2027 metų biudžetas: daugiau pinigų pensijoms ir algoms, bet ir daugiau skolos

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams ir perdavė juos Seimui. Pensijos turėtų augti maždaug dešimtadaliu, minimali alga – 8 procentais, gynybai lieka 5 proc. BVP. Tačiau už visa tai teks mokėti skolinantis: valdžios sektoriaus deficitas pirmą kartą per kelerius metus aiškiai peršoka Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą.

Išlaidos auga greičiau nei pajamos

Valstybės biudžeto skaičiai paprasti: 2027 metais planuojama surinkti 22,2 mlrd. eurų, o išleisti – 27,9 mlrd. eurų. Skirtumą, beveik 5,7 mlrd. eurų, teks padengti skolintais pinigais. Neskaičiuojant Europos Sąjungos paramos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) paskolos, pajamos sudarytų 18,9 mlrd., o išlaidos – 24,7 mlrd. eurų.

Pagrindinis valstybės pajamų šaltinis ir toliau bus pridėtinės vertės mokestis – iš jo tikimasi 8,3 mlrd. eurų, arba daugiau nei trečdalio visų pajamų. Kitaip tariant, biudžetas labiausiai priklausys nuo to, kiek pirksime ir vartosime. „Vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – projektą pristatydamas sakė finansų ministras Taurimas Valys.

Finansų ministerijos skaičiavimu, viso valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais sieks 3,8 proc. BVP. Ir tai – ne vienkartinis šuolis: 2028 metais jis turėtų išaugti iki 4,6 proc., o 2029-aisiais siekti 3,9 proc. Valstybės skola, dabar sudaranti apie 48 proc. BVP, per trejus metus priartėtų prie 54 proc.

Ką tai reiškia? Europos Sąjungos taisyklės (vadinamieji Mastrichto kriterijai) reikalauja, kad deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. Pastarosios ribos Lietuva dar nesiekia, tačiau tendencija aiški. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad nedidinant deficito Vyriausybė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų gynybai ir kitų suplanuotų išlaidų, o derybų metu jau atsisakyta maždaug 1,5 mlrd. eurų planuotų išlaidų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis primena dar vieną svarbią aplinkybę – skolintis tapo gerokai brangiau. 2021 metais Lietuva dešimčiai–penkiolikai metų galėjo pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. metinių palūkanų, dabar jos siekia apie 4,5 proc. Todėl, pasak ekonomisto, toks deficitas turėtų būti tik laikinas, o valdžia turėtų ieškoti būdų jį mažinti, užuot ieškojusi, kur dar išleisti.

Gynybai – tiek pat pinigų, bet mažesnė BVP dalis

Krašto apsaugos ministerijai kartu su Valstybės gynybos fondu numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš fondo bus skirta 896,4 mln. eurų, o pridėjus nuo šių metų likusius 60 mln., jame iš viso bus 956,4 mln. eurų.

Suma, palyginti su šiais metais, padidės nedaug – 34,8 mln. eurų, tačiau procentais ji mažės: šiemet gynybai skirta 5,38 proc. BVP. Taip yra todėl, kad auga pati ekonomika – tie patys pinigai sudaro mažesnę jos dalį. „Pats dydis nesumažėja, tik procentiškai šiek tiek koreguojasi“, – aiškino T. Valys. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas buvo siūlęs skirti 5,1 proc. BVP.

Nuomonės dėl gynybos išlaidų išsiskiria. Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis abejoja, ar verta likti vadinamajame „5 proc. klube“, kai pinigai panaudojami lėtai, – premjero duomenimis, spalio pradžioje buvo išleista kiek mažiau nei 44 proc. šiemet gynybai skirtų lėšų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad prioritetai lieka oro gynyba, Vokietijos brigados dislokavimas ir nacionalinės divizijos kūrimas, o pinigai turi būti naudojami skaidriai ir veiksmingai.

Pensijos – didžiausias šuolis

Senatvės pensijoms didinti numatyta papildomai 715,5 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija kitais metais turėtų paaugti maždaug 78 eurais (10,4 proc.) ir siekti 825 eurus. Turintiems būtinąjį darbo stažą vidutinė pensija padidėtų apie 88 eurus (10,9 proc.) – iki 895 eurų. Tai palies 659 tūkst. žmonių.

Svarbu tai, kad pensijos augs gerokai sparčiau nei kainos: kitų metų vidutinė infliacija prognozuojama 3,3 proc. Vadinasi, pensininkų perkamoji galia realiai didės. „Sodros“ biudžete pajamos (11,3 mlrd. eurų) kitais metais viršys išlaidas (9,85 mlrd. eurų), o didžiausią išlaidų augimą, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, lems būtent pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos.

