Ką daryti su Orbanu: penki variantai – nė vieno gero

Vengrija dar vasario pabaigoje užblokavo ir 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Kyjivui, kuri yra gyvybiškai svarbi Ukrainai. V. Orbano argumentas – Ukraina neremontuoja naftotiekio „Družba“, kuriuo tiekiama rusiška nafta Vengrijai ir Slovakijai ir kurį pažeidė Rusija.

Šią savaitę Europos Komisija sutarė, kad finansuos ir padės Ukrainai suremontuoti naftotiekį. Kaip teigė vienas Briuselio žurnalistas, už europiečių pinigus sutarta taisyti naftotiekį, kuriuo teka pigesnė nafta tik vengrams ir slovakams, jie už naftą moka Rusijai, ji iš to finansuoją karą, o jo pasekmėms sušvelninti naudojami tie patys europiečių pinigai.

Bet eurokratai tik skėsčiojo rankomis – mat taip tikėtasi, kad galbūt Vengrija atšauks savo veto paskolai ir sankcijai.

Ketvirtadienį į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą (EVT) besirinkę lyderiai, nors ir be didelio entuziazmo, bet dar turėjo vilties perkalbėti Vengrijos premjerą.

Mes tikime tik faktais: nafta turi ateiti į Vengriją, tada atversime naują puslapį. Iki tol mes negalime palaikyti jokio Ukrainą remiančio pasiūlymo.

V. Orbanas

„Ukraina – tai tema, kurią šiandien aptarsime, o pagrindinis klausimas, kurį visi čia svarsto, yra paramos paskola. Kaip toliau elgtis su paramos paskola, dėl kurios lyderiai susitarė dar gruodžio mėnesį, ir dabar tikrai atėjo laikas parodyti savo paramą Ukrainai“, – prieš EVT sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

„Sprendimai privalo būti rasti – iki [Vengrijos] rinkimų, po rinkimų, bet kuriuo atveju laikas tiksi ir Ukrainai 90 milijardų eurų kreditas yra reikalingas vėliausiai balandžio mėnesį. Todėl ieškosime to sprendimo. Jeigu kai kurie kolegos užsispirs ir tiesiog bus neįmanoma įveikti jų pasipriešinimo, be abejo, tada situacija komplikuosis“, – LRT Briuselyje teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau V. Orbanas buvo nepalenkiamas.

„Mes laukiame naftos. Visa kita – tik pasakos. Mes tikime tik faktais: nafta turi ateiti į Vengriją, tada atversime naują puslapį. Iki tol mes negalime palaikyti jokio Ukrainą remiančio pasiūlymo“, – pareiškė V. Orbanas, ketvirtadienį atvykęs į EVT.

Nereikia turbūt ir tikėtis, kad štai dabar, tiksint lemiamoms savaitėms prieš rinkimus, nebus pasinaudota ta galimybe dar labiau įkaitinti atmosferą.

G. Nausėda

Net ir po nuotolinio ES lyderių pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitų šalių narių vadovų kritikos Vengrija nepakeitė savo nuomonės.

„Na, nereikia turbūt ir tikėtis, kad štai dabar, tiksint lemiamoms savaitėms prieš rinkimus, nebus pasinaudota ta galimybe dar labiau įkaitinti atmosferą ir galbūt pademonstruoti tam tikrą savo principingumą, jeigu taip galima pasakyti, Europos Sąjungos atžvilgiu. Taip, tai nėra gerai“, – ketvirtadienio vakarą apgailestavo prezidentas G. Nausėda.

Tai ne pirmas kartas, kai V. Orbanas sabotuoja vieną ar kitą sprendimą, bet iki šiol jis galiausiai (dažniausiai gavęs kokios naudos) nusileisdavo. Bet šį kartą labiausiai ES diplomatus ir pareigūnus siutina tai, kad Vengrija peržengė dar vieną raudoną liniją. T. y. dėl paskolos Ukrainai buvo sutarta EVT lygiu dar pernai gruodį – tai buvo kompromisinis pasiūlymas, leidęs nepanaudoti užšaldytų Rusijos lėšų. Briuselyje neprisimenama, kada buvo atšauktas EVT sprendimas, nes nerašyta taisyklė yra tokia, kad jei susitarei, turi laikytis susitarimo.

„Man labai aišku, jei pasakei, kad palaikai, taip reikia ir elgtis. Tai visada buvo ES Tarybos dvasia, tai teisės ir bendradarbiavimo dvasia tarp institucijų. Europos Parlamentas balsavo už paskolą, ir ji buvo pasirašyta Tarybos ir Parlamento. Dabar tikimės, kad tai bus įgyvendinta, ir to, manau, bus tikimasi visada iš esančių prie stalo“, – teigė Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola.

Roberta Metsola | ES Taryba

Tai nėra vienintelis Vengrijos užblokuotas ES sprendimas. V. Orbanas vetuoja 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai; 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą (kartu su Slovakija); Europos taikos priemonės panaudojimą, kai už Kyjivui suteiktus ginklus sulaukiama ES kompensacijos; stojimo derybų su Ukraina pradžią; sankcijas Izraelio naujakuriams Vakarų Krante ir ribojimo priemones prieš Sakartvelo valdančiąją partiją „Kartvelų svajonė“ (kartu su Slovakija).

