Šiauliai gali tapti aviacijos centru, jei išsaugos oro uostą

Spalio pradžioje Šiauliuose veikianti orlaivių techninės priežiūros bendrovė „Airhub Aviation“ į savo angarą sukvietė daugiau kaip 200 regiono studentų, specialistų ir mokytojų. Kitąmet ji planuoja priimti daugiau kaip 100 naujų darbuotojų, o antrasis angaras sukurtų dar 250 darbo vietų. Tai viena geriausių žinių Šiaurės Lietuvai per pastaruosius metus. Tačiau už šios žinios slypi klausimas, nuo kurio priklauso viskas: ar Šiauliuose išliks civilinis oro uostas. Ši bandykime atsakyti, kokios realios Šiaulių galimybės, ką miestas galėtų padaryti daugiau ir kur pasaulyje ieškoti partnerių.

Kas jau yra: faktai

„Airhub Aviation“ priklauso Lietuvoje įkurtai „GetJet Group“, kurioje dirba daugiau kaip tūkstantis aviacijos specialistų Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje ir JAE. Angaras Šiauliuose pastatytas 2022 m., veikla pradėta 2023 m. Šiandien čia dirba daugiau kaip 200 žmonių ir per metus aptarnaujama apie 100 orlaivių. Į angarą investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Pasak bendrovės, vidutinis atlyginimas joje yra dvigubai didesnis nei Šiaulių vidurkis, o vietos įmonės iš grupės pirkimų gauna daugiau kaip 100 tūkst. eurų per mėnesį. Bendrovė Šiauliuose taip pat įsigijo du viešbučius.

2026 m. kovą „Airhub Aviation“ pasirašė strateginę sutartį su „AerCap“ – didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos bendrove. Šiauliai tapo vieta, kur siauro korpuso lėktuvai bus ruošiami perdavimui naujiems naudotojams Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. Čia vienu metu galima laikyti iki 25 orlaivių. Tarp klientų yra ir „Avolon“, „Austrian Airlines“, Saudo Arabijos „Flynas“.

Antrasis angaras kainuotų apie 35 mln. eurų ir sukurtų apie 250 darbo vietų. Statybos leidimas jau gautas. „GetJet Group“ kreipėsi dėl didelio investicinio projekto statuso, kuris suteikiamas valstybei strategiškai svarbiems projektams, viršijantiems 20 mln. eurų. Tačiau bendrovė laukia vieno: Vyriausybės garantijos, kad oro uostas išlaikys tarptautinį statusą, o civiliniai skrydžiai tęsis.

Karinė bazė. Krašto apsaugos ministerija iki 2030 m. į Šiaulių aviacijos bazę planuoja investuoti apie 300 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir NATO saugumo investicijų programos. Kitąmet numatyta rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką. Ministerija pranešė, kad keleivių terminalo, esančio kariuomenei priklausančiame pastate, nuomos po 2027 m. kovo nepratęs, ir negali garantuoti nenutrūkstamo civilinio tako naudojimo per rekonstrukciją. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužę teigė, kad NATO standartus atitinkančioje bazėje civilių skrydžių neturėtų būti. Vėliau, rugpjūčio pabaigoje vykusiame susitikime Susisiekimo ministerijoje, dalyviai sutarė, kad civilinė ir karinė veikla gali sugyventi. Galutinio Vyriausybės sprendimo dar nėra.

Esminė problema: neužtikrintas pamatas

„Airhub Aviation“ į savo angarą sukvietė daugiau kaip 200 regiono studentų, specialistų ir mokytojų.

Visa kita – darbo vietos, mokymai, naujos investicijos – priklauso nuo vieno: ar Šiauliuose išliks tarptautinis civilinis oro uostas. Be terminalo oro uostas negali atlikti pasienio, muitinės ir saugumo patikrų, todėl netenka tarptautinio statuso. Be jo „Airhub“ angarai būtų tik dirbtuvės, prie kurių orlaiviai negalėtų teisėtai atskristi.

Situaciją komplikuoja ir pačios savivaldybės veiksmai. LRT rugsėjį, išanalizavusi miesto posėdžių protokolus, paskelbė, kad terminalo klausimas per trejus metus svarstytas mažiausiai 16 kartų, bet vis buvo atidedamas laukiant, kol ministerija nusileis. Savivaldybė atsako, kad terminalą statys tik gavusi Vyriausybės nutarimą dėl ilgalaikio dvejopo naudojimo. Abi pozicijos suprantamos, bet rezultatas tas pats: laikas eina, o iki 2027 m. kovo liko mažiau nei pusė metų.

