Ekonomistai: jei karas Irane užsitęs, Lietuva taps viena brangiausių šalių ES.

Kasdien – po 40 kepalų. Lygiai tiek, kiek nuperka. Savus pirkėjus duonos kepėjai, sako, pažįsta ne tik iš veido – žino ir kas ką mėgsta.

„Dėl to ir vadinasi duona kasdieninė. Tai yra priedas prie mūsų patiekalų. Tai kas jau įpratęs duoną valgyt, tai ir valgo“, – sako „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.

Metų pradžioje duona čia brango. Nes teko kelti algas darbuotojams. Kaip elgsis toliau, kepykla nežino.

„Stebim, žiūrim. Kol kas kažkokių aktyvių veiksmų nedarome, nes nesame degalinės, kurios gali staigiai reaguoti į pokyčius“, – teigia sako „Velželio duonos“ direktorius.

Karas Irane sujaukė naftos, kartu ir degalų, taip pat trąšų ir dujų kainas. Dujos apsistojo ties 50-čia eurų – kone 10 eurų brangesnės nei pernai tokiu metu.

Jei taip ir toliau, rinkos reguliuotojas sako, dujų tarifai gyventojams nuo liepos padidės.

„Jeigu išliks ir turėsim iki pat metų vidurio 50 eurų už megavatvalandę, tai gali lemti pokytį kainos iki 12 centų už kubinį metrą“, – sako Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius.

Pramonininkų teigimu, karai, kitokie iššūkiai tampa nuolatiniai. O ekonomikos pagreitį reikia išlaikyti.

„Tai mūsų siūlymas šiandien dienai yra pavyti ir aplenkti Suomiją“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius | L. Balandžio / BNS nuotr.

Kad ekonomika po dešimtmečio aplenktų Suomiją, pramonininkų vadovas sako, politikai sprendimais dėl mokesčių, paskolų turėtų ne kenkti, o padėti.

Bet ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesus – pasivyti Suomijos ekonomiką Lietuvai pavyks tik tada, jei suomiams nesiseks.

Estiją kainomis Lietuva jau aplenkė. Ir infliacija toliau didės – šiemet bus daug išleistų pinigų dėl ES paramos, investicijų į gynybą ir atsiimtų pensijų fondų pinigų.

Žygimantas Mauricas | „Luminor“ nuotr.

Bet energijos išteklių pabrangimas dėl karo Irane pridės dar procentą ir bus 5 ar 6 procentai.

Brangs maistas, irgi bent 5 procentais. O jau ir dabar pagal maisto kainas Lietuva lenkia ES vidurkį.

„Mes iš tikrųjų jau nebe vejamės, o tolstam nuo vidurkio. Nes vėlgi, Lietuvoje maistų kainų augimas, ko gero, bus ženkliai spartesnis negu kitose ES šalyse“, – sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Iš naujo skaičiuoti tenka ne tik bankų ekonomistams. Finansų ministerija svarsto, ar neteks peržiūrėti ekonominės raidos scenarijaus dėl karinės operacijos Irane.

„Jeigu matytumėm, kad tai bus ilgalaikė (raida – LRT.lt), reiškia, reikėtų ir visiškai kitokių priemonių ekonomikos neigiamiems pokyčiams suvaldyti“, – kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Bet, augant kainoms, augs ir žmonių pajamos. Tik ne visur ir ne visiems.

„Daugeliui gyventojų bus jausmas, kad mes kaip žiurkėnas sukamės rate, lyg tai bėgame į priekį – atlyginimai didėja, pensijos didėja. Bet mes stovime vietoje pagal savo perkamąją galią“, – teigia Ž. Mauricas.

Šalia brangesnio maisto nuotaikas, ekonomistai sako, gali sugadinti ir didesnės bazinės palūkanų normos. Apie tai, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas mažins, esą jau nėra net kalbos. Klausimas tik, kada ir kiek didins.

R

inkose viena iš dviejų palūkanų dalių – EURIBOR – jau pakilo. Vidutinės paskolos turėtojui tai reiškia 30-čia eurų didesnes mėnesio išlaidas.