Ar NATO bazėje gali skraidyti keleiviniai lėktuvai? Ką Šiauliams rodo kitų šalių patirtis

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužę teigė, kad NATO standartus atitinkančioje bazėje civilių skrydžių neturėtų būti. Šis teiginys šiandien yra pagrindinis argumentas prieš Šiaulių civilinį oro uostą. Patikrinome, kaip yra iš tikrųjų: kaip kitose NATO šalyse ant to paties tako sugyvena naikintuvai, keleiviniai lėktuvai, kroviniai ir orlaivių remontas, kur tai veikia sklandžiai, kur kyla problemų ir ką iš to galėtų pasimokyti Šiauliai.

Šis tekstas tęsia ankstesnę Čikagainfo analizę „Šiauliai gali tapti aviacijos centru, jei išsaugos oro uostą“, kurioje aptarėme „Airhub Aviation“ investicijas, antrojo angaro planus ir galimybes regionui. Trumpai priminsime esmę: Krašto apsaugos ministerija po 2027 m. kovo nepratęs civilinio terminalo nuomos, kitąmet numatyta rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką, o Vyriausybės sprendimo dėl dvejopo naudojimo vis dar nėra. Nuo jo priklauso ir 30 mln. eurų jau investuotų lėšų, ir planuojamas 35 mln. eurų antrasis angaras su 250 darbo vietų.

Kaip tai daroma kitur: patikrinti pavyzdžiai

Bendro NATO šalių dvejopo naudojimo oro uostų registro nėra, tačiau tokių oro uostų yra daugelyje Aljanso valstybių. Kai kuriuose jų bazuojami ir patys moderniausi naikintuvai.

Naikintuvai ir keleiviniai lėktuvai ant to paties tako

 Burlington ,VT   Nacionalines gvardijos naikintuvų sparnas

Burlingtonas (Vermontas, JAV). Vermonto nacionalinės gvardijos 158-asis naikintuvų sparnas 2019 m. pirmasis iš JAV nacionalinės gvardijos dalinių gavo F-35A, o 2020 m. jų turėjo jau 20. Jie skraido iš Burlingtono tarptautinio oro uosto, kuris per metus aptarnauja apie 1,4 mln. keleivių. Pati nacionalinė gvardija jį vadina viešu oro uostu, kuriame visą eismą valdo JAV federalinė aviacijos administracija.

Madisonas (Viskonsinas, JAV). 2023 m. balandį 115-asis naikintuvų sparnas gavo pirmuosius F-35A. Jie bazuojami Dane apygardos regioniniame oro uoste, kuris per metus aptarnauja apie 2,4 mln. keleivių. Karinis dalinys oro uostui teikia ir priešgaisrinę apsaugą.

Luleå (Švedija). Ketvirtas pagal dydį Švedijos oro uostas (apie 1,1 mln. keleivių 2025 m.) dalijasi taku su Norbotteno karinių oro pajėgų sparnu, skraidančiu „Gripen“ naikintuvais. Civiliniai skrydžiai čia vyksta nuo 1944 m.

Kuopio ir Rovaniemi (Suomija). Kuopio oro uostas dalijasi taku su Karelijos oro pajėgų sparnu, kuris skraido apie 20 F/A-18 „Hornet“, o F-35 čia tikimasi 2028 m. Pirmieji Suomijos F-35 2026 m. rugsėjį atvyko į Rovaniemi, kuris taip pat yra civilinis oro uostas.

Ką tai rodo: F-35 ir civiliniai skrydžiai gali sugyventi. Tai daro ir pačios JAV, kurios šiuos naikintuvus gamina, ir NATO narė Suomija, turinti ilgiausią sieną su Rusija.

Orlaivių techninė priežiūra karinėse bazėse

Bėja (Portugalija). Tai Šiauliams artimiausias pavyzdys. Karinių oro pajėgų bazė civiliniam naudojimui atverta 2011 m. 2021 m. sausį bendrovė „Mesa“, priklausanti „Hi Fly“, čia atidarė 30 mln. eurų vertės, 9500 m² orlaivių techninės priežiūros angarą. Jame visą parą vienu metu aptarnaujami iki trijų „Airbus“ lėktuvų, numatyta apie 150 darbo vietų. Bėjoje beveik nėra reguliarių keleivinių skrydžių, ir tai rodo, kad techninės priežiūros verslas gali klestėti ir be didelio keleivių srauto. Svarbu tik, kad orlaiviai galėtų teisėtai atskristi ir išskristi.

