaidas padengė organizatoriai. Tema – miesto skaitmenizacija, o tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip savivaldybė dirba šiandien.

Šiauliai keičiasi ne žodžiais, o darbais. Ir tai geriausia, ką galima pasakyti apie miestą ir apie žmones, kurie jį veda.