JK po rinkimų Starmerio ateitis tampa labai abejotina,nors jis ir pareiškė, kad nesiruošia trauktis iš politikos

Preliminarūs rezultatai rodo, kad „Reform UK“ iškovojo daugiau nei 600 naujų vietų savivaldoje. Leiboristai neteko daugiau kaip 450 mandatų, o konservatoriai prarado beveik 300 vietų. Politologai jau kalba apie istorinį lūžį, kuris gali galutinai sugriauti dešimtmečius Britanijoje dominavusią dviejų partijų sistemą^[1].

Nigelas Farage’as po rezultatų pareiškė, kad „Reform UK“ jau nebėra protesto balsų partija. Jo teigimu, tai tapo „tikra nacionaline politine jėga“, pasirengusia mesti iššūkį tiek leiboristams, tiek konservatoriams.

Didžiausią smūgį „Reform UK“ sudavė konservatoriams. N. Farage’o partija perėmė kontrolę Eseksui priklausančioje taryboje, kurią konservatoriai valdė net 25 metus. Taip pat partija pirmą kartą laimėjo savivaldos kontrolę Haveringo rajone netoli Londono.

N. Farage’as rinkimų naktį pareiškė, kad politika Britanijoje jau nebėra vien kairės ir dešinės kova. Pasak jo, rinkėjai dabar renkasi tarp senosios sistemos ir partijų, kurios žada „susigrąžinti šalį“, griežčiau kalba apie migraciją bei nacionalinį identitetą.

Keir Starmer

Leiboristai praranda tradicinius regionus

Skaudžiausius praradimus leiboristai patyrė savo istorinėse tvirtovėse šiaurės Anglijoje. Tai ypač nemalonus signalas K. Starmeriui, kuris tik prieš mažiau nei dvejus metus triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus.

Pats premjeras pripažino, kad rinkėjai nusivylę per lėtu pokyčių tempu. Vis dėlto jis pareiškė neketinantis atsistatydinti ir sakė, kad „nepaliks šalies chaose“.

Analitikai pažymi, kad K. Starmerio strategija perimti dalį dešiniųjų rinkėjų balsų griežtesne retorika migracijos klausimais nepasiteisino. „Reform UK“ toliau augo, o dalis progresyvių leiboristų rinkėjų nusisuko į Žaliųjų partiją.

Žalieji silpnina leiboristus, o britų politika skyla į dalis

Žaliųjų partija taip pat pasiekė simbolinę pergalę – Londono Hackney rajone jų kandidatė Zoe Garbett laimėjo mero rinkimus ir įveikė leiboristų atstovą. Po pergalės ji pareiškė, kad žmonės „desperatiškai ieško alternatyvos žlungančiai leiboristų valdžiai“.

Nors žalieji laimėjo mažiau nei 100 vietų savivaldoje, ekspertai teigia, kad jų augantis populiarumas atėmė daug balsų iš leiboristų ir netiesiogiai padėjo „Reform UK“ laimėti dalį apygardų.

Britų apklausų ekspertas Johnas Curtice’as teigia, kad galutiniai rezultatai leiboristams gali reikšti daugiau nei 1200 prarastų vietų savivaldoje. Tuo metu konservatoriai taip pat grimzta į krizę, nes dalis tradicinių torių rinkėjų pereina pas N. Farage’ą.

Visa tai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje sparčiai silpsta ilgus metus dominavusi leiboristų ir konservatorių sistema, o šalies politika tampa vis labiau nenuspėjama.

"Reform UK" partija

Starmeriui koją kiša Mandelsono istorija

Didelį smūgį leiboristams rinkimai sudavė ir Velse – čia Velso pirmoji ministrė Eluned Morgan prarado vietą Velso parlamente, o jos vadovaujama partija nesugebėjo laimėti nė vienos vietos savo rinkimų apygardoje. Po nesėkmės E. Morgan paskelbė atsistatydinanti iš Velso leiboristų lyderės posto ir prisiėmė atsakomybę už partijos rezultatą regione, kuris ilgą laiką buvo laikomas viena stipriausių leiboristų teritorijų^[2].

Tuo metu spaudimas K. Starmeriui auga ne tik iš opozicijos, bet ir pačios partijos viduje. Leiboristų parlamentarė Nadia Whittome pareiškė, kad premjeras turėtų paskelbti savo pasitraukimo grafiką, o kitas partijos veteranas Jonas Trickettas po rinkimų pareiškė, kad K. Starmeriui jau „nusileido uždanga“.

Kritikos premjerui negailėjo ir Škotijos leiboristų lyderis Anasas Sarwaras, kuris dar anksčiau ragino K. Starmerį trauktis dėl skandalingo Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi JAV.

K. Starmerio problemų epicentre atsidūrė būtent Mandelsono istorija. Paaiškėjo, kad prieš pradėdamas darbą Vašingtone jis neperėjo saugumo patikros, o premjeras sulaukė klausimų, ką tiksliai žinojo apie Mandelsono ryšius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.

Kritikai teigia, kad ši istorija dar labiau sustiprino įspūdį, jog K. Starmerio vyriausybė praranda kontrolę, o politologai perspėja, kad jo ateitis poste dabar tiesiogiai priklausys nuo to, ar jį toliau rems leiboristų parlamentarai.