Čarlstonas (Pietų Karolina, JAV). Abu kilimo takai priklauso Čarlstono jungtinei karinei bazei, o civilinis oro uostas jais naudojasi pagal bendro naudojimo sutartį. Ant to paties aerodromo veikia „Boeing“ gamykla, kuri nuo 2021 m. yra vienintelė pasaulyje 787 „Dreamliner“ galutinio surinkimo vieta. Oro uostas 2025 m. aptarnavo 6,3 mln. keleivių.

Albasetė (Ispanija). Vienas kilimo takas dalijamas tarp civilinio oro uosto ir karinės bazės, kurioje skraido „Eurofighter“ naikintuvai ir nuo 2009 m. veikia NATO taktinės vadovavimo programos mokykla. Ant to paties aerodromo įsikūrusi „Airbus Helicopters“ gamykla ir civilinė įmonė, remontuojanti karinius orlaivius.

Kroviniai ir logistika

Saragosa (Ispanija). Civilinis oro uostas veikia kartu su karine baze, kurioje bazuojami A400M transporto lėktuvai. Nuo 2019 m. tai antras pagal krovinių kiekį Ispanijos oro uostas: 2025 m. čia pervežta 182 886 tonos krovinių, daugiausia drabužių gamintojo „Inditex“. Tai beveik tiksliai tas modelis, kurį siūlo Šiaulių meras: karinė bazė plius krovinių specializacija.

Žešuvas-Jasionka (Lenkija). Regioninis oro uostas, per metus aptarnaujantis apie 1,1 mln. keleivių, tapo vienu svarbiausių NATO logistikos centrų regione. Kariniai ir civiliniai terminalai atskirti. Oro uosto vadovo žodžiais, „karinė dalis netrukdo civilinei“. 2022 m. ES pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) karinio mobilumo programą skyrė per 16,5 mln. eurų, t. y. iki pusės sąnaudų, tako rekonstrukcijai ir lygiagrečiam riedėjimo takui. Paskutinė tako dalis rekonstruota 2025 m., ir, pasak oro uosto, darbai netrukdė keleivių ir krovinių skrydžiams.

Krokuva (Lenkija) ir Piza (Italija). Antras pagal dydį Lenkijos oro uostas (13,2 mln. keleivių 2025 m.) dalijasi aerodromu su 8-ąja karinių oro pajėgų baze. Pizoje civilinis oro uostas (5,5 mln. keleivių) veikia kartu su 46-ąja oro brigada.

Mažesni miestai, panašūs į Šiaulius

Konstanca (Rumunija). Mihail Kogălniceanu oro uoste veikia 57-oji karinių oro pajėgų bazė, o ją planuojama išplėsti už maždaug 2,5 mlrd. eurų iki 2030 m. Projekte numatytas ir naujas keleivių terminalas. Civilinis srautas čia beveik toks pat, kaip Šiaulių mastelio oro uostui: apie 119 tūkst. keleivių 2025 m.

Sąžiningai: ne visur sklandu

Būtų neteisinga sakyti, kad dvejopas naudojimas niekur nekelia problemų. Eindhovene (Nyderlandai), antrame pagal dydį šalies oro uoste, kuriame veikia ir Europos oro transporto vadavietė, takas rekonstruojamas 2027 m., ir visas eismas bus sustabdytas maždaug penkiems su puse mėnesio. Vokietijos gynybos ministerija pradėjo svarstyti, ar išpirkti civilinę Rostoko-Laage oro uosto dalį. Konstancoje pratybos kartais lemia keleivinių skrydžių atšaukimus.

