×
Pasaulyje

Šendženas be proveržio, Europa – gatvėse

Pirmasis Trumpo, Xi ir Putino susitikimas Šendžene baigėsi deklaracija be įsipareigojimų. Tuo metu Europa streikuoja, Persijos įlankoje vėl skraido dronai, o Lietuvos mokytojai ruošiasi gruodžio 1-osios mitingui.

Čikagainfo Inf. Čikagainfo Inf.
2026 m. lapkričio 20 d. 09:30 18 min. skaitymo
Šendženas be proveržio, Europa – gatvėse

Ketvirtadienį Kinijos Šendžene pirmą kartą istorijoje prie vieno stalo susėdo JAV, Kinijos ir Rusijos vadovai. Po pusantros valandos jie paskelbė keturių punktų „taikos deklaraciją“, kurioje nėra nei įsipareigojimų, nei terminų, nei kito susitikimo datos. Tuo pat metu Europoje tęsiasi neslūgsta protestų banga, Persijos įlankoje vėl skraido dronai ir raketos, o Lietuvoje mokytojai streikuoja jau penktą dieną. Apžvelgiame, kas šią savaitę iš tiesų įvyko ir ką tai reiškia.

Apžvalga parengta penktadienį, lapkričio 20 d. Kai kurie įvykiai – streikas Italijoje, jaunimo protestai Europoje, klimato derybos Antalijoje – rengiant tekstą dar nebuvo pasibaigę, todėl galutiniai skaičiai gali skirtis.

Trumpai

Šendženas: pirmasis Trumpo, Xi ir Putino trišalis susitikimas truko apie 90 minučių ir baigėsi simboline deklaracija

Persijos įlanka: Iranas per penkias dienas tris kartus taikėsi į JAV radarus Bahreine, o Rijade apgadintas aukščiausias miesto dangoraižis

Europa: visuotinis streikas Italijoje, jaunimo protestai maždaug 70 Vokietijos miestų, Ispanija prieš pat rinkimus

Lietuva: mokytojų streikas tęsis ir kitą savaitę, gruodžio 1 d. – bendras mitingas

Šendženas: daug simbolikos, mažai turinio

china.jpeg

Susitikimas įvyko lapkričio 19 d. Kylin viloje, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimo paraštėse. Xi Jinpingas sėdėjo viduryje, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas – jam iš šonų. Prieš trišalį pokalbį Trumpas atskirai susitiko ir su Putinu, ir su Xi.

Po susitikimo visos trys šalys paskelbė vienodą tekstą – „Valstybių vadovų deklaraciją taikos link“. Joje keturi punktai:

  • Jungtinės Tautos. Trys nuolatinės Saugumo Tarybos narės žada siekti JT reformos. Kokios – nepasakyta.
  • Nafta. Ketinama didinti rafinuotų naftos produktų gamybą ir tiekimą. Be kiekių ir terminų.
  • Imunitetas. Raginama gerbti valstybių pareigūnų imunitetą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir panašių institucijų atžvilgiu.
  • Branduoliniai ginklai. Pakartota, kad branduolinio karo laimėti neįmanoma ir jo niekada nevalia pradėti. Žadamas dialogas dėl rizikos mažinimo ir ginklų neplatinimo.

Ne mažiau iškalbinga tai, ko deklaracijoje nėra. Joje neminima nei Ukraina, nei karas su Iranu. Nėra ir derybų dėl ginklų kontrolės plano, nors būtent jo Trumpas siekė labiausiai. Paskutinė JAV ir Rusijos branduolinius arsenalus ribojusi sutartis „New START“ nustojo galioti šių metų vasario 5 d., ir nieko naujo vietoj jos kol kas neatsirado. Apie kitą tokio formato susitikimą taip pat nepranešta.

Pats Putinas pripažino, kad deklaracija „nekelia ambicingų tikslų“ ir niekas nebus verčiamas jos laikytis. Trumpas kalbėjo visai kitaip. Televizijai NBC jis sakė, kad dešimties balų skalėje susitikimas vertas dvylikos, o agentūrai „Reuters“ – kad jis „didesnis už Jaltą“. Kritikams, priekaištavusiems dėl šilto bendravimo su varžovais, prezidentas atsakė: „Jokios problemos niekada nebuvo išspręstos senuoju būdu – atsisakant apie jas kalbėtis.“

china3.webp

Kas laimėjo? Vertinimai skiriasi

Xi Jinpingas susitikimą pavadino „pozityviu, konstruktyviu ir vaisingu“, o Kinijos valstybinė naujienų agentūra – „nauju atspirties tašku“ didžiųjų valstybių santykiams. Putinas dėkojo ne Vašingtonui, o Pekinui: Kinijos vaidmuo, jo žodžiais, buvo lemiamas, nes būtent Xi inicijavo šį susitikimą. Palyginimą su 1945 m. Jaltos konferencija Rusijos prezidentas gynė savaip: esą Jalta pasaulio į įtakos sferas nepadalijo, o tik „įtvirtino esamą tikrovę“.

