Konstitucijos pataisa, krentantys reitingai ir brangstanti žiema

Šį savaitgalį Lietuvos darbotvarkę galima sutraukti į tris žodžius: atgrasymas, pasitikėjimas ir kaina. Dėl atgrasymo Seimas keičia Konstituciją, o Vilnius siekia nuolatinio JAV karinio buvimo. Pasitikėjimą valdžia griauna partijų reitingai ir neužbaigtos politinės istorijos. O kainą žmonės pajus labai konkrečiai – šildymo ir elektros sąskaitose.

Seimas: Konstitucijos slenkstis ir ilga smulkesnių pataisų eilė

Didžiausias savaitės sprendimas priimtas dar spalio 6-ąją. Po pirmojo balsavimo Seimas pritarė siūlymui panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį, kuris draudžia Lietuvoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Už balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6. Rugsėjo 22 d., pateikimo metu, pataisą palaikė 99 parlamentarai. Lemiamas balsavimas numatytas 2027 m. sausio 12 d., ir jame reikės ne mažiau kaip 94 balsų.

Pirmadienį Varšuvos saugumo forume premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad pataisa nėra siekis eskaluoti konfliktą: „Tai daroma atgrasymo tikslais.“ Formuluotė svarbi. Valdžia turi ne tik pakeisti teisės aktą, bet ir paaiškinti visuomenei, kodėl prieš daugiau nei tris dešimtmečius rašyta Konstitucijos saugumo logika šiandien nebeatitinka situacijos.

Ką dar svarsto parlamentas

• Dirbtinio intelekto turinys. Spalio 8 d. po pateikimo pritarta socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymui uždrausti DI sukurtą ar pakeistą turinį, kuris klaidingai vaizduoja realius žmones ir gali paveikti demokratinius procesus, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar šiurkščiai pažeisti asmens teises. Balsavo 51 už, 5 prieš, 11 susilaikė. Projektas į salę grįš gruodžio 10 d.
• Kompensacijos už elektros sutrikimus. Tomas Martinaitis siūlo kompensuoti nutrūkus tiekimui jau po 24 valandų. Dabar riba yra 72 valandos, o nuo 2027 m. sausio įsigalios 48 valandų riba. Standartinė kompensacija būtų mokama automatiškai, be prašymo. Iniciatyvą paskatino rugpjūčio 22-osios audra. Pateikimo metu pritarė 57 Seimo nariai.
• LRT įstatymas. Konstitucinis Teismas rugsėjo 23 d. priėmė nagrinėti 37 opozicijos parlamentarų kreipimąsi dėl birželį priimtų LRT įstatymo pataisų. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti pirmumo tvarka.
• Ginklų leidimai ir alimentai. Vyriausybė su pastabomis pritarė siūlymui neišduoti leidimų ginklams ir medžioklei asmenims, nuteistiems už vengimą išlaikyti vaikus. Papildomoms baudoms ir draudimui žvejoti Vyriausybė nepritarė.
• Išankstinės pensijos. Siūloma nebemažinti išankstinės pensijos žmonėms, turintiems bent 40 metų darbo stažą ir iki 2011 m. pabaigos ją gavusiems ilgiau nei trejus metus. Tai paliestų 114 žmonių ir kainuotų apie 700 tūkst. eurų. Klausimas grįš lapkričio 10 d.

Apžvalgos vertinimas. Seimo darbotvarkė skyla į dvi dalis. Viena – istorinės reikšmės saugumo sprendimas, turintis didelę balsų atsargą. Kita – socialinių ir informacinės politikos pataisų srautas. Dėl DI ribojimų ir LRT valdymo laukia kur kas siauresnė teisinė ir politinė kova: čia sprendimą gali lemti ne Seimo balsai, o Konstitucinis Teismas.

Reitingai valdantiesiems siunčia nemalonų signalą

„Spinter tyrimų“ apklausoje „Delfi“ užsakymu (rugsėjo 16–26 d., 1020 respondentų, paklaida – 3,1 proc.) konservatoriai gerokai lenkia valdančiuosius. TS-LKD surinko 16,1 proc., valdanti LSDP – 8,8 proc., jau į opoziciją perėjusi „Nemuno aušra“ – 8,3 proc., Liberalų sąjūdis – 7,6 proc., LVŽS – 6,9 proc. Net 24 proc. apklaustųjų dar neapsisprendę. PolitPro, perskaičiavusi tik apsisprendusių rinkėjų ketinimus, TS-LKD skiria 24,5 proc., LSDP – 13,4 proc.