Tačiau šie pavyzdžiai rodo ne tai, kad sugyventi neįmanoma, o tai, kad reikia aiškių taisyklių: kas turi pirmenybę, kaip planuojami darbai, kas už ką moka. Eindhovene civiliniai skrydžiai grįš po rekonstrukcijos, nes taisyklės nustatytos iš anksto. Šiauliuose problema ta, kad tokių taisyklių kol kas nėra.

Ką sako ES ir NATO

ES įgyvendinimo reglamentas 2021/1328 nustato karinius reikalavimus dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai, kad ji tarnautų ir civiliniam, ir kariniam judumui. Oro uostams keliamas reikalavimas veikti visą parą ir bet kokiu oru, turėti bent 3000 m ilgio taką (rekomenduojama 3500 m). Šiaulių takas šį reikalavimą atitinka. Tokie projektai gali gauti ES finansavimą, kaip parodė Žešuvo pavyzdys.

NATO 2025 m. Hagos viršūnių susitikime sąjungininkės įsipareigojo iki 1,5 % BVP kasmet skirti kritinės infrastruktūros apsaugai, civiliniam pasirengimui ir atsparumui. Konkretaus NATO dokumento, kuris tiesiogiai teigtų, kad dvejopas naudojimas atitinka Aljanso standartus, nėra, tačiau praktika aiški: Aljanso šalys tokius oro uostus naudoja, o Albasetėje NATO pati rengia pilotus.

Apžvalgos vertinimas. Šiauliuose yra beveik visi elementai, kurie kitur sėkmingai veikia: ilgas takas, NATO bazė, orlaivių techninės priežiūros įmonė kaip Bėjoje, krovinių galimybės kaip Saragosoje. Trūksta vieno – oficialios bendro naudojimo sutarties tarp kariuomenės ir civilinio operatoriaus. Visur, kur dvejopas naudojimas veikia, jis grįstas būtent tokiu susitarimu, o ne gera valia.

Ką iš to galėtų pasimokyti Šiauliai

Visuose sėkminguose pavyzdžiuose kartojasi tie patys elementai. Šiauliams jie virsta konkrečiais žingsniais:

• Bendro naudojimo sutartis. Kartu su Vyriausybės nutarimu reikia sutarties tarp Krašto apsaugos ministerijos ir civilinio operatoriaus, kaip Čarlstone ar Burlingtone: kas ir kada turi pirmenybę, kokie apribojimai taikomi per pratybas, kiek civiliai moka už tako naudojimą ir priežiūrą, kas atsako už saugą.
• Atskiros zonos. Kaip Žešuve, kariniai ir civiliniai terminalai, peronai ir įvažiavimai turi būti atskirti. Šiauliuose tai reiškia civilinį terminalą už karinės teritorijos ribų, su pasienio ir muitinės patikra. Iki 2027 m. kovo užtektų ir laikinojo.
• Etapinė tako rekonstrukcija. Žešuvas parodė, kad taką galima rekonstruoti dalimis, nesustabdant skrydžių. Šiauliai turi du takus. Reikėtų įvertinti, ar atsarginiam takui trūkstamą ILS sistemą laikinai galėtų pakeisti palydovinės tūpimo procedūros. Tai turėtų įvertinti „Oro navigacija“.
• Paraiška ES finansavimui. Kartu su Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijomis teikti paraišką pagal CEF karinio mobilumo programą, kaip Žešuve. Tada civilinio naudojimo priemonėms būtų ne tik NATO ir valstybės, bet ir ES lėšų.
• Specializacija. Bėja rodo, kad orlaivių techninės priežiūros verslui nereikia didelio keleivių srauto, o Saragosa – kad karinė bazė netrukdo krovinių centrui. Šiauliams nebūtina konkuruoti su Vilniumi ir Kaunu dėl keleivių.

Išvada

Dvejopas naudojimas NATO šalyse nėra išimtis. Tai įprasta praktika, net ir ten, kur bazuojami F-35. Šiaulių problema ne techninė, o administracinė: trūksta Vyriausybės sprendimo ir aiškios sutarties tarp kariuomenės ir civilinio operatoriaus. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokius susitarimus įmanoma parengti. Klausimas tik, ar tai bus padaryta iki 2027 m. kovo.