„Sodra“ moka išmokas už vaikus, kurių Lietuvoje nėra: kas teisėta, ko niekas netikrina ir kur slypi rizika

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai gauna vaiko priežiūros išmokas ir už vaikus, kurie Lietuvoje negyvena ir nėra čia registruoti. Tokių gavėjų iš ne Europos Sąjungos šalių per dvejus metus padaugėjo nuo 46 iki 651, o jiems išmokėta suma pasiekė 1,22 mln. eurų. Tai nustatė Valstybės kontrolė, birželį paskelbusi socialinių fondų auditą. Pačios išmokos yra teisėtos. Auditorių išvada kita: valstybė moka pasitikėdama ir neturi kuo patikrinti, ar tuo pasitikėjimu nepiktnaudžiaujama.

Ką nustatė auditas

Bendra vaiko priežiūros išmokų suma šalyje per tą laiką sumažėjo, nes mažėja gimstančių vaikų. Užsieniečiams tenkanti dalis augo: gavėjų padaugėjo 56,2 proc., suma – 78,6 proc. Daugiausia išmokų gauna Tadžikistano, Uzbekistano ir Ukrainos piliečiai.

Labiausiai išsiskiria viena grupė. Iš 257 išmokas gaunančių Tadžikistano piliečių 244, arba 95 proc., jas gauna už vaikus, kurių Lietuvos gyventojų registre nėra. Šiai grupei skirtų išmokų per dvejus metus padaugėjo 17 kartų.

Kodėl tai teisėta

Vaiko priežiūros išmoka yra ne pašalpa, o socialinio draudimo išmoka. Ją gauna tas, kas dirbo, mokėjo įmokas ir išėjo vaiko priežiūros atostogų. „Sodra“ aiškina, kad išmokos skyrimas siejamas ne su vaiko registracijos vieta, o su tėvo ar motinos draudimu Lietuvoje ir sukauptu stažu. Reikalaujamas bent 12 mėnesių stažas.

Kitaip tariant, Lietuvoje legaliai dirbantis vairuotojas iš Tadžikistano moka tas pačias įmokas kaip jo kolega lietuvis ir turi teisę į tą pačią išmoką. Jo šeima dažniausiai lieka gimtinėje, nes į Lietuvą atvykstama dirbti, o ne gyventi. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra sakęs, kad dalis tokių darbuotojų per dvejus metus Lietuvoje praleidžia vos savaitę.

Paskata akivaizdi. Užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai gauna apie 760 eurų išmoką per mėnesį. Uzbekistane analogiška išmoka siekia apie 60 eurų, o Tadžikistane, kaip skelbta, jos iš viso nėra.

Keturi klausimai, į kuriuos sistema neatsako

Auditas nenustatė nė vieno išgalvoto vaiko ir nė vieno įrodyto sukčiavimo atvejo. Jis nustatė, kad niekas negali pasakyti, ar tokių atvejų yra. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė LRT tai apibūdino taip: „Niekas negalėtų paneigti, kad nėra piktnaudžiaujama.“ Priežastis – valstybė to tiesiog netikrina.

Ar vaikas yra ir ar jis pareiškėjo. Kai vaikas registruotas Lietuvoje, jo duomenys yra Gyventojų registre, susieti su tėvais, gimimo vieta ir gyvenamuoju adresu. Kai vaikas gimęs ir gyvena Tadžikistane ar Uzbekistane, „Sodra“ remiasi pareiškėjo pateiktais užsienio dokumentais. Šių šalių registrai nėra susieti nei su Lietuvos, nei su ES sistemomis, todėl patikrinti įrašą šaltinyje negalima. Auditoriai dėl to siūlo paprastą taisyklę: jei prašymą teikia trečiosios šalies pilietis, o vaiko Lietuvos registre nėra, išmokos skyrimas turi būti automatiškai stabdomas, kol bus gauti patikimi įrodymai iš užsienio valstybės.

Ar už tą patį vaiką nemokama ir kilmės šalyje. Tarp ES šalių išmokų dubliavimą padeda aptikti bendri duomenų mainai. Su trečiosiomis šalimis tokių mainų nėra. „Sodra“ neturi priemonių sužinoti, ar kitas iš tėvų tuo pat metu negauna išmokos gimtinėje.

Ar gavėjas tikrai prižiūri vaiką ir nedirba kitur. Pagal įstatymą išmoka mažinama arba nutraukiama, jei gavėjas tuo metu turi darbo pajamų. Tačiau „Sodra“ mato tik Lietuvoje uždirbtas pajamas. Jei žmogus, išėjęs vaiko priežiūros atostogų, dirba savo šalyje ar bet kur kitur, Lietuvos institucijos to nesužino. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija auditoriams pripažino, kad iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kai užsienio pilietis ar svetur dirbantis asmuo pats būtų deklaravęs „Sodrai“ užsienyje gautas pajamas.

Ar darbas, už kurį sukauptas stažas, buvo tikras. Šio klausimo auditas tiesiogiai nekelia, bet jis kyla iš kitos srities. Migracijos departamentas kovoja su fiktyviais įdarbinimais: įmonėmis, kurios kviečia užsieniečius, nors realaus darbo jiems neturi. Išmokos dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų, todėl kontrolei svarbu ne tik tai, ar žmogus buvo įdarbintas, bet ir tai, ar jis iš tikrųjų dirbo ir gavo deklaruotą atlyginimą.