Įvertinimas. Šiauliai turi retą derinį: vieną ilgiausių kilimo ir tūpimo takų Baltijos šalyse, NATO bazės saugumą, pasaulinio lygio techninės priežiūros klientus ir techniškai pasirengusius žmones. Tačiau tai, kas yra stiprybė, kartu yra ir rizika: karinė ir civilinė veikla dalijasi tuo pačiu taku. Jei valstybė nepriims aiškaus sprendimo dėl dvejopo naudojimo, Šiauliai gali prarasti ne tik antrąjį angarą, bet ir jau esamą.

Ką Šiauliai galėtų padaryti daugiau

„Airhub Aviation“ pasirašė ilgalaikę sutartį su „Airbus“ dėl inžinerinio bendradarbiavimo

1. Pirma – užtikrinti tai, kas jau yra

• Laikinasis terminalas. Savivaldybė jau svarsto lengvų konstrukcijų terminalą. Jį verta pradėti projektuoti nedelsiant, net ir nelaukiant galutinio Vyriausybės sprendimo. Tai būtų stipriausias argumentas derybose: miestas rodo, kad prisiima savo dalį atsakomybės.
• Bendras sprendimo projektas. Užuot laukus ministerijų, savivaldybė kartu su „GetJet“ ir kariuomene galėtų pati parengti ir pateikti Vyriausybei konkretų nutarimo projektą: kaip civiliniai skrydžiai vyktų per rekonstrukciją, kas finansuoja papildomas priemones, kokie apribojimai taikomi. Ministerijoms lengviau pritarti parengtam sprendimui nei kurti jį patiems.
• Įtraukimas į valstybės oro uostų tinklą. Meras jau siūlė Šiaulius įtraukti į „Lietuvos oro uostų“ tinklą kaip tarptautinį oro uostą, besispecializuojantį krovinių gabenimu ir orlaivių technine priežiūra. Šį siūlymą verta paremti skaičiais: kiek „Airhub“ ir susijusios įmonės sumoka mokesčių, kiek sukuria darbo vietų, kiek oro uostas uždirba.

2. Ar miestas gali surinkti parašus

Šiaulių bendruomenė turi kelis teisinius kelius, kaip parodyti valstybei, kad šis klausimas svarbus visam regionui.

• Peticija. Pagal Peticijų įstatymą piliečiai gali kreiptis į Vyriausybę ar Seimą su peticija, kurią nagrinėja atitinkama peticijų komisija. Peticiją renka ir teikia piliečiai ar organizacijos, ne savivaldybė kaip institucija. Ją galėtų inicijuoti verslo asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, profsąjungos, studentai.
• Įstatymų leidybos iniciatyva. Konstitucijos 68 straipsnis numato, kad 50 tūkst. piliečių gali pateikti Seimui įstatymo projektą. Tai sudėtingesnis kelias, bet jis įmanomas, pavyzdžiui, siūlant įtvirtinti dvejopo naudojimo oro uostų statusą įstatymu.
• Savivaldybės tarybos kreipimasis. Taryba gali priimti oficialų kreipimąsi į Vyriausybę. Dar stipresnis būtų bendras kreipimasis su Radviliškio, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Akmenės savivaldybėmis per Šiaulių regiono plėtros tarybą bei per Lietuvos savivaldybių asociaciją.

Tačiau parašai yra tik priemonė. Vyriausybę įtikins ne parašų skaičius, o paprastas klausimas: kas bus su 30 mln. eurų investicija, 200 darbo vietų ir planuojamais 35 mln. eurų, jei oro uostas neteks statuso.

3. Specialistų rengimas – Šiaulių galimybė

„Airhub“ teigia, kad aviacijos techninės priežiūros specialistų reikės visame pasaulyje: „Airbus“ ir „Boeing“ duomenimis, iki 2045 m. jų prireiks apie 700 tūkstančių. Licencijuoto B1/B2 inžinieriaus kelias trunka apie penkerius metus, o patyrusio specialisto atlyginimas Lietuvoje siekia 4–6 tūkst. eurų per mėnesį į rankas.

Šiuo metu orlaivių mechaniko profesinio mokymo programa Lietuvoje vykdoma Kauno technologijų mokymo centre. Šiauliuose tokios programos nėra. Tai akivaizdi spraga ir kartu galimybė:

• Orlaivių mechaniko programa Šiauliuose. Šiaulių profesinio rengimo centras, VU Šiaulių akademija ir „GetJet Group“ mokymų padalinys „Airhub Training“ galėtų bendrai įkurti aviacijos techninės priežiūros mokymus pagal EASA reikalavimus. Praktiką būtų galima atlikti angare, kuris stovi už kelių kilometrų.
• Tiltas iš automobilių mechanikos. „Airhub“ jau pastebėjo, kad daug jos darbuotojų atėjo iš automobilių remonto, automatikos ir elektronikos. Trumpos perkvalifikavimo programos šiems žmonėms galėtų būti greičiausias kelias užpildyti darbo vietas.
• Profesinio meistriškumo centras. ES programa „Erasmus+“ finansuoja profesinio meistriškumo centrus ir mokinių bei mokytojų mobilumą. Šiauliai galėtų tapti Baltijos šalių aviacijos techninės priežiūros mokymo centru.

