Demokratai perima Kongresą: kas keičiasi D. Trumpui

Amerikiečiai per kadencijos vidurio rinkimus pasiuntė griežtą signalą prezidentui Donaldui Trumpui: naujienų agentūros AP prognozėmis, demokratai perima abu Kongreso rūmus. Tai smarkiai apribos prezidento galimybes įgyvendinti savo darbotvarkę likusius dvejus kadencijos metus. Tačiau ekspertai įspėja: užsienio politikoje didelių pokyčių tikėtis neverta, nes pagrindiniai svertai lieka Baltuosiuose rūmuose.

Kas įvyko

Kadencijos vidurio rinkimai JAV vyksta įpusėjus ketverių metų prezidento kadencijai. Per juos sprendžiama, kuri partija – respublikonai ar demokratai – kontroliuos Kongresą, šalies įstatymų leidžiamąją valdžią, kurią sudaro Atstovų Rūmai ir Senatas. Lapkričio 3 dieną rinkėjai rinko visus 435 Atstovų Rūmų narius ir 35 iš 100 senatorių, o 36 valstijose – ir gubernatorius. Iki šiol abu Kongreso rūmus nedidele persvara kontroliavo respublikonai.

Naujienų agentūra AP prognozuoja, kad demokratai susigrąžino ir Senato, ir Atstovų Rūmų daugumą. Senate jie, be kita ko, laimėjo Teksase, Kanzase, Ajovoje, Pietų Karolinoje, Šiaurės Karolinoje ir Ohajuje. Kai kuriose apygardose balsai dar skaičiuojami, todėl galutiniai rezultatai gali paaiškėti tik po kelių dienų. Pirmą kartą nuo Baracko Obamos antrosios kadencijos prezidentas nebeturės savo partijos daugumos nė viename Kongreso rūmų. Naujasis Kongresas darbą pradės 2027 metų sausio 3 dieną.

Ką tai reiškia praktiškai? Demokratai galės blokuoti įstatymų projektus, Senatas – atmesti prezidento siūlomus teisėjus, ministrus ir ambasadorius, o Kongreso komitetai – pradėti administracijos veiklos tyrimus, pavyzdžiui, dėl galimos korupcijos ar Baltųjų rūmų pokylių salės statybų. „Tikrai pasinaudosime savo teise šaukti liudytojus ir reikalauti dokumentų“, – žadėjo senatorius Richardas Blumenthalis, kuris, tikėtina, vadovaus Senato nuolatiniam tyrimų pakomitečiui. Demokratų partijoje kalbama ir apie galimą apkaltos procesą, nors JAV istorijoje nė vienas prezidentas apkaltos būdu nebuvo pašalintas iš pareigų.

D. Trumpo reakcija: nuo „pono Veto“ iki pagyrimų

Dar prieš paaiškėjant rezultatams D. Trumpas perspėjo, kad, demokratams laimėjus, jis taps „ponu Veto“ ir neleis jų įstatymams įsigalioti. Kad būtų įveiktas prezidento veto, reikia dviejų trečdalių balsų abiejuose Kongreso rūmuose, todėl demokratams prireiktų ir dalies respublikonų paramos.

Po rinkimų prezidento tonas sušvelnėjo. Laikraščiui „The New York Times“ jis sakė esąs „visiškai pasirengęs pripažinti rezultatus“ – priešingai nei 2020 metais. Televizijai „Fox News“ D. Trumpas pripažino, kad demokratai „gerai padirbėjo“ ir „atkakliai kovojo“, o pralaimėjimą iš dalies siejo su karu Irane. „Dirbsime su demokratais“, – žadėjo jis.

Istoriniai pirmieji 

Rinkimai pažymėti ir keliais istoriniais pasiekimais. Žiniasklaidos duomenimis:

• Mičigane demokratas Abdulas El-Sayedas, įveikęs respublikoną Mike'ą Rogersą, tapo pirmuoju musulmonu, išrinktu į JAV Senatą;
• Naujajame Hampšyre demokratas Chrisas Pappasas, nugalėjęs Johną Sununu, taps pirmuoju atvirai homoseksualiu senatoriumi vyru;
• Minesotoje demokratė Peggy Flanagan taps pirmąja Amerikos čiabuvių kilmės moterimi JAV Senate;
• Džordžijoje demokratė Keisha Lance Bottoms tapo pirmąja juodaode moterimi, išrinkta valstijos gubernatore JAV istorijoje;
• Naujojoje Meksikoje demokratė Deb Haaland tapo pirmąja Amerikos čiabuvių kilmės moterimi, išrinkta gubernatore.

Be to, šiuose rinkimuose išrinkti penki juodaodžiai gubernatoriai – pirmą kartą istorijoje tiek jų eis pareigas vienu metu.

