Lietuviai Anglijoje ir Airijoje: stovyklos, jubiliejai ir svarbūs pokyčiai

Kai kalbame apie lietuvių išeiviją, dažnai galvojame apie Ameriką. Tačiau didžiausios naujosios emigracijos bendruomenės šiandien gyvena ir kitoje Atlanto pusėje – Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Ką jie veikia šį rudenį, kas juos džiugina ir kas neramina? Apžvelgiame svarbiausias naujienas.

Airija: stovykla, kurioje niekas neatsisveikino

Šviežiausia žinia ateina iš Airijos kalnų. Lough Dan slėnyje įvyko lietuvių skautų ir bendruomenių stovykla „Po viena vėliava“. Pirmą kartą po viena padange susibūrė skirtingos lietuvių organizacijos: bendruomenė, skautai ir šauliai su savo raportais.

Organizatorės Giedrė ir Živilė tikėjosi kuklaus būrelio – 40–50 dalyvių, tačiau užsiregistravo net 94. Stovyklą atidaręs Lietuvos ambasadorius Airijoje Jonas Grinevičius pasveikino dalyvius ir atvežė lietuviškų vaišių – grybukų ir šakočio. Vakarais prie laužo kepta skautiška duonelė, gerta karšta kakava, dainuota ir dalytasi istorijomis. Ypač įsiminė šv. Mišios, kurias Airijos lietuvių sielovados kunigas Ramūnas Gerdauskas aukojo didelėje palapinėje miške prie ežero. Stovyklą parėmė „Lituanica“, o prisijungė ir skautai iš Jungtinės Karalystės.

Gražiausia šios istorijos dalis – jos pabaiga. Išvažiuodami žmonės sakė ne „viso gero“, o „iki pasimatymo“, ir beveik visi tikėjosi, kad stovykla taps tradicija. Verta žinoti ir tai, kad skautiška veikla Airijoje gyva vos trejus metus: pradėjo keturi vadovai, bet netrukus liko dviese. Dvi moterys, kurios nepasidavė, šiandien suburia beveik šimtą žmonių.

Dvidešimt metų kartu

Šie metai Airijos lietuviams jubiliejiniai. Gegužės 16 d. Dubline šventiškai paminėtos Airijos lietuvių bendruomenės veiklos dvidešimtosios metinės. Tai nemažas kelias, prisiminus, kad iki 1990 m. apie lietuvius Airijoje žinių beveik nebuvo, o po 2004-ųjų į šalį ilgesniam ar trumpesniam laikui atvyko apie 120–150 tūkstančių lietuvių.

Bendruomenė nepamiršta ir istorinės atminties. Birželio 14 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Dublino šv. Andriejaus bažnyčioje buvo skaitomos tremtinių pavardės ir prisimenami jų likimai. O vasarą lietuviška kultūra pasiekė ir prestižines Airijos sales: liepos 22 d. Dublino „Farmleigh Gallery“ galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Vizija“.

Kalba, kurios nepamesti

Prasidėjus mokslo metams, užsienio lietuvių šeimoms vėl aktualus klausimas, kaip vaikams išsaugoti lietuvių kalbą. Užsienio reikalų ministerija pradėjo šviečiamąją kampaniją „Aš nepamesiu savo kalbos“, kviečiančią diasporos šeimas rinktis lituanistinį švietimą. Airijoje tam yra kur rinktis: lituanistinės mokyklos veikia Dubline, Korke, Trime, Monaghane ir kitur.

Kaip atrodo gyvenimas tarp kelių šalių, puikiai iliustruoja dvidešimtmetės Sofijos Kaniauskaitės istorija. Penkerių išvykusi iš Lietuvos, ji didžiąją vaikystės ir paauglystės dalį praleido Šiaurės Airijoje, dabar studijuoja Zagrebe, o šią vasarą grįžo į Lietuvą ir atliko praktiką Kauno technologijos universitete. Nepaisant visų kelionių, lietuve ji save laikė visada.

Praktinė informacija. Lietuvos ambasada Airijoje 2026 m. lapkričio 28 d. rengia konsulinę misiją Korke. Registruotis kviečiama iš anksto.