Vakarų žiniasklaidos vertinimai gerokai santūresni. „Reuters“ analizėje rašoma, kad Šendženas parodė asmeninės Trumpo diplomatijos ribas: prezidentas gavo iškilmingą akimirką, bet ne rezultatą. Stimsono centro analitikas Christopheris Preble'as pastebėjo, kad Trumpui visada patiko ceremonijos ir jausmas, jog sėdi su svarbiausiais pasaulio žmonėmis, – ir tą akimirką jis gavo. CNN apžvalgininkės nuomone, Xi ir Putinui šis susitikimas veikiausiai liks kaip jų seniai kartojamos minties patvirtinimas: pasaulio galios pusiausvyra keičiasi jų naudai.

china4.jpg

Svarbus ir Amerikos vidaus kontekstas. Per lapkričio pradžios tarpinius rinkimus respublikonai prarado Kongreso kontrolę, tad Trumpas į Šendženą skrido susilpnėjęs namuose. Dalis „Reuters“ kalbintų analitikų mano, kad toks rezultatas jo svorį pasaulyje gali ne padidinti, o sumažinti. Baltieji rūmai su tuo nesutinka: jų atstovės Annos Kelly teigimu, prezidentas atkūrė Amerikos stiprybę, o kelionė į Aziją parodė pasaulio lyderių pagarbą šaliai.

Demokratai kritikos negailėjo. Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto demokratų lyderis Gregory Meeksas radijui NPR sakė norėjęs, kad prezidentas į tokį susitikimą vyktų turėdamas planą, strategiją ir tikslus. „Matyt, neturi“, – pridūrė jis. Devyni demokratų senatoriai bendrame pareiškime pabrėžė, kad Amerikos saugumo negalima iškeisti į progas nusifotografuoti.

Europos atsakas – tą pačią dieną Berlyne

EU.jpg

Europos lyderių Šendžene nebuvo. Tą patį ketvirtadienį jie rinkosi Berlyne, į vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą, kuriam pirmininkavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas.

F. Merzas Šendženo susitikimą pavadino proga nusifotografuoti ir pasakė sakinį, kurį citavo daugelis agentūrų: „Jaltos formatas taikos neatneš.“ Jo teigimu, derybos dėl taikos Europoje gali būti sėkmingos tik dalyvaujant pačiai Europai ir Ukrainai. A. Burnhamas pridūrė, kad Europa turi „aiškią, nuoseklią ir vieningą“ derybinę poziciją.

Kol didieji fotografavosi, vidutinės valstybės tvarkėsi savo reikalus. Kanados premjeras Markas Carney Šendžene sutarė su Xi, kad Kinija iki 2028 m. pabaigos netaikys papildomų muitų dar maždaug 400 mln. Kanados dolerių vertės prekių – šaldytai kiaulienai ir jūros gėrybėms. „Šalys nori mažinti priklausomybę nuo Kinijos, bet kartu draudžiasi ir nuo JAV“, – agentūrai „Reuters“ sakė Šanchajaus Fudano universiteto ekspertas Zhao Minghao.

Ką stebėti toliau. JAV ir Kinijos prekybos paliaubos galioja iki 2027 m. sausio 10 d., ir apie jų pratęsimą Šendžene nepranešta. Neaiškus lieka ir 14 mlrd. dolerių vertės ginklų paketo Taivanui likimas. Kita proga lyderiams susitikti – gruodį Majamyje vyksiantis G20 viršūnių susitikimas.

Persijos įlanka: derybos stringa, smūgiai grįžo

persijos ilanka.webp

Vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais prasidėjęs karas su Iranu trunka jau beveik devynis mėnesius. Po maždaug dviejų mėnesių santykinės tylos šią savaitę įtampa vėl šoktelėjo.

Nuo lapkričio 13 d. Irano Revoliucinė gvardija tris kartus per penkias dienas pranešė dronais atakavusi JAV radarus Bahreine, kur įsikūręs JAV Penktasis laivynas. Bahreinas ir JAV tvirtina dronus numušę, nukentėjusiųjų nėra. Lapkričio 17 d. amerikiečių naikintuvai smogė raketų paleidimo aikštelei Irano Kešmo saloje, o kitą dieną Iranas taikėsi į JAV naudojamą oro bazę Kuveite – pirmą kartą nuo rugsėjo pradžios.