PolitPro tendencijų modelis, atnaujintas spalio 11 d., dabartinei koalicijai (LSDP, „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS frakcijai) prognozuoja tik 36,9 proc. mandatų, tai yra apie 52 vietas iš 141. Tai ne rinkimų rezultatas, bet tendencija aiški: koalicijos aritmetika Seime ir jos palaikymas visuomenėje vis labiau tolsta vienas nuo kito.

Kita savaitės batalija – žlugęs nepasitikėjimas VRK nare Laura Matjošaityte. Spalio 6 d. slaptame balsavime už jos atleidimą balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 61, susilaikė 7; reikėjo bent 71 balso. Šeštadienį nepasitikėjimą inicijavusi konservatorė Giedrė Balčytytė sakė tikinti, kad jei VRK, Advokatūros ir VTEK tyrimų išvados bus nepalankios, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pats inicijuos tolesnius procesus. Pirmadienį paaiškėjo, kad G. Balčytytė kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą: ji ginčija LRT tarybos reglamento nuostatą, leidžiančią nariui balsuoti iš anksto raštu ir būti laikomam dalyvaujančiu posėdyje. Tokiu būdu L. Matjošaitytė balsavo rugsėjo 22 d., kai taryba sprendė dėl LRT vadovės pažeidimo. Konfliktas neužgeso, jis tik persikėlė iš Seimo salės į procedūrų ir teismų lauką.

Nuolatinė JAV bazė: iš siekio – į derybų objektą

Spalio 5 d. paklaustas apie nuolatinę JAV karinę bazę Lietuvoje, Donaldas Trumpas atsakė: „Jie mano draugai, puikūs žmonės, tad mes tai tikrai apsvarstysime.“ Kitą dieną premjeras M. Sinkevičius patvirtino, kad Lietuva pasirengusi padengti su tuo susijusias išlaidas. Apie tai jis kalbėjo dar rugsėjo pabaigoje.

Kol kas laukiama rotacinių pajėgų. Spalio pabaigoje turėtų atvykti du JAV batalionai, šarvuotasis su „Abrams“ tankais ir inžinerinis, iš viso apie tūkstantis karių, devynių mėnesių rotacijai. Ankstesnė rotacija baigėsi birželį, tad Lietuva keturis–penkis mėnesius buvo be nuolatinio JAV batalionų buvimo. Tai pirmoji tokia pertrauka nuo 2020 metų.

Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada dislokuojama pagal planą. Iš viso joje bus apie 5 tūkst. karių ir civilių darbuotojų, o visišką kovinę parengtį ji turi pasiekti iki 2027 m. pabaigos. Birželį Lietuvoje jau tarnavo apie 1800 vokiečių karių. Spalio 5 d. Rūdninkų karinio miestelio teritorijoje baigti statyti gyvenamieji pastatai, skirti iki 600 karių.

Gynybai kitąmet planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų, šiek tiek daugiau nei 5 proc. BVP. Tai mažiau nei šiemet (5,38 proc.), todėl krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas siekia bent 5,1 proc. Biudžeto deficitas prognozuojamas apie 3,8 proc. BVP, t. y. viršys ES nustatytą 3 proc. ribą. Opozicija klausia ne tik apie sumas, bet ir apie tai, kaip efektyviai šie pinigai išleidžiami. Tuo metu NATO oro policijos naikintuvai rugsėjo 28 – spalio 4 d. kilo penkis kartus atpažinti ir palydėti Rusijos orlaivių, nesilaikiusių tarptautinių skrydžių taisyklių.

Apžvalgos vertinimas. Lietuva vienu metu daro tris dalykus: keičia teisinį pagrindą, stato infrastruktūrą ir bando užsitikrinti politinį JAV įsipareigojimą. Tačiau D. Trumpo „apsvarstysime“ dar nėra sprendimas, o didėjantis deficitas rodo, kad gynybos finansavimas artėja prie savo ribų.

Šildymo sezonas prasideda brangiau

Spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje pasiekė 7,6 ct/kWh be PVM. Prieš metus ji buvo 6,58 ct/kWh, taigi šiluma per metus pabrango 15,5 proc. Pagrindinė priežastis yra biokuras: rugsėjį jis kainavo 30,3 Eur/MWh, beveik 64 proc. daugiau nei prieš metus, o pagal ilgalaikes sutartis – 50 proc. daugiau.