Šie klausimai rodo ne tai, kad sukčiaujama, o tai, kur sukčiauti būtų lengviausia. Sistema, kurioje vaiko negalima patikrinti, pajamų užsienyje nematyti, o deklaruoti jas paliekama paties gavėjo sąžinei, remiasi vien pasitikėjimu. I. Segalovičienės žodžiais, išmokų sistema nebegali veikti aklo pasitikėjimo režimu.

Koks mastas

Skaičius verta matyti proporcingai. Užsieniečiams išmokėta 7,94 mln. eurų, iš jų 1,22 mln. eurų už Lietuvoje neregistruotus vaikus. Visų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudos, kurių teisingumo auditoriai dėl kontrolės spragų negalėjo patvirtinti, siekia 454,9 mln. eurų. Užsieniečių dalis sudaro mažiau nei 2 proc. šios sumos.

Svarbu ir tai, kad kontrolės spraga liečia ne vien atvykėlius. Užsienyje gautų pajamų „Sodra“ nemato ir tada, kai svetur dirba Lietuvos pilietis. Todėl auditoriai kalba apie visos sistemos, o ne vienos tautybės problemą.

Nerimą kelia ne suma, o kryptis. Keturiolika kartų per dvejus metus išaugęs gavėjų skaičius reiškia, kad apie galimybę sužinota ir ja naudojamasi vis plačiau. Jei kontrolė nepasikeis ir augimas tęsis tokiu pat tempu, po kelerių metų tai gali būti nebe milijonas, o gerokai didesnė suma.

Kodėl vaikai lieka užsienyje

Lietuvoje gyvena apie 222 tūkst. užsieniečių, maždaug pusė jų atvyko dirbti. Šių metų 24 706 darbuotojų kvota jau išnaudota, o pernai daugiau kaip pusė pagal kvotą įdarbintųjų buvo sunkvežimių vairuotojai. Tai darbas, kurį dirbant Lietuvoje būnama retai, o šeimos atsivežti nėra nei prasmės, nei galimybių. Uzbekistano, Kirgizijos ir Tadžikistano piliečių Lietuvoje yra apie 23 tūkst., ir būtent ši grupė pastaraisiais metais augo.

Todėl išmokos už užsienyje gyvenančius vaikus yra ne atsitiktinumas, o tiesioginė darbo migracijos pasekmė: kviečiami darbuotojai, o socialinio draudimo teisės atkeliauja kartu su jais.

Tarpininkai ir fiktyvūs kvietimai

Antra rizikos sritis yra pats įdarbinimas. Migracijos departamentas ne pirmus metus susiduria su tarpininkais, kurie užsieniečius kviečia masiškai. Pagal galiojančią tvarką nelegalios migracijos grėsmė konstatuojama, kai per pusmetį dešimt ar daugiau įmonės pakviestų užsieniečių neįsidarbina, neatvyksta arba išeina padirbę ne ilgiau kaip du mėnesius. Tokiai įmonei gali būti uždrausta įdarbinti užsieniečius, o įmonė pripažinta fiktyvia.

Vien šių metų liepą panaikinti 1 239 leidimai gyventi. Dažniausia priežastis buvo nutraukta darbo sutartis, tarp kitų dažnų – tikrovės neatitinkantys duomenys ir fiktyvios įmonės. Nuo gegužės 22 dienos sugriežtinta ir darbdavių atsakomybė: jei įmonė bausta už nelegalų darbą ar du kartus už įdarbinimo pažeidimus, jos kviečiamiems užsieniečiams leidimai metus gali būti neišduodami.

Ką siūlo auditoriai ir ką žada institucijos

Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir „Sodrai“ pateikė kelias rekomendacijas. „Sodros“ skyriams turi būti aiškiai pavesta ne laukti duomenų iš užsienio, o patiems aktyviai tikrinti pareiškėjų užsienyje gaunamas pajamas ir išmokas. Prašytojai turėtų būti įpareigoti pateikti oficialius dokumentus, įrodančius, kad tokia pati išmoka nemokama kitoje šalyje. O kai vaiko Lietuvos registre nėra, išmoka neturėtų būti skiriama, kol tai nepatikrinta.

„Sodra“ teigia jau tikrinanti, ar išmokos už tą patį vaiką nedubliuojamos, bet pabrėžia, kad pirmiausia turi pasikeisti įstatymai: dabar jie nesuteikia jai nei pareigos, nei įrankių tokiai kontrolei. Ministerija žadėjo užsieniečių išmokas kontroliuoti griežčiau, o institucijos įsipareigojo nustatytais terminais parengti teisės aktų projektus.

Ko verta laukti

Svarbiausia bus tai, ar pataisos pasieks Seimą ir kokios jos bus. Nuo to priklauso trys dalykai: ar išmoka už užsienyje gyvenantį vaiką bus skiriama tik patikrinus dokumentus, ar „Sodra“ gaus teisę reikalauti užsienio institucijų pažymų ir ar bus numatyta atsakomybė už nuslėptas pajamas. Kol to nėra, atsakymas į klausimą, ar visi vaikai, už kuriuos mokama, tikrai egzistuoja ir tikrai yra prižiūrimi, lieka toks, kokį pateikė auditoriai: niekas to nežino.

Parengta 2026 m. spalio 7 d. pagal Valstybės kontrolės, „Sodros“, Migracijos departamento ir žiniasklaidos pranešimus.