Mokslo metai 2026–2027: lietuviškos mokyklos Lietuvoje ir pasaulyje, telefonų draudimai ir mokytojai, kurių trūksta visiems

Norvegijoje vaikai į mokyklas grįžo rugpjūčio 17 d., Čikagoje — rugpjūčio 24 d., Lietuvoje ir Anglijoje — rugsėjo 1 d., o Toronte — tik rugsėjo 8 d. Tačiau šiemet šalys kur kas labiau skiriasi ne datomis, o atsakymais į tris tuos pačius klausimus: ar mokiniui mokykloje galima naudotis telefonu, ką daryti su dirbtiniu intelektu ir kur gauti mokytojų, kurių trūksta beveik visur.

Lietuva: kas naujo nuo rugsėjo 1-osios

2026–2027 mokslo metai Lietuvoje prasidėjo antradienį, rugsėjo 1 d. 1–4 klasių mokiniams jie truks 175 dienas (maždaug iki birželio 4 d.), 5–8 klasių ir I–III gimnazijos klasių — 180 dienų (iki birželio 11 d.), o abiturientams — 170 dienų (iki gegužės 28 d.). Atostogos: rudens — lapkričio 2–8 d., Kalėdų — nuo gruodžio 21 arba 23 d. (pagal mokyklos planą) iki sausio 3 d., žiemos — vasario 15–21 d., pavasario (Velykų) — kovo 22–29 d., vyresniems gimnazistams — kovo 29 – balandžio 4 d.

Svarbiausios naujovės:

• Atnaujintos septynių dalykų programos — matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos ir informatikos: mažinama besikartojančio turinio, tikslinama temų apimtis. Ministerija pabrėžia, kad tai taškinės pataisos, o ne programų perrašymas.
• Daugiau lietuvių kalbos tautinių mažumų mokykloje: 1–4 klasėse pamokų skaičius išaugo nuo 5 iki 7 per savaitę — tiek pat, kiek skiriama gimtajai kalbai. Tai paliečia 93 mokyklas ir daugiau kaip 9,5 tūkst. pradinukų.
• Mažiau privalomų valandų gimnazistams: socialinė-pilietinė veikla III–IV gimnazijos klasėse sutrumpinta nuo 70 iki 40 valandų.
• PUPP be slenksčio: pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas lieka privalomas, tačiau prastas įvertinimas nebeužkerta kelio į vidurinį ugdymą — vietoj barjero siūloma papildoma mokymosi pagalba.
• Egzaminai: valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 25 balai — galioja iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.; pirmą kartą neįšlaikytą matematikos egzaminą bus galima perlaikyti dar tais pačiais metais. Atestatui, kaip ir iki šiol, reikia bent trijų išlaikytų egzaminų.
• „Tūkstantmečio mokyklos": rugpjūčio 31 d. baigėsi programos I srautas (22 savivaldybės, 93 mokyklos, 113,4 mln. eurų), II sraute dalyvauja dar 37 savivaldybės.
• Pagalba mokytojams ir įtrauktis: mokymo priemonėms specialiųjų poreikių mokiniams iš centrinio katalogo skirti 3 mln. eurų, o nuo spalio pradeda veikti „Mokytojų linija" — nemokama psichologinė ir pirminė teisinė pagalba pedagogams.

  

Apie telefonus Lietuva nusprendė kitaip nei dauguma Europos. Nacionalinio draudimo nėra — nuo rugsėjo 1 d. kiekviena mokykla privalo turėti savo, mokyklos tarybos patvirtintas, naudojimosi telefonais taisykles, parengtas pagal Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų rekomendacijas. Pernai taisykles turėjusiose mokyklose 83 proc. telefonus leisdavo naudoti tik mokytojui nurodžius pamokos tikslais, o 12 proc. mokyklų juos buvo uždraudusios visiškai.