Lapkričio 19 d. Rijade buvo apgadintas aukščiausias Saudo Arabijos sostinės pastatas – 80 aukštų bokštas, kuriame įsikūręs šalies valstybinis investicijų fondas PIF. Saudo Arabija dėl to kaltina Jemeno husius. Apgadinti keli aukštai, žmonės nenukentėjo. Kol kas neaišku, ar į pastatą pataikė pati raketa, ar numuštos raketos nuolaužos. Tai antras toks atvejis Rijado finansų rajone per mažiau nei dvi savaites.

Diplomatija tuo metu stovi vietoje. Irano parlamento pirmininkas ir vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas kartoja, kad kelias į susitarimą atsivers tik Vašingtonui priėmus septynias Teherano sąlygas. Tarp jų – JAV jūrų blokados Irano uostams pabaiga, sankcijų atšaukimas ir aiškus karo pabaigos paskelbimas. D. Trumpas lapkričio 12 d. parašė: „Mums nereikia susitarimo su Iranu“, ir nurodė viceprezidentui J. D. Vance'ui, iki tol vadovavusiam deryboms, užsiimti vidaus reikalais. Tarpininkauti toliau bando Kataras.

Neramu ir Gazos ruože. Lapkričio 18 d. Izraelio tankai pirmą kartą nuo 2025 m. spalio paliaubų kirto vadinamąją geltonąją liniją ir įžengė į centrinę ruožo dalį. O lapkričio 13 d. Turkija ir Kataras Stambule pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Europa: viena banga, skirtingos priežastys

ispanija.jpg

Nuo rugsėjo protestai apėmė daugiau kaip dešimt Europos šalių, o lapkričio 20-oji tapo diena, kai į gatves vienu metu išėjo ir profesinės sąjungos, ir moksleiviai su studentais. Priežastys visur panašios – brangus pragyvenimas, būstas, lėšos švietimui. Jas vienija ir bendras fonas: vyriausybės taupo viešosioms paslaugoms tuo metu, kai didina gynybos išlaidas. Vis dėlto tai nėra vienas judėjimas, kiekviena šalis turi savo ginčą.

Italija, lapkričio 20 d. – visuotinis streikas

Italy.jpg

Didžiausia šalies profesinė sąjunga CGIL surengė 24 valandų streiką prieš premjerės Giorgios Meloni vyriausybės 2027 m. biudžeto projektą. Reikalaujama didesnių atlyginimų ir daugiau lėšų sveikatos apsaugai bei mokykloms. Profsąjungos vadovas Maurizio Landini teigė, kad daugiau nei 100 aikščių visoje šalyje susirinko per milijoną žmonių. Tai organizatorių skaičius, nepriklausomai jis nepatvirtintas; „Reuters“ rašo apie tūkstančius protestuotojų. Oro ir geležinkelių transportas į streiką neįtrauktas, bet atskiras geležinkelininkų streikas vyksta nuo penktadienio 21 val. iki šeštadienio 20 val. Pramonės ministras Adolfo Urso streiką pavadino „prevenciniu“, nes jis paskelbtas dar nežinant biudžeto turinio.

Vokietija, lapkričio 20 d. – jaunimas prieš šauktinių tarnybą

Germany.jpg

Judėjimas „Gen Z regelt“ ir iniciatyva „Mokyklų streikas prieš karo prievolę“ kvietė į demonstracijas maždaug 70 miestų. Jaunimas reikalauja socialinio teisingumo, daugiau dėmesio klimatui ir švietimui, priešinasi privalomosios karo tarnybos grąžinimui. Vien Berlyne policijai pranešta apie dvi eitynes, kiekvienoje – po 5 000 dalyvių.

Prancūzija, lapkričio 17 d. – streikas silpsta

France.jpg

Per naują viešojo sektoriaus streiko dieną, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje žygiavo 146 000 žmonių, iš jų 28 000 Paryžiuje. Profsąjunga CGT skaičiuoja daugiau nei 500 000. Lapkričio 5 d. ministerija buvo suskaičiavusi 575 000 dalyvių, taigi gretos gerokai praretėjo. Darbuotojai reikalauja kelti atlyginimus: valstybės tarnautojų algų indeksas nedidintas ketverius metus.