4. Kaip susieti su kitais projektais

• Gynyba ir dvejopo naudojimo technologijos. 300 mln. eurų investicijos į karinę bazę reiškia rangos darbus, aptarnavimą, logistiką. Vietos įmonės galėtų tapti šių projektų tiekėjomis. Ilgainiui įmanomi ir karinių orlaivių komponentų priežiūros darbai, jei to pageidaus kariuomenė ir sąjungininkai.
• Laisvoji ekonominė zona. Šiaulių laisvoji ekonominė zona galėtų pritraukti su aviacija susijusias įmones: komponentų remonto, sandėliavimo, logistikos, dažymo dirbtuves.
• Krovinių logistika. Ilgas kilimo takas ir laisvi pajėgumai leidžia aptarnauti didelius krovininius orlaivius. Specializacija kroviniams nekonkuruotų su Vilniumi ir Kaunu dėl keleivių.
• Viešbučiai ir paslaugos. Kiekvienas aptarnaujamas orlaivis reiškia atvykstančias įgulas, klientų inspektorius, inžinierius. „GetJet“ jau įsigijo viešbučius, o tai kuria paklausą ir kitoms paslaugoms.

Kur ieškoti investicijų ir partnerių pasaulyje

Europa lieka pagrindinė rinka, bet Šiauliai neturėtų ja apsiriboti. Žemiau pateikiamos kryptys, kurias verta tirti. Tai idėjos, ne susitarimai, ir kiekvienai reikės atskiro darbo.

Europos finansavimas ir programos

• ES sanglaudos fondai (2021–2027). Infrastruktūrai, inovacijoms ir specialistų rengimui; dalis lėšų skiriama regionų plėtrai.
• „Erasmus+“. Profesinio mokymo mobilumui, profesinio meistriškumo centrams, stažuotėms užsienyje.
• „Interreg“ Baltijos jūros regiono programa. Bendriems projektams su kitų Baltijos jūros šalių miestais ir oro uostais.
• „Europos horizontas“ ir „Clean Aviation“. Aviacijos tyrimams; aktualu VU Šiaulių akademijai.
• Europos gynybos fondas ir NATO DIANA akceleratorius. Dvejopo naudojimo technologijoms; Šiaulių kaip NATO bazės miesto padėtis čia yra privalumas.
• „Investuok Lietuvoje“. Valstybės investicijų agentūra, kuri gali padėti pristatyti Šiaulius užsienio investuotojams.

Kur stažuotis ir mokytis

• Europos MRO centrai: „Lufthansa Technik“ Hamburge, „Turkish Technic“ Stambule, „SR Technics“ Ciuriche. Tai pavyzdžiai, kaip techninės priežiūros klasteriai auga aplink oro uostus.
• Gamintojai: „Airbus“ mokymo centrai Tulūzoje ir Hamburge, „Embraer“ San Žoze dus Kampuse.
• Institucijos: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) Kelne, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) Monrealyje.
• JAV: Ilinojaus kolegijos, bendradarbiaujančios su AAR, ir Nebraskos universiteto aviacijos institutas.

Lietuvių išeivija – nepanaudotas išteklius

Lietuvių bendruomenės JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Brazilijoje turi žmonių, dirbančių aviacijos pramonėje: inžinierių, pilotų, vadybininkų, finansininkų. Airija, beje, yra pasaulinė orlaivių nuomos sostinė – ten įsikūrusios ir „AerCap“, ir „Avolon“. Šiauliai galėtų sudaryti savo „aviacijos ambasadorių“ tinklą iš išeivių, kurie pristatytų miestą savo darbovietėse, padėtų užmegzti ryšius ir, galbūt, kai kurie sugrįžtų dirbti. Tai nedaug kainuoja, bet gali duoti daug.

Išvada

Šiauliai yra vienas iš nedaugelio Lietuvos regionų, turinčių realų šansą tapti tarptautinės reikšmės aviacijos centru. Yra investuotojas, pasaulinio lygio klientai, infrastruktūra ir žmonės. Trūksta vieno: valstybės sprendimo, kad civilinė ir karinė aviacija Šiauliuose gali ir turi sugyventi. Šį sprendimą reikia gauti ne kada nors, o iki 2027 m. kovo.

Visa kita – mokymų programos, LEZ, nauji partneriai JAV ar Brazilijoje – yra antras žingsnis. Bet jį verta ruošti jau dabar, kad, gavus sprendimą, Šiauliai būtų pasiruošę ne tik išlaikyti tai, ką turi, bet ir augti.

Analizėje pateikti partnerių ir finansavimo pasiūlymai yra idėjos, kurių įgyvendinimą reikėtų atskirai įvertinti su suinteresuotomis institucijomis ir įmonėmis.