Vienas balsas, du ginčai: kodėl Laura Matjošaitytė atsidūrė ir teismo, ir Seimo dėmesio centre

Teisininkė Laura Matjošaitytė šį rudenį tapo dviejų atskirų, bet viena kitą papildančių istorijų veikėja. Pirmoji – apie tai, ar galima balsuoti posėdyje, į kurį neatvykai. Antroji – apie laišką „Nemuno aušrai“, kurį buvo prašoma „nuvalyti“ nuo autorystės pėdsakų. Seimas jos iš Vyriausiosios rinkimų komisijos neatšaukė, tačiau klausimų nesumažėjo.

Balsas be balsuotojos

Rugsėjo 22 dieną LRT taryba sprendė jautrų klausimą: ar nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pažeidė pareigas, neatskleidusi duomenų apie asmenis, iš kurių LRT pirko programų kūrimo paslaugas. Prieš tai šiuos neatskleidimo atvejus buvo įvertinusi Generalinė prokuratūra.

Taryba dauguma balsų nusprendė – taip, pažeidimas buvo. Tačiau jis įvertintas kaip paprastas, o ne šiurkštus, todėl direktorė savo pareigų neteko. Taryba jai tik rekomendavo skirti daugiau dėmesio skaidrumui ir atskaitomybei pirkimų srityje. Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė su tuo nesutiko: spalio 8 dieną ji oficialiai paprašė tarybos sprendimą persvarstyti, nurodydama, kad nutarime net nedetalizuota, kokį konkretų neteisėtą veiksmą ji atliko.

Posėdžio salėje tą dieną sėdėjo 11 tarybos narių. Dvyliktoji – L. Matjošaitytė – posėdyje nedalyvavo, tačiau jos balsas buvo įskaitytas: ji jį pateikė raštu, iš anksto. LRT tarybos reglamentas tai leidžia – iš anksto raštu balsavęs narys laikomas dalyvaujančiu posėdyje.

Ką ginčija Balčytytė

Būtent šią reglamento nuostatą Seimo narė konservatorė Giedrė Balčytytė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jos argumentas paprastas ir, ko gero, kiekvienam suprantamas: balsuoti „iš anksto“ reiškia balsuoti nežinant, kas bus pasakyta posėdyje.

Ieškinyje pabrėžiama, kad toks narys negali įvertinti posėdžio metu pateiktų pasiūlymų turinio ir motyvų, o reglamentas net nereikalauja patikrinti, ar iš anksto pateiktas balsas iš tikrųjų atitinka galutinį balsuojamą tekstą. LRT įstatymas, pasak parlamentarės, skiria du dalykus – kiek narių dalyvauja posėdyje ir kiek balsų reikia sprendimui priimti. Raštu atsiųstas balsas savaime dar neįrodo, kad narys posėdyje dalyvavo.

Svarbu pastebėti, kad G. Balčytytė neprieštarauja nuotoliniam dalyvavimui – jį įstatymas leidžia. Jos manymu, prisijungęs internetu narys vis tiek girdi diskusiją, gali paklausti, pasiūlyti, apsispręsti. Iš anksto užpildytas biuletenis tokios galimybės nesuteikia.

Kadangi tą dieną posėdyje fiziškai dalyvavo 11 narių, kvorumo klausimas konkrečiai rugsėjo 22-ąją nebuvo lemiamas. Ginčas iš esmės yra principinis: ar kolegialaus organo sprendimą gali lemti balsas žmogaus, kuris diskusijos negirdėjo. Atsakymą duos teismas.

Laiškas su prašymu ištrinti metaduomenis

Antroji istorija prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai portalas „Delfi“ paskelbė, kad prieš grįždama į VRK L. Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“. Pagal paskelbtą informaciją, 2024 metų rugsėjį, prieš Seimo rinkimus, ji partijos vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė partijos atsakymo VRK projektą – dokumentą, susijusį su partijos finansavimu, nario mokesčiais. Laiške buvo prašoma tekstą perkelti į paties R. Puchovičiaus sukurtą dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų.

