Mokytojų streikas: ministrė eina pas streikuojančius
Lietuvoje tęsiasi neterminuotas mokytojų streikas: pirmąją dieną darbą nutraukė apie 4 tūkst. pedagogų 222 įstaigose. Profsąjunga reikalauja 10 proc. didesnių algų, Vyriausybė siūlo 7,56 proc. Antradienį atsirado pirmasis judesys – ministrė susitiks su streikuojančiais, o Seime kalbama apie galimus papildomus 80 mln. eurų.
Lietuvoje antrą dieną tęsiasi nacionalinis neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Pirmadienį, lapkričio 16 d., darbą nutraukė apie 4 tūkst. pedagogų 222 mokyklose ir darželiuose – tokios gausios streiko pradžios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) dar nebuvo turėjusi. Ginčas – dėl kitų metų atlyginimų: profsąjunga reikalauja 10 proc., Vyriausybė siūlo 7,56 proc. Antradienio popietę atsirado pirmasis judesys – švietimo ministrė Raminta Popovienė trečiadienį susitiks su streikuojančiais mokytojais, o Seime prakalbta apie galimus papildomus 80 mln. eurų.
Streikas skaičiais
222 švietimo įstaigos ir apie 4 000 pedagogų streikavo pirmąją dieną (LŠDPS duomenys)
Apie 35 savivaldybės, kuriose streikuojama
+10 proc. – tiek LŠDPS reikalauja padidinti pareiginės algos koeficientus; tam papildomai reikėtų 78,5 mln. eurų
+7,56 proc. – tiek nuo 2027 m. sausio pedagogų darbo užmokestis didėtų pagal Vyriausybės biudžeto projektą
Kas vyksta mokyklose

Streikas prasidėjo pirmadienį 8 val. ryto. Profsąjunga tikėjosi apie 150 įstaigų, o prisijungė 222. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas palygino: 2018 m. streikas prasidėjo vos nuo šešių mokyklų. Šiandien streikuojama apie 35 savivaldybėse, aktyviausiai – Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Vaizdas mokyklose labai skirtingas. Vilniaus Žvėryno gimnazijoje streikuoja beveik visi mokytojai (iš 63 nestreikavo tik trys), pamokos nevyksta ir antradienį. Direktorius Raimondas Remeika neslepia: „Apmaudžiausia ant valstybės. Jeigu pažadi, tai turi ir vykdyti tuos pažadus.“ Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijoje streikuoja apie 90 proc. darbuotojų, ugdymas laikinai sustabdytas, o nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams išdalyti sauso maisto daviniai. Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje streikuoja daugiau nei 80 proc. darbuotojų.
Kitur pamokos vyksta, tik pakeistos. Mažeikių Gabijos gimnazijoje iš 53 mokytojų streikuoja 14, todėl pamokos jungiamos. Gargždų „Kranto“ progimnazijoje streikuojančius 16 mokytojų ir 2 mokinio padėjėjus pavaduoja kolegos, pavaduotojai ir pati direktorė. Vilniaus Baltupių progimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai gavo savarankiškų užduočių namuose.
Streikas palietė ir darželius. Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“ neliko kam prižiūrėti vaikų, todėl tėvams pasiūlyta juos vežti į už maždaug 20 km esantį Krekenavos darželį.
Streikas didžiuosiuose miestuose (lapkričio 16 d.)
Vilnius: 33 įstaigos ir 469 pedagogai (iš viso mieste – 239 mokyklos ir darželiai)
Klaipėda: 955 darbuotojai 39 įstaigose;
Panevėžys: „Šaltinio“ progimnazijoje – 63, „Saulėtekio“ – 39 mokytojai; rajone streikas paskelbtas 9 iš 17 įstaigų
Alytus: 148 pedagogai; Panemunės progimnazija ugdymą nutraukė visiškai
Šiauliai: 6 mokyklos, „Juventos“ progimnazijoje – 45 darbuotojai
Kaunas: savivaldybės žiniomis, streikuoja tik du lopšelio-darželio „Žvangutis“ pedagogai
Skaičius renka pati profsąjunga, oficialios ministerijos suvestinės nėra. Svarbu ir tai, kad streikuoja ne tik profsąjungos nariai: pavyzdžiui, Klaipėdos „Medeinės“ gimnazijoje profsąjungai priklauso 85 darbuotojai, o streikuoja 96.