Didžiuosiuose miestuose vaizdas margas. Rugsėjį brangiausiai šiluma kainavo Vilniuje (8,03 ct/kWh), pigiausiai Klaipėdoje (6,33 ct/kWh). Spalį eilė apsivertė: Vilniuje kaina krito ketvirtadaliu, iki 5,99 ct/kWh, o Klaipėdoje pakilo iki 7,37 ct/kWh. Brangiausia tarp didžiųjų miestų dabar yra Panevėžio šiluma – 8,19 ct/kWh be PVM.

Brango ir elektra. „Litgrid“ duomenimis, rugsėjį vidutinė didmeninė kaina Lietuvoje siekė apie 109 Eur/MWh, o prieš metus – 84 Eur/MWh. Valstybės duomenų agentūra spalio 8 d. paskelbė, kad metinė infliacija rugsėjį pasiekė 6,7 proc. (rugpjūtį – 5,8 proc.), o labiausiai kainas kėlė degalai, šiluma, malkos ir elektra. Lietuvos bankas rugsėjį prognozavo, kad šiemet ekonomika augs 2,7 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 5,1 proc.

Ką tai reiškia namų ūkiui? Ekonomika auga, bet greitai brangstantys šiluma, elektra ir degalai tą augimą suvalgo. VDU profesorė Eglė Stonkutė apskaičiavo, kad per septynių mėnesių šildymo sezoną mažesnes pajamas gaunantis namų ūkis papildomai išleis apie 660 eurų, vidutinių pajamų – apie 1027 eurus, didesnių – apie 1784 eurus. Tai ekonomistės skaičiavimai, o ne oficiali prognozė kiekvienai šeimai.

Pasaulis: dyzelino sandoris silpnina sankcijų frontą

Svarbiausia savaitės tarptautinė istorija Lietuvai – spalio 9 d. D. Trumpo paskelbtas susitarimas su Vladimiru Putinu. JAV gaus didelius rusiško dyzelino kiekius – iš pradžių daugiau kaip 300 tūkst. tonų, vėliau iki kelių milijonų tonų, o JAV iždas laikinai, iki 2027 m. balandžio, leido šį sandorį nepaisant sankcijų. Amerikiečių žiniasklaida tai sieja su siekiu sumažinti degalų kainas prieš lapkričio rinkimus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį Liuksemburge sakė, kad tai „nėra prasčiausias epizodas per beveik dvejus metus“, tačiau sandoris „silpnina mūsų kaip Vakarų pozicijas“ ir nepadeda derinti ES bei JAV sankcijų politikos. Pasak ministro, ES savo naftos produktų importo ribojimų nekeis, nes laiko juos vienu veiksmingiausių būdų riboti Rusijos pajamas.

• Baltarusiškos trąšos. JAV dar pavasarį spaudė Lietuvą atnaujinti kalio trąšų tranzitą per Klaipėdą. Vilnius atsisako, kol galioja ES sankcijos, pratęstos bent iki 2027 m. vasario. Rugsėjį D. Trumpui užsiminus apie tiesioginį trąšų pirkimą, K. Budrys pabrėžė, kad tranzitas per ES teritoriją vis tiek draudžiamas.
• Sankcijos Rusijai. Rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė Lindsey Grahamo inicijuotą sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymą, ir Lietuva šį žingsnį pasveikino. Paskutinis priimtas ES sankcijų paketas yra 21-asis (liepos 23 d.), o Lietuva ragina kuo greičiau priimti 22-ąjį.
• Parama atkūrimui. Spalio 7 d. Vyriausybė skyrė dar 15 mln. eurų Ukrainos atkūrimui: 10 mln. per Pasaulio banko SPUR 2.0 programą ir 5 mln. per EIB EU4U fondą.
• ES pirmininkavimas. 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Tarp prioritetų yra saugumas ir gynyba, ES plėtra, konkurencingumas ir socialinis saugumas.

Savaitgalio paraštės, kurios irgi svarbios

Išvada: kursas tvirtas, politinis pagrindas – ne toks

Strateginiais klausimais Lietuva juda aiškia kryptimi: daugiau sąjungininkų karių, daugiau pinigų gynybai, griežta laikysena Rusijos atžvilgiu ir pasirengimas keisti tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė neliečiama. Tačiau vidaus politikoje vaizdas kitoks: valdančiųjų reitingai silpni, o ginčai dėl VRK ir LRT nepasitikėjimo valdžia tik didina.

Artimiausias išbandymas nebus vien geopolitinis. Jis ateis kartu su šildymo sąskaitomis. Jei valdžia nesugebės įtikinamai paaiškinti, kodėl saugumui skiriami milijardai, kai kasdienės išlaidos vis auga, platus sutarimas dėl gynybos gali atsimušti į labai žemišką ribą – žmonių kantrybę.