Abdul El-Sayed

Kodėl rinkėjai pasuko

Ekonomisto Rimvydo Baltaduonio teigimu, rinkimų rezultatai rodo, kad D. Trumpo administracija nepateisino amerikiečių vilčių pagerinti ekonominę padėtį. „Kainų augimas ir ekonominė situacija buvo pagrindinis dalykas, pakeitęs žmonių nuomonę. Šių rinkimų pasekmė ta, kad turės vykti pokyčių, o demokratai turės galimybę į tai reaguoti“, – sako jis.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala taip pat pabrėžia, kad, tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma amerikiečių politiką pirmiausia vertina pagal ekonominę padėtį. Pasak jo, amerikiečiai pajuto ne tik išaugusią infliaciją, bet ir praktinį karo Irane bei muitų poveikį – pirmiausia sparčiai brangstančius degalus.

„Visa tai susidėjo į bendrą paveikslą, kuriame prezidentui D. Trumpui ir respublikonams buvo labai sunku apginti savo politines idėjas, o demokratai turėjo gausybę būdų atakuoti oponentus ir sakyti, kad reikia pokyčių net ir tradiciškai labai respublikoniškose valstijose“, – sako L. Kojala.

Užsienio politika: svertai lieka prezidentui

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius pažymi, kad, nors respublikonai prarado Kongreso kontrolę, užsienio politikos svertai tebėra prezidento rankose, todėl tikėtinas šios politikos tęstinumas.

„Tikrai neatsiras daugiau meilės Europos Sąjungai ir Ukrainai ar daugiau antipatijos autokratams, kuriems taip palankiai nusiteikę D. Trumpas ir jo administracija. Manau, kad matysime tą patį, ką matėme. Radikalių pareiškimų buvo – pavyzdžiui, prieš pat rinkimus žadėta nutraukti paramą Izraeliui, galbūt suvokus, kad ši parama silpnina respublikonų pozicijas. Kiek tai bus ištesėta, pamatysime. Tai būtų tikrai gana radikalus žingsnis“, – komentuoja ekspertas.

Pasak jo, tikėtina, kad Kongreso ir Baltųjų rūmų konfrontacijų padaugės, o tai atsispindės ir užsienio politikoje. „Pačioje administracijoje gali atsirasti žmonių, kurie manys, kad galima nebe rodyti lojalumą D. Trumpo linijai, o pradėti vykdyti savarankišką užsienio politiką. Tad sąmyšio ir neorganizuotumo pačioje administracijoje gali būti net daugiau“, – sako T. Jermalavičius.

Kartu verta prisiminti, kad demokratai Kongreso kontrolę perims tik sausio 3 dieną. Jie žada siekti, kad karas Irane būtų baigtas, tačiau, analitikų vertinimu, apriboti jo finansavimą bus politiškai sudėtinga, o tokiam įstatymui prezidentas greičiausiai vetuotų.

Biudžetas ir Pentagonas – būsima trintis

Nemažai įtampos, eksperto teigimu, sukels ir biudžeto klausimai. Pagal šių metų balandį pateiktą 2027 finansinių metų biudžeto projektą administracija gynybai siekia skirti rekordinius 1,5 trilijono dolerių.

„Demokratai, ypač šios rinkimų kampanijos kontekste, yra labai socialiai orientuoti. Jie taip pat norės aiškintis visus korupcinius sandorius ir ryšius Pentagone, kai pinigai nukreipiami su D. Trumpu susijusioms korporacijoms ir įmonėms. Tad manau, kad pasiekti pusantro trilijono tikslą bus sunkiau“, – pabrėžia T. Jermalavičius.

„Didysis sandoris“

T. Jermalavičius mano, kad po pralaimėjimo rinkimuose administracija gali būti dar labiau motyvuota išnaudoti turimas galias užsienio politikoje – pavyzdžiui, spausti Ukrainą užbaigti karą ir rodyti palankumą Rusijai. „D. Trumpas skubės pasiekti didįjį susitarimą, didįjį sandorį, kuriuo būtų galima sustiprinti savo įpėdinio pozicijas prezidento rinkimų kampanijoje. O toks sandoris su Maskva ir Pekinu būtų tikrai nepalankus ir mums, ir Europai, ir Ukrainai“, – teigia jis.

R. Baltaduonio teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar keisis JAV parama Ukrainai, nes amerikiečiams svarbesni vidaus reikalai, o užsienio politikoje – santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. „Kaimynai Kanada ir Meksika yra žymiai artimesni ir turi didesnę įtaką amerikiečių ekonominei gerovei. Demokratai ir jų rėmėjai Ukrainą remia gana stipriai, tad bent jau iš jų pusės pokyčių gali būti. Tačiau prezidentas ir jo administracija turi labai daug galių užsienio politikoje ir vis tiek gros pirmuoju smuiku“, – sako ekonomistas.

Ar prezidentas taps silpnesnis tarptautinėje arenoje?

