Prancūzijos krizė: 2 400 sulaikytųjų, komendanto valanda ir silpstanti Macrono valdžia

Prancūzija išgyvena didžiausius neramumus per daugelį metų. Moksleivių protestai dėl prastų mokymosi sąlygų rugsėjį peraugo į visuotinį pasipiktinimą gyvenimo brangimu, degalų kainomis ir blogėjančiomis viešosiomis paslaugomis, o šeštadienį, spalio 17 d., dalis demonstracijų virto riaušėmis. Prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio kadencija baigiasi kitą pavasarį, turi rekordiškai mažą visuomenės pasitikėjimą, o Vyriausybė tuo pat metu bando priimti griežto taupymo biudžetą.

Kas įvyko savaitgalį

Šeštadienį visoje šalyje, oficialiais duomenimis, į gatves išėjo apie 550 tūkst. žmonių, organizatorių teigimu – apie 800 tūkst. Daugelis eitynių vyko taikiai, tačiau keliuose miestuose kilo riaušės. Limože padegta istorinė rotušė didžiąja dalimi sudegė, Lione padegtas turizmo informacijos centras, Paryžiuje ir kituose miestuose deginti automobiliai ir apiplėšta šimtai parduotuvių.

Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas pranešė apie 2 400 sulaikytųjų visoje šalyje. „Al Jazeera“ duomenimis, sužeista beveik tūkstantis policininkų ir žandarų, nukentėjo ir demonstrantų. Sekmadienį ir naktį vien Paryžiuje sulaikyta dar apie 350 žmonių. Nuñezas pripažino, kad policija šeštadienį „prarado kontrolę“.

Protestų priežasčių yra kelios. Rugsėjį jie prasidėjo licėjuose: moksleiviai reikalavo daugiau mokytojų, mažesnių klasių ir geresnių pastatų. Spalį prie jų prisijungė visi, kuriuos slegia kainos. Degalai pabrango dėl konflikto Persijos įlankoje ir sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje.

Kaip elgiasi valdžia

• Komendanto valanda. Premjeras Sébastienas Lecornu paprašė prefektų įvesti „dalines“ ir „vietines“ komendanto valandas parduotuvėms apsaugoti. Jos jau įvestos Lilyje ir trijose aplinkinėse komunose, taip pat Paryžiuje aplink Respublikos aikštę ir Les Halles rajone. Visam Paryžiui komendanto valandos, pasak premjero, „nebus“.
• Ministro likimas. Nuñezas po šeštadienio įvykių pasiūlė atsistatydinti, tačiau Macronas jo atsistatydinimą atmetė, motyvuodamas „būtinybe nepertraukiamai vadovauti saugumo pajėgoms“. Prezidentas pripažino „numatymo ir žvalgybos klaidas“ ir pavedė ministrui kuo greičiau įdiegti naujus veikimo prieš riaušininkus metodus.
• Krizės valdymas. Pirmadienį 10 val. Lecornu sušaukė tarpžinybinį krizių valdymo pasitarimą, kuriame aptariama ir pagalba nukentėjusiems verslams.
• Prezidento žodis. Sekmadienio vakarą Macronas kreipėsi į tautą. Jis atskyrė taikius protestuotojus nuo smurtautojų, pripažino žmonių nuoskaudas ir degalų brangimą susiejo su konfliktu Persijos įlankoje, kuriame, pabrėžė, Prancūzija nedalyvauja.

Macrono padėtis

Macronas dar niekada nebuvo toks nepopuliarus. „Ifop“ spalio apklausoje jo darbu patenkinti tik 17 % prancūzų. Tai antras prasčiausias rezultatas per visą jo prezidentavimą. Premjero Lecornu reitingas – 25 %.

Kritikos sulaukė ir prezidento elgesys. Penktadienį, protestų išvakarėse, jis su žmona Brigitte lankėsi Céline Dion koncerte Nantere. O pirmadienį, kitą dieną po riaušių, išvyko į keturias Persijos įlankos šalis – Kuveitą, Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną ir Katarą. Kelionės tikslas – papildomi dyzelino ir benzino tiekimai, galintys sumažinti degalų kainas. Oponentai tai vadina pabėgimu nuo krizės, Elizėjaus rūmai – būtent bandymu spręsti pagrindinę jos priežastį.