Mokytojų algos. Dar sausį atnaujinta šakinė kolektyvinė sutartis įtvirtino formulę: nuo 2027 m. švietimo darbuotojų atlyginimai turi augti bent 5 proc. sparčiau, nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Vyriausybės patvirtintame 2027 m. biudžeto projekte mokytojams, mokslo darbuotojams ir treneriams siūloma skirti 245,1 mln. eurų daugiau (augimas — 7,56 proc.), vienam mokytojui tai reikštų 152–214 eurų daugiau per mėnesį. Profsąjungos reikalauja ne mažiau kaip 10 proc. ir su Vyriausybės skaičiavimais nesutinka.

Tiesa, vieno skaičiaus šį rudenį dar nėra: oficialių 2026–2027 m. mokinių duomenų ministerija nepaskelbusi. Naujausi turimi: 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 349 331 mokinys, šių metų pirmokų karta — apie 27,7 tūkst. vaikų, o mokytojų ir mokyklų vadovų 2024–2025 m. dirbo 27 187. Mokyklų tinklas toliau traukiasi: 2022–2025 m. Lietuva neteko 34 bendrojo ugdymo mokyklų.

Lietuviškos mokyklos pasaulyje: 241 mokykla, beveik 10 tūkst. mokinių

Kol Lietuvoje skaičiuojamos uždarytos mokyklos, užsienyje lietuviškas švietimas auga. Švietimo įstaigų registro (ŠMIR) 2026 m. gegužės 1 d. duomenimis, pasaulyje veikė 241 lituanistinė mokykla, kurioje mokėsi 9 986 mokiniai. Be jų, dar yra 7 formalios lietuviškos mokyklos ir 2 lietuviški skyriai Europos mokyklose — juose mokosi 2,1 tūkst. vaikų. Vien 2025 m. buvo įregistruota 12 naujų mokyklų: Airijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Omane, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Verta pataisyti dažną nesusipratimą: pagrindinis lituanistinių mokyklų finansavimas ateina ne iš Užsienio reikalų ministerijos, o iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. 2026 m. tiesiogiai 132 mokykloms skirta beveik 2 mln. eurų — po 15 eurų mokiniui per mėnesį (2025 m. buvo 12,50 euro) — ir dar 740 tūkst. eurų 109 projektams: mokytojų kvalifikacijai, vaikų vasaros stovykloms Lietuvoje, kūrybinėms dirbtuvėms.

Čikagos apylinkėse veikia dvi tokios mokyklos: Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, įkurta dar 1959 m. ir dirbanti penktadieniais bei šeštadieniais, ir Gedimino lituanistinė mokykla Mundeleine. Pačios ministerijos nurodomi iššūkiai — vėluojantis lėšų pervedimas mokykloms, dviguba mokinių registracija, atokesnių regionų mokyklų izoliacija ir klausimas, kaip padėti įsikurti naujoms mokykloms.

Kada mokslo metai prasideda kitur

• Norvegija — rugpjūčio 17 d.; Švedija — rugpjūčio 18 d.;
• Vokietija — nuo rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 15 d.: kiekviena federalinė žemė turi savo kalendorių (Berlyne — rugpjūčio 24 d., Bavarijoje — tik rugsėjo 15 d.);
• Čikaga (CPS) — rugpjūčio 24 d.; apskritai JAV pradžia svyruoja nuo rugpjūčio pradžios iki Darbo dienos (rugsėjo 7 d.);
• Airija — rugpjūčio pabaiga, datas nustato pačios mokyklos;
• Anglija — rugsėjo 1 d., dalyje savivaldybių po mokytojų dienų — rugsėjo 2–3 d.;
• Torontas (Kanada) — rugsėjo 8 d., kitą dieną po Darbo dienos šventės.

