Artimuosiuose Rytuose siaučiant karui, Vokietijos kancleris susitiks su Donaldu Trumpu

Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.

Dabar pagrindinė tema bus karas, prasidėjęs po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Teheranas į tai atsakė smūgiais į taikinius visame regione ir už jo ribų, o greitos kovų pabaigos nematyti.

Vokietijos kancleris, ilgametis griežtas islamo respublikos vadovybės kritikas, sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su Irano žmonėmis jaučia „palengvėjimą“, jog „mulų režimas artėja prie pabaigos“.

Klausiamas, ar ataka atitiko tarptautinę teisę, F. Merzas atsakė, kad dabar ne laikas „pamokslauti mūsų partneriams ir sąjungininkams“, ir priminė ankstesnius nesėkmingus bandymus pažaboti Teherano branduolinę ir raketų programas.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) sekmadienį pareiškė esančios pasirengusios ginti savo ir sąjungininkų interesus Persijos įlankoje, prireikus imantis „gynybinių veiksmų“ prieš Iraną.

D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, sukritikavo visas tris šalis už, jo žodžiais, „apgailėtinai švelnų“ atsaką į Amerikos operaciją.

Vokietija vėliau aiškiai pareiškė, kad prie karo neprisijungs, išskyrus veiksmus, būtinus apsaugoti savo kariams, dislokuotiems Artimuosiuose Rytuose.

„Mums tai reiškia tik tiek, kad mūsų Bundesvero kariai, jei būtų užpulti, gintųsi“, – sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, pridurdamas, kad jokių papildomų priemonių neplanuojama.

Plintantis karas Artimuosiuose Rytuose ir Europos pozicija šiuo klausimu tampa dar vienu potencialiu nesutarimų šaltiniu F. Merzo ir D. Trumpo susitikime, vykstančiame didėjančio susvetimėjimo tarp ilgamečių sąjungininkų fone.