Karo influenceriai taškosi pinigais: Mackevičiaus Lamborghini ir Kasčiūno tinklas

Vyriausybė rengia kovos su dezinformacija planą: dokumentą žada parengti iki rudens

Iki šių metų rudens Lietuva ketina turėti aiškų veiksmų planą, kaip sistemingai reaguoti į dezinformaciją ir informacines manipuliacijas. Tokį tikslą iškėlė vasario 12 dieną Kultūros ministerijoje darbą pradėjusi tarpinstitucinė darbo grupė. Ji suburta iš skirtingų valstybės institucijų atstovų, kurie savo veikloje tiesiogiai susiduria su informacinėmis grėsmėmis. Iniciatyva įgyvendina XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, orientuotas į valstybės atsparumo stiprinimą.

Kaip skelbiama, darbo grupei vadovauja kultūros viceministras dr. Viktoras Denisenko.

Pirmajame posėdyje daugiausia dėmesio skirta būsimo dokumento architektūrai – aptarta jo struktūra, prioritetinės kryptys ir darbo organizavimo modelis. Nuspręsta, kad planas turi būti orientuotas ne į situacijos aprašymą, o į konkrečius veiksmus, aiškų jų įgyvendinimą ir pamatuojamus rezultatų rodiklius. Iki plano parengimo darbo grupė rinksis kas dvi savaites, o vėliau, prasidėjus įgyvendinimo etapui, dirbs pagal poreikį. Svarbu tai, kad ta pati grupė koordinuos ir plano įgyvendinimą, siekiant užtikrinti sprendimų tęstinumą.

Rengiant planą bus vertinama ir tarptautinė patirtis, nors Lietuva neketina mechaniškai kopijuoti kitų valstybių modelių. Šiuo metu atskiras kovos su dezinformacija strategijas yra patvirtinusios tik kelios Europos šalys, tarp jų Airija ir Norvegija, tačiau pasirinktas kelias – kurti nacionaliniams poreikiams pritaikytą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad dezinformacija yra dinamiškas ir nuolat kintantis reiškinys, dokumentas bus kasmet peržiūrimas ir, esant poreikiui, atnaujinamas, kad išliktų aktualus ir veiksmingas.

Konservatoriai siūlo kriminalizuoti dezinformaciją ir įpareigoti „Facebook“ šalinti turinį

Dar lapkričio mėnesį Seimo opozicijoje esantys konservatoriai pasiūlė įstatymų paketą, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą ir skleidimą. Pataisos numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, keičiamą dezinformacijos apibrėžimą bei įpareigojimus socialinėms platformoms šalinti pavojingą turinį.

Parlamento narys Vytautas Kernagis teigia, kad iniciatyva parengta kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru, Valstybės saugumo departamentu ir kitomis institucijomis, kurios iki šiol neturėjo pakankamų teisinių įrankių veikti greitai. Siūloma suteikti daugiau galių ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai – ji galėtų nurodyti pašalinti konkretų turinį, o sprendimai būtų skundžiami teismui.

Viena iš iniciatyvos autorių Daiva Ulbinaitė sako, kad Lietuva informacinio karo sąlygomis veikia „teisinio vakuumo“ aplinkoje. Anot jos, priešiškos valstybės išnaudoja socialinius tinklus, automatizuotas paskyras ir dirbtinį intelektą, todėl būtina numatyti prievolę platformoms bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Nevykdant nurodymų būtų taikoma administracinė atsakomybė. Pataisų rengėjų teigimu, tai būtinas žingsnis stiprinant šalies informacinę gynybą.

Laidoje : – Lauryno Kasčiūno aplinkos ir verslo ryšių grandinę: nuo krikštatėvių Vaclovo ir Henritos Kontrauskų iki „Karališkosios rezidencijos“, „Merko statybos“, Rimanto Šimkevičiaus ir „Raminoros“;

 – Kodėl Rūdininkų poligono rangos klausimas kelia tiek daug klausimų;

 – Kodėl konservatoriams artimi influenceriai tampa viešųjų ryšių infrastruktūros dalimi;

– Rolando Mackevičiaus istoriją: Lamborghini Urus, reklamos verslas, viešieji pinigai ir savivaldybių komunikacijos kampanijos;

 – Ar valdžia kuria „teisingos nuomonės“ sistemą, kurioje vieni tampa privilegijuotais informacijos skleidėjais, o kiti – marginalizuojami;

 – Kokie konkretūs planai jau ruošiami „kovai su dezinformacija“ ir kuo jie gali baigtis žodžio laisvei Lietuvoje.

 Laidos dalyviai:

 – Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius;

– Seimo narys, Remigijaus Žemaitaičio „propagandos ministru“ vadinamas Petras Dargis;

 – Rūta Janutienė.

Ar tai tik sutapimai? Ar jau kuriama nauja įtakos ir kontrolės sistema?