Ispanija – streikas, o po jo rinkimai

spain.webp

Lapkričio 11 d. įvyko pirmasis per 14 metų visuotinis streikas, kurio šūkis – „Atlyginimai. Būstas. Kainos“. Jį išprovokavo būsto krizė ir rugsėjį iš namų Madride iškeldintos ir netrukus mirusios 87 metų pensininkės Maricarmen istorija. Lapkričio 29 d. šalis rinks parlamentą: pirmalaikius rinkimus premjeras Pedro Sánchezas paskelbė, kai dešinieji atmetė skubias būsto priemones. Apklausose pirmauja konservatorių Liaudies partija (apie 30–31 proc.), socialistai surenka 27–28 proc., tačiau daugumai konservatoriams prireiktų kraštutinės dešinės partijos „Vox“ (apie 19 proc.).

Daugiau protestų: Jungtinė Karalystė, Čekija, Danija

Jungtinė Karalystė, lapkričio 20 d.

Organizatorių „Socialist Students“ teigimu, moksleiviai ir studentai išėjo iš pamokų ir paskaitų daugiau nei 350 mokyklų, koledžų ir universitetų. Pagrindinis mitingas vyko Parlamento aikštėje Londone. Tai tarptautinės jaunimo streiko dienos dalis; organizatoriai skelbė apie akcijas daugiau nei 25 šalyse.

Čekija, lapkričio 15 d.

Prahos Letnos lygumoje, organizatorių vertinimu, susirinko 350–450 tūkst. žmonių. Jie protestavo prieš Andrejaus Babišo vyriausybės planą pakeisti visuomeninės televizijos ir radijo finansavimą. Jei skaičius tikslus, tai didžiausia demonstracija šalyje nuo 1989 m. Aksominės revoliucijos.

Danija, lapkričio 4 d.

Apie 40 000 moksleivių ir studentų 57 mokyklose streikavo prieš planą apkarpyti studijų išmokas, taip atlaisvinant lėšų gynybai. Kopenhagoje prie parlamento žygiavo 12–13 tūkst. jaunuolių.

Lietuva: penkta streiko diena, susitarimo nėra

LT.jpg

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) paskelbtas neterminuotas streikas prasidėjo pirmadienį, lapkričio 16 d. Pirmą dieną, profsąjungos duomenimis, dirbti nėjo apie 4 000 pedagogų maždaug 220 švietimo įstaigų. Organizatoriai tikėjosi apie 150 įstaigų, tad tokia pradžia nustebino juos pačius. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė antradienį pateikė kuklesnius skaičius: apie 3 000 pedagogų 191 įstaigoje, arba maždaug 5 proc. mokytojų.

Ginčo esmė telpa į du skaičius.

Kas Algų augimas 2027 m. Kiek tam reikia
Vyriausybės pasiūlymas 7,56 proc. (92–152 eurai „į rankas“) 245 mln. eurų – jau numatyta biudžeto projekte
LŠDPS reikalavimas ne mažiau kaip 10 proc. didesni pareiginės algos koeficientai dar 78,5 mln. eurų (profsąjungos skaičiavimu)

Profsąjunga primena ir ilgalaikį tikslą, įrašytą partijų susitarime dėl švietimo: vidutinė mokytojo alga turėtų siekti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Dabar vidutinė mokytojo alga yra 3 131 euras neatskaičius mokesčių, šalies vidurkis – 2 616 eurų. Taigi iki tikslo dar toli: mūsų skaičiavimu, šiandien santykis siekia apie 120 proc.

Kaip klostėsi savaitė. Trečiadienį ministrė R. Popovienė nuvyko pas streikuojančius Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokytojus ir pakartojo: „Tokių finansų mes neturime.“ Ji siūlė derėtis dėl darbo sąlygų ir saugumo, bet ne dėl algų. Ketvirtadienį Seime premjeras Mindaugas Sinkevičius žadėjo stengtis spręsti „nefinansines problemas“, tačiau pridūrė, kad „stebuklų padaryti ypatingų neišeina“. Tą pačią dieną Seimas pirmą kartą svarstė 2027 m. biudžeto projektą ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Projekte numatytas 3,8 proc. BVP deficitas, valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdžią kalbėtis su mokytojais, bet nedidinti deficito.

Penktadienį LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas naujienų agentūrai BNS sakė: „Streikas tęsiasi, kadangi nėra pasiekta jokio susitarimo.“ Derybos su ministerija, jo žodžiais, įstrigusios, nors viceministras tikino, kad ministerija ieško lėšų savo programose. Oficialaus kvietimo susitikti su premjeru profsąjunga dar negavo. Penktadienį opozicijos iniciatyva sušauktas ir neeilinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, į kurį pakviesta ministrė; rengiant apžvalgą apie jo rezultatus dar nebuvo pranešta.

