Po JK įvykusių rinkimų, kuriuos laimėjo "Reform UK",labai susilpnėjo Keir Starmer pozicijos. Derybos su ES komplikuosis?

Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

Perkrovimas su ES, bet su ribomis

Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

Nigel Farage  -"Reform UK"

Briuselis mato progą ir riziką

ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

„Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.