Antradienį prie streiko jungiasi Vilniaus rajonas ir Kupiškis, kitą savaitę ketina prisijungti Švenčionių rajonas. Profsąjunga teigia, kad streikuojančiųjų antrąją dieną padaugėjo, tačiau naujo bendro skaičiaus dar nepaskelbė.
Kodėl Kaune ir Alytuje streikuojama mažiau? A. Navickas tai sieja su merų įtaka mokyklų vadovams. LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė antradienį kalbėjo apie žodinius nurodymus nestreikuoti: „Prasideda bandymas švelniomis priemonėmis trukdyti streikui.“ Kauno savivaldybė spaudimą neigia ir teigia gerbianti darbuotojų teisę streikuoti.
Dėl ko ginčijamasi

LŠDPS reikalavimas vienas: nuo 2027 m. bent 10 proc. padidinti pedagogų pareiginės algos koeficientus ir žengti konkrečius žingsnius link 2021 m. partijų susitarime numatyto tikslo – kad vidutinė mokytojo alga siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). „Kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia“, – sako A. Navickas. Profsąjunga taip pat nori aiškios ilgalaikės atlyginimų augimo sistemos, kad dėl jos nereikėtų kovoti kasmet iš naujo.
Vyriausybės biudžeto projekte pedagogų darbo užmokesčio fondas nuo sausio 1 d. didėja 7,56 proc. BNS duomenimis, į rankas mokytojas gautų maždaug 92–152 eurais daugiau. Mokytojų algoms kitąmet numatyta 240,5 mln. eurų (premjero minėti 245 mln. apima ir mokslo darbuotojus bei sporto trenerius). Profsąjunga perspėja, kad fondo padidėjimas nėra tas pats, kas kiekvieno mokytojo algos padidėjimas – dalis pinigų tektų priemokoms.
130 proc. pažadas
Pagal 2021 m. partijų susitarimą dėl švietimo politikos 130 proc. VDU riba turėjo būti pasiekta iki 2024 m. pabaigos. Tuometinė Vyriausybė skelbė ją pasiekusi – paskutinį 2024 m. ketvirtį santykis siekė 130,7 proc. Tačiau visų 2024 m. vidurkis buvo 116,7 proc., o šių metų antrąjį ketvirtį – apie 120 proc.: vidutinis mokytojo atlyginimas buvo 3 131 euras neatskaičius mokesčių (1 894 eurai į rankas), šalies VDU – 2 616 eurų (1 588 eurai į rankas).
Profsąjunga turi savo argumentą: daug mokytojų dirba daugiau nei vienu etatu, todėl vienam etatui santykis vos viršija 100 proc. Be to, šalies VDU per metus išaugo 9,4 proc., o mokytojų algos – apie 8,4 proc., tad atotrūkis, LŠDPS teigimu, ne mažėja, o didėja.
Patys mokytojai kartoja, kad streikas – ne vien dėl pinigų. Jiems svarbiausia požiūris į mokytoją, duotų pažadų laikymasis ir profesijos ateitis.
Ką sako valdžia
Iki šiol Vyriausybės pozicija buvo tvirta: daugiau pinigų nėra. Ministrė R. Popovienė pirmadienį LRT radijui sakė: „Per dvejus metus pedagogų atlyginimams didinti valstybė skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų ir tai yra šalies galimybių ribos.“ Ji pripažįsta teisę streikuoti, tačiau streiką vadina kraštutine priemone, kurios, jos manymu, nereikėjo imtis, kol vyksta derybos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius dar prieš streiką, lapkričio 13 d., sakė nematantis galimybių kompromisui: „Jokia kita grupė mūsų valstybėje dirbančių nėra taip paskatinama… Tai aš manau, kad reikia kaip gyvenime turėt saiką.“ A. Navicko vertinimu, šie žodžiai tik paskatino abejojusius mokytojus prisijungti prie streiko.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pabrėžė, kad kalbėtis būtina, tačiau reikalavimų įgyvendinimas neturėtų didinti biudžeto deficito: „Man tai yra kertinis dalykas. Bet kalbėtis reikia ir sprendimų ieškoti reikia.“ Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį pridūrė, kad tinkamiausias laikas ieškoti sprendimų – kai biudžeto projektas po pirmojo svarstymo grįš į Vyriausybę tikslinti. Seimo pirmininkas Juozas Olekas taip pat ragino „sėsti su švietimo darbuotojais“, tačiau priminė, kad lėšas tenka skirstyti atsižvelgiant į išaugusius saugumo poreikius.