Macronas neturi daugumos parlamente nuo 2024 m. pirmalaikių rinkimų. Lecornu mažumos Vyriausybė priklauso nuo opozicijos palankumo, o antrajai Macrono kadencijai baigiantis jo įtaka silpnėja. Užsienio spauda vis dažniau jį vadina „šlubąja antimi“ – politiku, kuris dar eina pareigas, bet jau mažai ką gali pakeisti.

Biudžetas ir skola

Tuo pačiu metu Vyriausybė bando priimti 2027 m. biudžetą, kuriame numatyta sutaupyti 54 mlrd. eurų ir sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,4 % iki 5 % BVP. Valstybės skola antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinius 3,6 trln. eurų, arba 119 % BVP, o palūkanoms 2027 m. teks skirti apie 91 mlrd. eurų.

Antradienį, spalio 20 d., Nacionalinė asamblėja balsuos dėl pirmosios, pajamų, biudžeto dalies. Pernai tokią dalį deputatai atmetė, o biudžetas priimtas tik vasario pradžioje, pasinaudojus Konstitucijos 49.3 straipsniu, leidžiančiu Vyriausybei priimti įstatymą be balsavimo, jei ji atlaiko nepasitikėjimo pareiškimą. Šiemet scenarijus gali pasikartoti, o kiekvienas nepasitikėjimo balsavimas kelia riziką, kad Vyriausybė bus nuversta.

Apžvalgos vertinimas. Prancūzijos krizė yra ne viena, o kelios vienu metu: socialinė (kainos ir viešosios paslaugos), saugumo (smurtas gatvėse), fiskalinė (skola ir taupymas) ir politinė (silpnas prezidentas be daugumos). Kiekviena jų atskirai būtų suvaldoma, bet kartu jos maitina viena kitą. Biudžeto taupymas didina pasipiktinimą, o pasipiktinimas mažina Vyriausybės galimybes taupyti.

Ko tikėtis toliau

• Lapkričio 5 d. – visuotinis streikas. Penkios profesinės sąjungos dar spalio pradžioje paskelbė nacionalinę streikų ir demonstracijų dieną dėl atlyginimų, darbo vietų ir viešųjų paslaugų, prieš taupymo politiką.
• Biudžeto balsavimai. Spalio 20 d. – pajamų dalis, spalio 27 d. – socialinio draudimo biudžetas, lapkričio 17 d. – visas biudžetas. Parlamentas jį turi priimti iki gruodžio vidurio. Tuo metu kredito reitingų agentūros „Moody's“ (spalio 23 d.) ir S&P (lapkričio 27 d.) vertins Prancūzijos skolą.
• Moksleivių judėjimas. Prasidėjus mokinių atostogoms, licėjų blokados greičiausiai sumažės, tačiau aktyvistai planuoja susirinkimus ir naujas akcijas.
• Prezidento rinkimai 2027 m. balandį. Macronas trečią kartą iš eilės kandidatuoti negali. „Ifop“ rugsėjo apklausoje pirmajame ture pirmavo Marine Le Pen (35 %), toliau rikiavosi Édouard'as Philippe'as (15 %) ir Jeanas Lucas Mélenchonas (14 %). Liepą apeliacinis teismas sumažino Le Pen draudimą eiti renkamas pareigas, todėl jai atsivėrė galimybė kandidatuoti. Ir kraštutinė dešinė, ir kraštutinė kairė krizę naudoja kaip argumentą prieš dabartinę valdžią, o Vyriausybė Mélenchono partiją kaltina protestų kurstymu. Ši to neigia.

Europai Prancūzijos padėtis svarbi ne tik dėl ekonomikos. Tai antra pagal dydį ES ekonomika ir branduolinė NATO valstybė. Ar 2027 m. jai vadovaus nuosaikus centras, ar viena iš kraštutinių jėgų, gali pakeisti ir ES, ir Aljanso politiką, taip pat ir Baltijos regionui svarbiais klausimais.