D. Trumpas mitinge prabilo apie Los Andželo ir San Diego sunaikinimą: Kalifornija piktinasi, Baltieji rūmai kalba apie iškraipymą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį rinkimų mitinge Nebraskoje, aiškindamas rinkėjams, kodėl verta kęsti dėl karo su Iranu pabrangusius degalus, paminėjo du didžiausius Kalifornijos miestus. „Tegul sunaikina Los Andželą. Tegul sunaikina San Diegą“, – pasakė jis, ir salė paplojo. Kalifornijos gubernatorius, abiejų miestų merai ir dalis respublikonų šiuos žodžius pasmerkė. Baltieji rūmai tvirtina, kad prezidentas kalbėjo apie grėsmę, kurią karas pašalino, o ne kvietė pulti Ameriką.

Ką tiksliai pasakė prezidentas

Mitingas vyko spalio 5 d. Grand Ailando mieste, parodų centre „Pinnacle Bank Expo Center“. D. Trumpas atvyko paremti respublikonų kandidatų prieš lapkričio 3 d. Kongreso rinkimus. Didelę kalbos dalį jis skyrė karui su Iranu ir jo kainai. Degalų kainas pavadino „šiek tiek aukštomis“ ir dirbtinėmis, o visus karo nepatogumus – maža kaina už šalies ir pasaulio saugumą.

Tuomet prezidentas užsiminė, kad Iranas galėtų sunaikinti kurį nors Amerikos miestą, ir ištarė ginčą sukėlusius sakinius apie Los Andželą ir San Diegą. Angliškai jis pavartojo posakį „take out“, kuris šnekamojoje kalboje reiškia „sunaikinti“, „pašalinti“. Po to vėl grįžo prie kainų ir pažadėjo, kad pasibaigus karui jos kris.

Iš kalbos įrašo matyti, kad mintis nebuvo užbaigta: sakiniai trūkinėjo, o pats prezidentas nepaaiškino, ką turėjo omenyje. Būtent todėl tie patys žodžiai suprantami dvejopai.

 San Diego

Kaip žodžius aiškina Baltieji rūmai

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas kilusį triukšmą pavadino „žiniasklaidos isterija“. Pasak jo, prezidentas aiškiai kalbėjo apie tai, kad Amerikos miestams būtų kilęs pavojus, jei branduolinio ginklo siekęs Iranas nebūtų buvęs sustabdytas. S. Cheungas pridūrė, kad Iranas nebeturi nei branduolinės programos, nei laivyno, nei aviacijos, nei pinigų.

Toks aiškinimas dera su tuo, ką D. Trumpas kartoja visą rudenį: karas esą apsaugojo Ameriką nuo didesnės nelaimės, todėl brangesni degalai yra pakeliama kaina. Tačiau tai administracijos pozicija, o ne nepriklausomai patvirtintas faktas. Viešų įrodymų, kad Iranas galėjo arba galėtų smogti JAV miestams branduoliniu ginklu, nepateikta.

Kalifornijos atsakas

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsom

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas prezidento žodžius suprato pažodžiui. Socialiniame tinkle „X“ jis rašė, kad pernai į Kaliforniją pasiuntęs Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus prezidentas dabar siūlo užsienio priešams pulti jos miestus. D. Trumpą jis pavadino „pamišusiu ir pavojingu“, o žurnalui „Time“ pareiškė, kad reikėtų svarstyti prezidento nušalinimą pagal Konstitucijos 25-ąją pataisą. Gubernatoriaus teigimu, tokie žodžiai kelia pavojų daugiau kaip 130 tūkst. San Diego regione tarnaujančių karių, nes JAV priešininkai jų klausosi.

Los Andželo merė Karen Bass sakė, kad prezidento pareiga yra šalį saugoti, o ne jai grasinti, ir jo pasisakymą pavadino „visiškai neatsakingu“. San Diego meras Toddas Gloria atsakė trumpai: „San Diegas nėra šalutinė žala.“ Jis paragino prezidentą neminėti miesto neatsakingose kalbose apie karą. Abu merai, kaip ir gubernatorius, yra demokratai.

Kritikos, kaip skelbiama, pasigirdo ir kitoje politinėje stovykloje. Netoli San Diego į Kongresą kandidatuojantis respublikonas Jimas Desmondas pareiškė nesutinkantis su prezidentu: nė vienas Amerikos miestas negali būti laikomas prarandamu. Kongreso narys Kevinas Kiley’is komentarą pavadino nenaudingu.

Kodėl paminėti miestai jautrūs

Los Angeles

Los Andželas ir San Diegas yra du didžiausi Kalifornijos miestai, o jų apskrityse gyvena apie 13 mln. žmonių. San Diegas kartu yra vienas svarbiausių JAV karinių centrų: čia įsikūrusi Ramiojo vandenyno laivyno bazė ir kiti dideli kariniai objektai. Kai šalis kariauja, kalba apie smūgį tokiam miestui skamba kitaip nei taikos metu.

Svarbi ir priešistorė. Kalifornija, kurią valdo demokratai, yra dažnas D. Trumpo kritikos taikinys. 2025 m. vasarą jis prieš valstijos valdžios valią į Los Andželą pasiuntė Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus. Todėl valstijos vadovai naujus žodžius išgirdo ne kaip nevykusį sakinį, o kaip seno konflikto tęsinį.

Rinkimai ir karo kaina

Ginčas kilo likus keturioms savaitėms iki lapkričio 3 d. rinkimų, kuriuose bus renkami visi Atstovų Rūmai ir trečdalis Senato. Kalifornijoje, kaip skelbiama, tą pačią dieną pradėta balsuoti iš anksto, o valstijoje vyksta kelios atkaklios kovos dėl vietų Kongrese.

Karas su Iranu, prasidėjęs vasario pabaigoje, tapo vienu pagrindinių kampanijos klausimų. Nafta kainuoja apie 100 dolerių už barelį, dyzelinas Jungtinėse Valstijose pasiekė rekordinę kainą, o maždaug trečdalis valstijų laikinai sumažino degalų mokesčius. D. Trumpas mitinguose rinkėjus įtikinėja, kad šie sunkumai laikini ir pateisinami. Nebraskoje, kaip ir anksčiau, jis žadėjo, kad karas baigsis labai greitai. Tai prezidento prognozė: susitarimo su Iranu nėra, derybos įstrigusios.

Kas toliau

G. Newsomo raginimas taikyti 25-ąją pataisą praktinių pasekmių veikiausiai neturės. Šiai procedūrai reikia, kad viceprezidentas ir dauguma ministrų pripažintų prezidentą negalinčiu eiti pareigų, o tokių ženklų nėra. Tačiau politiškai epizodas jau veikia: demokratai jį naudoja kampanijoje, o respublikonų kandidatams Kalifornijoje tenka rinktis, ar ginti prezidentą, ar nuo jo žodžių atsiriboti.

Pati frazė liko tokia, kokia nuskambėjo: neužbaigta ir dviprasmiška. Baltieji rūmai siūlo ją skaityti kartu su visa kalba, Kalifornijos vadovai – taip, kaip ji buvo ištarta. Rinkėjai savo vertinimą pateiks lapkričio 3 d.

Parengta 2026 m. spalio 7 d. pagal JAV žiniasklaidos pranešimus.