Minimali alga – 1 245 eurai

Minimali mėnesio alga nuo 2027 metų didės 8 proc. – nuo 1 153 iki 1 245 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų 902,63 euro, arba maždaug 56 eurais daugiau nei dabar. Minimalus valandinis atlygis kils nuo 7,05 iki 7,61 euro.

Šis sprendimas buvo priimtas dar vasarą. Darbdaviai ir profesinės sąjungos Trišalėje taryboje siūlė minimalią algą didinti kiek mažiau, bet kartu padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Vyriausybė pasirinko kitą kelią – sparčiau didinti algą, bet bendro NPD nekeisti, motyvuodama tuo, kad nuo 2027 metų įsigalios papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams.

Kas laukia viešojo sektoriaus darbuotojų

Darbo užmokesčiui didinti iš viso numatyta 450,2 mln. eurų. Didžiausia dalis – 245,1 mln. eurų – teks mokytojams, mokslininkams ir sporto treneriams. Jų algos augs 7,56 proc.: mokytojų – vidutiniškai 92–130 eurų į rankas, mokslo darbuotojų – 132–152 eurais, trenerių – apie 125 eurus.

Statutinių pareigūnų (policijos, ugniagesių, pasieniečių, muitinės, kalėjimų ir probacijos tarnybų) bei aplinkos apsaugos pareigūnų algos didės vidutiniškai 128 eurais (7,5 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais (5,7 proc.). Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams bazinis dydis didinamas 2,5 proc.

Šeimoms – 150 mln. eurų paketas

Kartu su biudžetu teikiamas ir vadinamasis Šeimos paketas. Jį sudaro keturios dalys:

• 40 mln. eurų – parama būstui, ypač skatinant jį įsigyti regionuose;
• 61,35 mln. eurų – vaiko priežiūros ir užimtumo paslaugoms: šiuos pinigus bus galima panaudoti auklei, pailgintos dienos grupei ar vaikų stovyklai apmokėti;
• 23,65 mln. eurų – „pradinuko krepšeliui“, vienkartinei paramai mokyklinėms prekėms;
• 25 mln. eurų – pensijų garantijoms žmonėms, kurie augino vaikus.

Be to, nuo 2027 metų rugsėjo nemokamus pietus mokykloje gaus visi trečiokai, o nuo 2028 metų rugsėjo – ir ketvirtokai, nevertinant šeimos pajamų ir nereikalaujant atskiro tėvų prašymo. Dabar tokie pietūs skiriami priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams.

Kaip keisis išmokos

Socialinėms išmokoms indeksuoti papildomai skiriama 142 mln. eurų. Dauguma jų kils maždaug 5 procentais:

Šalpos pensijų bazės didinimas palies apie 80 tūkst. žmonių – našlaičius, vaikus ir suaugusiuosius su negalia, taip pat senjorus, nesukaupusius minimalaus stažo „Sodros“ pensijai. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų. Valstybės remiamų pajamų dydis svarbus ne pats savaime: nuo jo priklauso, kas turi teisę į piniginę socialinę paramą, paramą mokiniams ar būstui.

Ligos išmokoms numatyta 685 mln. eurų (7,3 proc. daugiau nei šiemet), motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms – 523,7 mln. eurų (6,8 proc. daugiau). Vidutinė nedarbo išmoka turėtų paaugti 6,7 proc. – iki 635 eurų.

Keliai ir savivaldybės

Keliams 2027 metais numatyta iš viso 749,3 mln. eurų: 436 mln. – Kelių priežiūros ir plėtros programai, 240,7 mln. – Valstybiniam kelių fondui, 72,6 mln. – iš ES paramos. Nacionalinis finansavimas didėja 47,1 mln. eurų (7,6 proc.), tačiau ES pinigų mažėja, nes baigiasi finansinis laikotarpis – šiemet iš ES keliams buvo skirta 200 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetai kitąmet augs 8,8 proc.: pajamos turėtų siekti 8,1 mlrd., išlaidos – 8,3 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondas gaus 4,9 mlrd. eurų, o išleis 4,8 mlrd.

Kas toliau

Dabar biudžeto projektą svarstys Seimas. Kritikos netrūksta jau dabar: Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen 3,8 proc. deficitą pavadino dramatišku signalu, dėl kurio ateityje teks mokėti mokesčių mokėtojams. Vyriausybė atsako, kad didesnis skolinimasis – būtina kaina už saugumą ir pažadus žmonėms.

Taigi 2027-ųjų biudžetas – tai savotiškas kompromisas: dauguma gyventojų pajus didesnes pensijas, algas ir išmokas, valstybė neatsisako gynybos įsipareigojimų, tačiau sąskaitą už tai iš dalies perkelia į ateitį. Ar deficitas iš tiesų bus laikinas, kaip tikisi ekonomistai, paaiškės jau rengiant 2028 metų biudžetą.