Tačiau tam tikrais klausimais vienbalsiškumas yra privalomas pagal sutartis ir jo tiesiog neįmanoma išvengti.

M. Lengas

„Vis dažniau matome, kad reaguodamos į tam tikras įtampas ES valstybės narės sudaro norinčiųjų koalicijas, siekiančias tam tikrais klausimais veikti savarankiškai. (...) Taigi, tikrai įmanoma, kad ES nuspręs dirbti kartu ten, kur tai įmanoma, kiek įmanoma vengdama Vengrijos veto“, – kalbėdamas su LRT svarstė Briuselio geopolitikos instituto (BIG) ekspertas Martinas Lengas.

„Tačiau tam tikrais klausimais vienbalsiškumas yra privalomas pagal sutartis ir jo tiesiog neįmanoma išvengti“, – sakė jis.

Taigi, ką daryti su tokia V. Orbano Vengrija?

Vienas variantas, apie kurį svarstoma Briuselyje, – teisinės vingrybės, kurios esą leistų patvirtinti paskolą Ukrainai tik su kvalifikuota dauguma, t. y. apeinant Vengrijos veto.

„Europos Komisija gali pritaikyti ir kvalifikuotos daugumos procedūrą tuo pagrindu, kad jau buvo ES lyderių sprendimas. Kitas pagrindas yra svarstyti ekstremalių priemonių reikalaujantį sprendimą, kai Komisija gali greitai reaguoti“, – dar pirmadienį LRT svarstė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kitas variantas – paduoti Budapeštą į ES Teisingumo Teismą dėl trikdymo, bet procesas labai ilgai užtruktų.

Trečią priemonę – spaudimą per pinigus – ES jau bando įgyvendinti. Dėl teisinės valstybės principų nesilaikymo, korupcijos ir demokratijos standartų nesilaikymo Komisija yra užšaldžiusi apie 18 mlrd. eurų Vengrijos lėšų – 7,6 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų ir 10,4 mlrd. eurų iš koronaviruso padarinių šalinimo paketo. Taip pat Budapeštui nepatvirtinta daugiau nei 16,2 mlrd. eurų SAFE paskolų, skirtų gynybai stiprinti. Tačiau, kaip matyti, tai neatneša vaisių.

Taip pat bijoma, kad viešas spaudimas ir papildomos sankcijos gali pasitarnauti V. Orbano rinkiminei kampanijai, esą parodytų, jog jis išties yra vengrų gynėjas nuo baisiojo Briuselio ar Ukrainos.

Būtent balandžio 12 d. Vengrijoje vyksiantys parlamento rinkimai lieka tam tikra viltimi. Daugelis Briuselyje, galbūt, tikisi, kad V. Orbanas pralaimės juos ir po daugiau nei 15 metų praras valdžią.

Peteris Magyaras

Viena vertus, nors vyksta jokių taisyklių ir padorumo nepaisanti rinkimų kampanija, apklausose šiek tiek pirmauja opozicija su Péteriu Magyaru priešaky. Tačiau Vengrijos premjeras metė visas jėgas ir turi rimtą administracinį resursą, tad nugalėtojas lieka neaiškus. Jei vis dėlto laimėtų P. Magyaras, valdžios perėmimas užtruks, o Ukrainai, pasak diplomatų, pinigai baigsis jau gegužę.

Dar daugiau, didelio pasitikėjimo, kad Vengrija grįš prie demokratijos ar ims remti Ukrainą, nekelia ir pats opozicijos lyderis, kuris yra buvęs V. Orbano bendražygiu. „Tas pats Orbanas, tik jaunesnis“, – taip dalis apžvalgininkų vadina P. Magyarą.

Nėra nė 9 ES narių, kurių reikia „branduolinei procedūrai“ pradėti net ir nesitikint jos sėkmės.

Galiausiai, tai ES sutarties 7 straipsnio panaudojimas prieš Vengriją, arba „branduolinis variantas“. 7-ojo ES sutarties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ES Taryba gali oficialiai įspėti bet kurią valstybę narę, kaltinamą pagrindinių teisių pažeidimu. Jei tai neduotų pageidaujamo poveikio, 7-ojo straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytos sankcijos ir galimybė sustabdyti minimos šalies balsavimo teisės. T. y. jei ES valstybės vieningai nuspręstų taikyti šią priemonę Vengrijai, ji dalyvautų ES Taryboje, toliau turėtų vykdyti savo įsipareigojimus, bet negalėtų balsuoti – vetuoti sprendimų, kaip padarė paramos Ukrainai klausimu.

Dalies ekspertų teigimu, tai vienintelis ilgalaikis sprendimas, kaip išspręsti strateginį iššūkį, kurį V. Orbano režimas kelia ES veikimui, užsienio politikai ir Ukrainos saugumui. Apie tai kalbama jau metų metus, o dabar net praktiškai nepavyktų to padaryti. „Branduoliniam variantui“ reikia likusių 26 šalių narių pritarimo, bet tam, tikėtina, nepritars V. Orbanui simpatijų neslepiantys Slovakijos ar Čekijos premjerai. Dar daugiau – nėra nė 9 ES narių, kurių reikia „branduolinei procedūrai“ pradėti net ir nesitikint jos sėkmės.