Rugsėjo 14-ąją pati VRK paviešino, kad pagal metaduomenis vienas iš „aušriečių“ komisijai pateiktų teisinių dokumentų buvo parengtas L. Matjošaitytės. Po trijų dienų komisija pradėjo tyrimą dėl jos „Nemuno aušrai“ teiktų paslaugų – jį atlikti pavesta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui iki gruodžio 17 dienos. VRK pirmininkė Lina Petronienė pažymėjo, kad partija į komisijos užklausas atsakinėjo šykščiai, prisidengdama advokato ir kliento paslaptimi. Pačios VRK narės atšaukti komisija negali – tai gali padaryti tik ją paskyręs Seimas.

L. Matjošaitytė interesų konfliktą neigia. Ji teigia už konsultacijas negavusi nė euro, nuo priesaikos dienos politinių organizacijų nebekonsultuojanti ir jokio „išskirtinio ryšio“ su partija neturinti. Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu tvirtina, kad teisininkės buvo tik paprašyta peržiūrėti pačių partijos žmonių parengtą dokumentą.

Nepasitikėjimo iniciatoriai – daugiau kaip 30 konservatorių, liberalų ir demokratų frakcijų narių – mato kitaip. Jų vertinimu, bendradarbiavimo nedeklaravo nei partija, nei pati teisininkė, o prašymas ištrinti metaduomenis rodo, kad ryšys buvo slepiamas sąmoningai. Be to, grįžusi į VRK ji dalyvavo sprendžiant su „Nemuno aušra“ susijusius klausimus.

Seimo balsavimas: 45 prieš 61

Kelias iki balsavimo nebuvo trumpas. Rugsėjo 17 dieną Seimo seniūnų sueiga nepritarė siūlymui klausimą įtraukti į artimiausią darbotvarkę – už balsavo opozicija, o valdantieji ir R. Žemaitaitis susilaikė. Pirmasis svarstymas, numatytas rugsėjo 24-ąją, neįvyko, nes L. Matjošaitytė pranešė esanti išvykusi. Prieš antrąjį ji raštu informavo Seimo pirmininką Juozą Oleką, kad neatvyks, ir paprašė procedūrą tęsti be jos. Pastarosiomis savaitėmis ji nesirodė ir viešuose VRK bei LRT tarybos posėdžiuose, žurnalistų klausimų nekomentavo.

Spalio 6 dieną Seimas slaptai balsavo. Už atleidimą pasisakė 45 parlamentarai, prieš – 61. Nepasitikėjimui pareikšti reikėjo bent 71 balso, todėl L. Matjošaitytė lieka VRK nare.

Kas ji tokia

L. Matjošaitytė VRK vadovavo 2017–2021 metais, o 2025 metų gegužę į komisiją grįžo jau kaip eilinė narė. Jos kandidatūrą tada pateikė „Nemuno aušros“ deleguotas teisingumo ministras Rimantas Mockus. Įdomu, kad nepasitikėjimo procedūra jai – ne naujiena: dar 2018 metais, būdama VRK pirmininkė, ji atlaikė opozicijos inicijuotą balsavimą, kai už jos atleidimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 65.

Kas toliau

Politinis balsavimas baigtas, bet institucinis vertinimas – ne. Aplinkybes aiškinasi VRK, Lietuvos advokatūra ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. LVAT turės atsakyti, ar LRT tarybos išankstinio balsavimo tvarka dera su įstatymu. O LRT taryba dar turės grįžti prie M. Garbačiauskaitės-Budrienės prašymo persvarstyti sprendimą.

Tai trys skirtingi klausimai – balsavimo taisyklių teisėtumas, galimas interesų konfliktas ir politinis pasitikėjimas, – bet visuose juose figūruoja ta pati pavardė. Ir kol kas nė viename jų nėra padėtas galutinis taškas.