G. Nausėda
Opozicija valdančiuosius kritikuoja. Liberalų sąjūdis streiką vadina finansų ir švietimo ministrų „nekompetencijos pasekme, neapgalvoto biudžeto planavimo rezultatu“. Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad pinigų mokytojams rasti galima, jei Vyriausybė atsisakytų suplanuotų, jos žodžiais, populistinių sprendimų.
Pirmasis judesys: ministrė eis pas streikuojančius
Antradienio popietę situacija pajudėjo. R. Popovienė socialiniame tinkle paskelbė, kad trečiadienį, lapkričio 18 d., susitiks su streikuojančiais pedagogais ir tariasi su Vyriausybės kolegomis dėl galimų sprendimų. „Suprantu mokytojų lūkesčius dėl atlyginimų, tačiau privalome atsakingai vertinti valstybės finansines galimybes“, – rašė ministrė. ELTA skelbia, kad susitikimas vyks Nemenčinės Gedimino gimnazijoje (Vilniaus r.), kur streikuoja daugiau nei 40 mokytojų. Jame dalyvaus ir A. Navickas, ir kitų aplinkinių mokyklų streikuojantys pedagogai. Mokytojai tikisi išgirsti aiškią poziciją ir konkrečius pasiūlymus.
Tą pačią dieną 15min.lt paskelbė, kad Seimo nariai gavo ministrės žinią apie galimybę kitų metų biudžete numatyti papildomus 80 mln. eurų – tiek, kad mokytojų algos galėtų didėti iki 10 proc. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė patvirtino girdėjusi naujausią ministrės informaciją. Oficialaus Vyriausybės sprendimo dar nėra, tačiau verta atkreipti dėmesį: minima suma beveik sutampa su profsąjungos apskaičiuotu trūkstamu dydžiu – 78,5 mln. eurų.
Profsąjunga ne kartą sakė esanti pasiruošusi bet kada sėsti derėtis: „Mes pasiruošę bet kada pradėti derybas ir sustabdyti streiką“, – teigė L. Bručkienė. Pasirašius susitarimą, mokytojai kitą dieną grįžtų į klases.

Kodėl streikuoja tik viena profsąjunga
Streiką paskelbė tik LŠDPS. Kitos šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profsąjungos – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), „Solidarumas“, „Sandrauga“ ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas – nestreikuoja. LŠMPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Lina Dijokienė aiškina: „Gerbiame kiekvienos profesinės sąjungos teisę pasirinkti savo veikimo būdus, taip pat ir streiką. LŠMPS pasirinko kitą kelią – kolektyvines derybas ir ilgalaikius, pamatuojamus įsipareigojimus.“ Pasak jos, šakos sutartyje jau numatytas atlyginimų augimo principas iki 2030 m.
Ką reikia žinoti tėvams
Švietimo ministerijos išaiškinimu, sprendimus dėl ugdymo kiekvienoje mokykloje priima jos vadovas. Jei streikuoja tiek mokytojų, kad pamokų vesti neįmanoma, direktorius gali pertvarkyti tvarkaraštį, perkelti mokinių atostogas ar laikinai sustabdyti ugdymą – apie tai jis privalo informuoti bendruomenę. Jei ugdymas sustabdytas, o tėvai negali pasirūpinti vaikais, ministerija prašo mokyklose organizuoti budinčias grupes. Jei pamokos vyksta, bet vaikas į mokyklą neatėjo, už jo saugumą atsako tėvai.
Streikuojantiems mokytojams, pagal Darbo kodeksą, už streiko dienas atlyginimas nemokamas, tačiau išsaugomas darbo stažas ir socialinis draudimas. Derybose dėl streiko pabaigos galima susitarti, kad už streiko dienas būtų sumokėta visa alga ar jos dalis. Kadangi tai nacionalinis streikas, paskelbtas ne atskiroje mokykloje, o visame švietimo sektoriuje (teisine kalba – šakos lygmeniu), jį baigti gali tik streiką paskelbusi profsąjunga, susitarusi su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Mokyklos direktorius streiko savo mokykloje nutraukti negali.
Kiek truks streikas
Streikas neterminuotas. „Tiek, kiek reikės“, – sako A. Navickas. Profsąjunga ketina streikuoti bent iki 2027 m. biudžeto priėmimo Seime, kuris numatytas gruodžio pradžioje. Mitingas prie Seimo iš pradžių buvo planuotas lapkričio 19 d., vėliau preliminariai perkeltas į gruodžio 1 d., kai galbūt mitinguos ir kitos profsąjungos. Tačiau galutinės datos nėra, o jei prasidės tikros derybos, mitingo gali ir neprireikti.