Svarbiausia data – gruodžio 1-oji. Tą dieną 12 val. LŠDPS kartu su kitomis organizacijomis rengs mitingą, leidimas jam jau gautas. Tarp ketinančių dalyvauti – Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir sporto federacijų atstovai, gali prisijungti pareigūnai. Tą pačią dieną Seimas antrą kartą svarstys biudžetą ir paskirs jo priėmimo datą, o keliomis valandomis vėliau medikų organizacijos rengs akciją „Baudos negydo“.

Redakcijos pastaba. Portalas „15min“ rašė, kad Seimo nariai gavo ministrės žinią apie galimybę biudžete rasti papildomus 80 mln. eurų. Oficialaus sprendimo nėra, bet pati suma iškalbinga: ji beveik sutampa su 78,5 mln. eurų, kurių prašo profsąjunga. Vadinasi, ginčas vyksta ne dėl to, kiek pinigų reikia, o dėl to, ar juos galima rasti nedidinant deficito. Tai politinio pasirinkimo, o ne aritmetikos klausimas.

Dar dvi savaitės naujienos

haga.jpg

Haga: istorinis sprendimas dėl genocido. Lapkričio 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas devyniais balsais prieš šešis nusprendė, kad Mianmaras 2017 m. įvykdė rohinjų genocidą. Tai pirmas kartas per 80 teismo veiklos metų, kai valstybė pripažinta įvykdžiusi genocidą. Per kelias savaites trukusią karinę operaciją žuvo mažiausiai 10 000 žmonių, daugiau nei 700 000 pabėgo iš šalies. Mianmaras turi per dvejus metus atsiskaityti teismui, kaip atkuria nukentėjusiųjų teises; jei to padaryti nepavyks, privalės atlyginti žalą. Mianmaro valdžios atstovė sprendimą pavadino nesąžiningu ir pabrėžė, kad jis nebuvo vienbalsis. Bylą 2019 m. iškėlė Gambija.

Antalija: iš klimato susitarimo dingo iškastinis kuras. Turkijoje vykstančios JT klimato konferencijos COP31 antrajame susitarimo projekte, paskelbtame ketvirtadienį, nebeliko abiejų pirmajame projekte buvusių nuorodų į iškastinį kurą. Išbrauktas ir siūlytas 120 mlrd. dolerių tikslas besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato kaitos finansuoti. Deryboms vadovaujantis Australijos ministras Chrisas Bowenas žadėjo derėtis per naktį. Konferencija turėjo baigtis penktadienį, tačiau derybininkai jau kalba, kad darbas nusikels į šeštadienį.

Ką visa tai sako

Šios savaitės įvykiai atrodo nesusiję, bet juos jungia viena gija. Šendžene didžiosios valstybės parodė, kad moka gražiai susėsti prie stalo, tačiau spręsti sunkiausių klausimų kol kas nesiryžta. Europa atsakė aiškiai: dėl jos saugumo be jos pačios niekas nesusitars. Tačiau tas pats saugumas kainuoja, ir sąskaita jau atėjo į namus – į Paryžiaus, Romos, Berlyno gatves, o ir į Lietuvos mokyklas. Visur ginčijamasi dėl to paties: kaip padalyti ribotą biudžetą tarp gynybos ir kasdienio gyvenimo. Atsakymo, kuris tiktų visiems, dar niekas nerado.

O kaip manote jūs: ar Lietuva turėtų rasti papildomų lėšų mokytojų algoms, net jei dėl to padidėtų biudžeto deficitas? Parašykite komentaruose.

Jei apžvalga buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais ir sekite Čikagainfo „Facebook“ puslapyje.

Skaitykite taip pat: Mokytojų streikas: ministrė eina pas streikuojančius

Šaltiniai
# geopolitika # Europa # mokytojų streikas # LŠDPS # Andrius Navickas # Donald Trump # Vladimir Putin # Xi Jinping # APEC # Šendženas # Iranas # streikai # biudžetas 2027 # COP31 # Mianmaras
Patiko straipsnis? Pasidalykite juo su draugais – taip nepraleisite svarbiausių pasaulio lietuvių naujienų.
Prenumeruokite naujienlaiškį
Svarbiausios pasaulio lietuvių naujienos – tiesiai į jūsų el. paštą.

Nuotraukos (12)

Čikagainfo Inf.
Čikagainfo Inf.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su laidos ar konteksto autoriaus(-ių) nuomone.

Jūsų nuomonė svarbi. Pasidalinkite mintimis žemiau.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas!

Palikite komentarą