Jungtinė Karalystė: svarbu turintiems „pre-settled“ statusą

Didžiausia praktinė naujiena JK lietuviams – ES gyventojų statuso sistemos (EU Settlement Scheme) pokyčiai. Balandžio 9 d. JK Vidaus reikalų ministerija (Home Office) paskelbė, kad plės automatinį nuolatinio (settled) statuso suteikimą ir pirmą kartą pradės sistemingai naikinti laikinąjį (pre-settled) statusą tiems, kurie nebeatitinka gyvenimo šalyje reikalavimų.

Kaip tai veikia? Naujoji automatinė patikra ieško 30 mėnesių mokesčių ir išmokų įrašų per paskutinius 60 mėnesių. Jei jų yra, nuolatinis statusas gali būti suteiktas be atskiros paraiškos. Kitiems tai perspėjimas: paprastai laikoma, kad gyvenimo šalyje sąlyga neįvykdyta, jei per paskutinius 60 mėnesių JK praleista mažiau nei 30, ir pirmiausia tikrinami tie, kurie šalyje praleido mažiausiai laiko. Pokyčiai liečia daug žmonių: 2025 m. pabaigoje laikinąjį statusą vis dar turėjo apie 1,4 milijono gyventojų.

Dar vienas svarbus niuansas keliaujantiems: EUSS statusą turintys asmenys turi pasirūpinti, kad jų UKVI paskyros duomenys, įskaitant paso informaciją, būtų atnaujinti. Priešingu atveju avialinijos gali neleisti įlipti į lėktuvą. Prieš kitą kelionę į Lietuvą verta prisijungti ir pasitikrinti.

Kiekvieno žmogaus situacija individuali. Kilus abejonių dėl savo statuso, verta pasikonsultuoti su imigracijos teisininku arba pasitikrinti informaciją oficialioje JK vyriausybės svetainėje.

Naujas konsulatas ir lietuviško verslo žemėlapis

Lietuva JK savo atstovavimą plečia. Birželio 19 d. ambasadorė Asta Radikaitė Piterbore atidarė Lietuvos garbės konsulatą, kuriam vadovauja verslininkas Matthew John Dalton. Dabar JK veikia penki Lietuvos garbės konsulatai. Piterboras pasirinktas neatsitiktinai – tai vienas lietuviškiausių Anglijos miestų.

Lietuvių verslininkai ruošia bendrą žemėlapį. Lietuvos prekybos ir amatų rūmai Jungtinėje Karalystėje (LCCUK) kuria pirmąjį lietuviškų verslų žemėlapį ir kviečia registruotis su Lietuva susijusias įmones iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos. LCCUK prezidentė Laura Budrienė pabrėžia, kad nors po „Brexit“ verslo aplinka pasikeitė, šalyje sėkmingai veikia tūkstančiai lietuvių įkurtų ir su Lietuva susijusių įmonių.

Lietuviškas verslas matomas ir aukščiausiu lygiu. Birželio 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone vyko renginys apie antrinio vartojimo plėtrą, kurio partnerė buvo lietuviška platforma „Vinted“, jau daugiau nei dešimtmetį veikianti JK. O liepos 1-ąją Londone pristatytas Baltijos tarptautinis saugumo centras, kurio renginyje britų politikai ir ekspertai buvo raginami sekti Baltijos šalių pavyzdžiu.

Lietuvybės šventės

Pavasarį didžiausia JK lietuvių švente tapo festivalis Portsmute. Šimtai lietuvių susirinko į „Laisvės pavasarį 2026“, Pietų Anglijoje rengiamą nuo 2019 metų. Dalyvių laukė amatų miestelis, tautodailės edukacijos vaikams, mugė, ansamblių, chorų ir šokėjų pasirodymai bei trispalvių eisena, o svečius sveikino ir ambasadorė, ir Portsmuto meras.

Vietoj pabaigos

Žvelgiant iš Čikagos, šios naujienos atrodo pažįstamos. Stovykla prie Airijos ežero, jubiliejus Dubline, festivalis Portsmute – visur tas pats noras susiburti, išlaikyti kalbą ir perduoti ją vaikams. Nesvarbu, ar gyveni prie Mičigano ežero, ar prie Temzės: lietuvybė laikosi ten, kur yra žmonių, pasiruošusių ją nešti.