Ankstesni streikai rodo, kad jie paprastai baigiasi ties biudžeto priėmimu arba susitarimu dėl pinigų. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, dalis jų 21 parą budėjo ministerijoje. 2023 m. streikas su pertraukomis truko nuo rugsėjo iki gruodžio ir baigėsi Seimui patvirtinus biudžetą. 2025 m. streiko pavyko išvengti, kai ministerija rado papildomus 100 mln. eurų.
Svarbiausios artimiausios datos
Lapkričio 18 d. – ministrės R. Popovienės susitikimas su streikuojančiais mokytojais Nemenčinėje
Lapkričio 19 d. – pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas Seime; medikų profsąjungos prie Seimo rengia atskirą piketą
Kita savaitė – prie streiko ketina jungtis Švenčionių rajonas
Gruodžio 1 d. – antrasis biudžeto svarstymas; preliminari, bet dar nepatvirtinta mitingo data
Gruodžio 8 d. – numatomas biudžeto priėmimas
Kaip iki streiko prieita: chronologija
2018 m. – LŠDPS neterminuotas streikas, trukęs beveik du mėnesius.
2021 m. – partijos pasirašo 2021–2030 m. susitarimą dėl švietimo politikos su 130 proc. VDU tikslu.
2023 m. rugsėjis–gruodis – streikas su pertraukomis, pasibaigęs priėmus biudžetą.
2025 m. – papildomi 100 mln. eurų algoms, streiko išvengta.
2026 m. spalio 16 d. – Vyriausybė pritaria biudžeto projektui su 7,56 proc. didinimu.
Spalio 22 d. – LŠDPS prašo susitikimo su premjeru.
Lapkričio 5 d. – profsąjunga prašo Seimo pirmininko J. Oleko tarpininkauti.
Lapkričio 6 d. – LŠDPS paskelbia: jei nebus susitarimo, lapkričio 16 d. prasidės streikas.
Lapkričio 12 d. – susitikimas ministerijoje be rezultato; ministrė: biudžeto projektas „yra toks, koks yra“.
Lapkričio 13 d. – premjeras ragina „turėti saiką“ ir kompromiso nemato.
Lapkričio 16 d. – prasideda streikas: 222 įstaigos, apie 4 tūkst. pedagogų.
Lapkričio 17 d. – streikas plečiasi; ministrė praneša apie susitikimą su streikuojančiais, Seime kalbama apie galimus papildomus 80 mln. eurų.
Kaip manote – ar mokytojų reikalavimai pagrįsti, ar valstybė turi teisę sakyti „pinigų nėra“? Parašykite komentaruose.
Šaltiniai
- LŠDPS – prasideda nacionalinis neterminuotas streikas (2026-11-16)
- LŠDPS – skelbiamas nacionalinis streikas (2026-11-06)
- LRT (ELTA) – Popovienė trečiadienį Nemenčinėje susitiks su streikuojančiais mokytojais (2026-11-17)
- 15min.lt – Tęsiantis mokytojų streikui valdantieji siunčia žinią dėl biudžeto (2026-11-17)
- 15min.lt – R. Popovienė susitiks su streikuojančiais pedagogais (2026-11-17)
- LRT – Pedagogai nesitraukia, bet kirba ir nusivylimas (2026-11-17)
- TV3 (ELTA) – Streikuojanti mokytoja: jau sulaukėme spaudimo iš savivaldybių (2026-11-17)
- LRT – Pedagogų streikas įsibėgėja (2026-11-16)
- 77.lt – Mokytojų streikas: tiesioginė įvykių eiga
- Alkas.lt – Mokytojų streikas (2026-11-16)
- Gargzdai.lt – Streikas „Kranto“ progimnazijoje
- VE.lt – Streikas Klaipėdoje
- jp.lt – Streikas Panevėžio mokyklose
- jp.lt (ELTA) – Seimo pirmininkas apie streiką
- jp.lt (ELTA) – Prezidentas apie streiką
- „Labas Žemaitija“ – Dvi profsąjungos, skirtingi keliai
- Liberalų sąjūdžio pareiškimas
- ŠMSM išaiškinimas – kaip organizuojamas ugdymas streiko metu
- Darbo kodekso 250 str.
- NŠA – Pedagoginio personalo sudėtis
- Seimas – biudžeto svarstymo grafikas