Trys didžiosios 2026-ųjų diskusijos

1. Telefonai išspiriami iš mokyklų. UNESCO Pasaulinės švietimo stebėsenos (GEM) komandos 2026 m. kovo mėn. duomenimis, 114 švietimo sistemų — 58 proc. pasaulio šalių — jau turi nacionalinį draudimą naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose. Dar 2023 m. birželį tokių buvo vos 24 proc. Australija nuėjo toliausiai: nuo 2025 m. gruodžio 10 d. joje draudžiami socialiniai tinklai vaikams iki 16 metų, platformoms gresia baudos iki 49,5 mln. Australijos dolerių, o per pirmąjį mėnesį buvo pašalinta 4,7 mln. nepilnamečių paskyrų (tiesa, vėlesni tyrimai parodė, kad realus naudojimas sumažėjo gerokai mažiau nei paskyrų skaičius). Prancūzijoje telefonai mokyklose draudžiami nuo 2018 m., o 2026 m. rugpjūtį draudimas išplėstas ir į vyresnes klases. Nyderlanduose nacionalinis draudimas klasėse galioja nuo 2024 m., Švedija jį įvedė 2026 m. liepą, JAV draudimus ar apribojimus priėmė jau 32 valstijos — 21 iš jų telefonai draudžiami „nuo skambučio iki skambučio", visą mokyklos dieną. Lietuvos sprendimas — pačių mokyklų taisyklės — šiose gretose yra vienas švelniausių.

2. Dirbtinis intelektas: draudimai atšaukiami, taisyklių vis dar nėra. Pirmųjų metų draudimų banga atslūgo — mokyklos pereina prie valdomo naudojimo. Rėmas išlieka UNESCO 2023 m. gairės: dirbtinio intelekto įrankiai klasėje — ne jaunesniems kaip 13 metų mokiniams, būtina duomenų apsauga ir mokytojų rengimas. Problema ta, kad taisyklės vėluoja: UNESCO apklausoje iš daugiau kaip 450 mokyklų ir universitetų mažiau nei 10 proc. turėjo savo dirbtinio intelekto politiką.

3. Mokytojų trūkumas — pasaulinė, o Lietuvoje ir demografinė, problema. UNESCO skaičiavimu, pasauliui iki 2030 m. reikia 44 mln. papildomų mokytojų, ir daugiau nei pusė šio poreikio — tiesiog išeinančiųjų pakeitimas. Rugsėjo 29 d. paskelbtoje EBPO ataskaitoje „Education at a Glance 2026" Lietuvai skirti skaičiai nedžiugina: 43 proc. vidurinio ugdymo mokytojų yra 55 metų ir vyresni — tai didžiausia dalis tarp EBPO šalių (vidurkis — 25 proc.). Prognozuojama, kad 2026–2031 m. Lietuvai reikės apie 6 700 naujų dalykų mokytojų, o aukštosios mokyklos per tą laiką parengs apie 4 200; labiausiai trūks anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Be to, 5–14 metų vaikų skaičius šalyje iki 2033 m. sumažės 22 proc. — mokyklų tinklui tai reiškia dar vieną įtemptą dešimtmetį. Švietimui Lietuva išleidžia 3,1 proc. BVP, kai EBPO vidurkis — 4,0 proc.

PISA 2025: rezultatai — virš vidurkio, bet vienas skaičius kelia nerimą

Šį rudenį paskelbti naujausio penkiolikmečių tyrimo PISA 2025 rezultatai Lietuvai nėra blogi: gamtos mokslai — 488 balai (EBPO vidurkis — 482), matematika — 470 (vidurkis — 463), skaitymas — 464 (vidurkis — 461). Palyginti su 2022 m., pokyčiai statistiškai nereikšmingi, išskyrus skaitymą (−8 balai, nors EBPO vidurkis krito dar labiau — 14 balų).

Tačiau yra vienas rodiklis, kuriame Lietuva — paskutinė: tik 62,1 proc. Lietuvos mokinių sako jaučiantys, kad priklauso savo mokyklai. Tai žemiausias rezultatas iš visų 88 tyrime dalyvavusių šalių ir teritorijų. Kitaip tariant, mūsų penkiolikmečiai moka ne blogiau nei bendraamžiai Vakaruose — bet mokykloje jaučiasi svetimiausi. Ekspertų teigimu, būtent priklausymo jausmas stipriai siejasi ir su mokymosi motyvacija, ir su psichine sveikata, ir su tuo, ar jaunas žmogus vėliau savo ateitį sies su Lietuva.