L. Kojala pažymi, kad Kongreso kontrolės praradimas gali susilpninti ir D. Trumpo pozicijas tarptautinėje arenoje. „Jam bus sunkiau teigti, kad jo parašas yra tvirtas ir sulaukia viso Vašingtono pritarimo. Kongrese kiltų diskusijų dėl bet kokio susitarimo, bet kokio žingsnio į priekį. Tokiu atveju tarptautiniai partneriai gali suabejoti, ar verta investuoti į šį prezidentą, kai jo pozicijos susilpnėjusios“, – teigia politologas.

Karas Irane ir jo ekonominės pasekmės, ekspertų vertinimu, gali sustiprinti antikarines nuotaikas ir paskatinti JAV dar labiau atsitraukti nuo Europos saugumo reikalų. „Kitas prezidentas gali būti dar didesnis izoliacionizmo šalininkas, nei rodė šios administracijos izoliacionistiniai instinktai. Tai irgi gali būti nepalanku Europai, nes tada prezidento linija būtų dar mažiau įsitraukusi į Europos saugumo reikalus“, – pabrėžia T. Jermalavičius.

Pasaulio reakcijos

Lenkija. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, Varšuvoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos premjeru Andrejumi Babišu komentuodamas rinkimų rezultatus, pareiškė, kad „Amerikoje nugalėjo demokratija“. „Kaip iškart po rinkimų sakė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, demokratai gerai padirbėjo. Šį kartą jam tikrai visiškai pritariu“, – sakė jis, išreikšdamas viltį, kad rinkimų rezultatai padės stabilizuoti padėtį visame regione. Tai pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Pietų Afrika. Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa teigė, kad demokratų pergalė skelbia „naują pasaulio santykių erą“ ir gali atšildyti įtemptus Pretorijos ir Vašingtono santykius. Šią savaitę Vašingtonas nusprendė nuo sausio 1 dienos išbraukti Pietų Afriką ir Ruandą iš Afrikos augimo ir galimybių akto (AGOA) programos, suteikiančios lengvatinę prieigą prie JAV rinkos. Pietų Afrika – didžiausia šios programos naudos gavėja ir didžiausia JAV prekybos partnerė Afrikoje, todėl baiminamasi, kad šalies ekonomikai tai gali kainuoti tūkstančius darbo vietų.

Rinkų reakcija

Trečiadienį JAV dolerio kursas ir naftos kainos smuko. „Brent“ rūšies nafta atpigo 1,2 proc. iki 102,36 dolerio už barelį, o JAV WTI rūšies nafta – 0,8 proc. iki 95,42 dolerio. Euras pabrango iki 1,1243 dolerio (antradienį buvo 1,1191 dolerio), o svaras sterlingas – nuo 1,3413 iki 1,3475 dolerio. Investuotojai baiminasi politinės aklavietės. „Didžiausia rizika – nežinomybė, kaip D. Trumpas gali elgtis artimiausiais mėnesiais po tokių rinkimų rezultatų“, – pažymėjo bendrovės „AJ Bell“ investicijų direktorius Russas Mouldas. Technologijų bendrovių akcijos pigo, rinkoms svarstant, kad demokratai gali imtis griežtesnio dirbtinio intelekto reguliavimo.

Europos akcijų rinkos, priešingai, kilo: Londono, Frankfurto ir Paryžiaus biržų indeksai pakilo daugiau nei 1 proc., nors infliacija euro zonoje pasiekė aukščiausią per trejus metus – 4 proc. – lygį. Finansų maklerio bendrovės „Pepperstone“ analitikas Chrisas Westonas atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas išsaugojo plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus, todėl rinkimų poveikis „toli gražu nėra vienareikšmis“.

Artėja prezidento rinkimų kampanija

Pasak L. Kojalos, įpusėjus D. Trumpo kadencijai, vis daugiau dėmesio bus skiriama artėjančiai prezidento rinkimų kampanijai. „Tai bendra tendencija, kurią Jungtinėse Valstijose matėme ir anksčiau: antroji kadencijos pusė nėra galios pikas“, – sako politologas.

T. Jermalavičius teigia, kad JAV laukia politinių kovų laikotarpis: respublikonai ieškos, kas galėtų perimti partijos lyderystę ir tapti jos kandidatu į prezidentus, o įtampų dėl užsienio politikos krypties netrūks ir Demokratų partijoje. „Aš labai neidealizuočiau ir demokratų. Prisiminkime, kad Demokratų partija, kaip ir abi JAV partijos, yra tam tikra koalicija, kurioje yra ir kraštutinės kairės atstovų, ir socialistų. Iš Europos pavyzdžių puikiai žinome, kad kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė, lyg pasagos galai, dažnai suranda bendrų sąlyčio taškų kai kuriais ideologiniais klausimais. Tad įtampų dėl užsienio politikos krypties ir jos veiksmingumo bus ir Demokratų partijoje“, – sako ekspertas.