Europa šią savaitę: brangstanti energija, rekordinė Lietuvos infliacija ir žiema su pustuštėmis saugyklomis

Europa įžengia į žiemą su rekordiškai mažomis dujų atsargomis, vėl įsibėgėjančia infliacija ir vis garsiau nepatenkintais darbuotojais. Briuselyje susirinkę ES vadovai sutarė, kad su energijos kainomis reikia kovoti skubiai, tačiau didžiąją dalį konkrečių sprendimų paliko Komisijai ir valstybėms. Lietuvai savaitė ypač nemaloni: 6,1 proc. infliacija – didžiausia euro zonoje.

Savaitės esmė: ne viena krizė, o jų sankirta

Spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba bandė sutelkti Sąjungą aplink tris uždavinius: energijos kainas, konkurencingumą ir ilgalaikį biudžetą. Kryptis aiški, tačiau daug sprendimų atidėta vėlesniam laikui.

Vadovai pripažino, kad aukštos energijos kainos reikalauja skubaus ir koordinuoto atsako. Visgi bendro europinio kompensacijų mechanizmo neatsirado: kalbama apie „tikslines ir laikinas“ priemones, kurios atsižvelgtų į kiekvienos šalies padėtį. Komisija ketina pratęsti laikinąją valstybės pagalbos sistemą labiausiai pažeidžiamoms pramonės šakoms, pagerinti Europos naftos perdirbimo gamyklų darbą ir sudaryti galimybę šalims savanoriškai kartu pirkti energiją. Teisėkūros institucijos paragintos iki metų pabaigos baigti derybas dėl elektros tinklų paketo, Pramonės spartinimo akto ir kitų supaprastinimo paketų.

Tuo pat metu infliacija euro zonoje rugsėjį pakilo iki 3,8 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2023 m. rugsėjo. Pagrindinis variklis – energija, kuri per metus brango beveik 19 proc. Tai dar ne recesija, bet aiškus ženklas, kad kainų spaudimas pramonei ir namų ūkiams grįžo.

Apžvalgos vertinimas. Europa į žiemą eina geriau diversifikavusi tiekimą nei 2021–2022 m., tačiau su mažesnėmis dujų atsargomis, brangesniu kuru ir įtemptesne socialine nuotaika. Didžiausia rizika – ne fizinis dujų trūkumas, o aukštų kainų smūgis pramonei ir mažiau uždirbantiems žmonėms.

Briuselis: daug krypčių, mažai finišo linijų

Vadovai paprašė Komisijos atnaujinti būsimos ETS2 sistemos (taršos leidimų prekybos pastatams ir transportui) poveikio vertinimą ir paspartinti rinkos stabilumo rezervo reformą, kad anglies dioksido kaina mažiau šokinėtų. Komisijos taip pat prašoma mažinti biurokratiją, ypač smulkiajam verslui.

Dėl 2028–2034 m. ES biudžeto lyderiai nori susitarti iki 2026 m. pabaigos. Tik tada 2027 m. pavyktų priimti reikalingus teisės aktus ir finansavimas nenutrūktų 2028 m. sausį. Kitaip tariant, 2027-ieji bus derybų, o ne naujų investicijų metai.

Plėtra vėl pavadinta „geostrategine investicija“ į taiką, saugumą ir gerovę, tačiau be naujų datų. Pabrėžta, kad kiekviena šalis kandidatė juda pagal savo pažangą. Komisijos komunikatas apie pasirengimą platesnei Sąjungai tik „pažymėtas“. Palankiausiai įvertintas darbas su Juodkalnija – jau rengiama jos stojimo sutartis.

Ekonomika: infliacija grįžo, Lietuva – viršūnėje

Eurostato duomenimis, metinė euro zonos infliacija rugsėjį siekė 3,8 proc. (rugpjūtį – 3,2 proc.). Bazinė infliacija, neįskaitant energijos, maisto, alkoholio ir tabako, buvo 2,5 proc. Taigi kainų šuolį daugiausia lemia energija, o ne visa ekonomika.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Šaltinis – Eurostatas.

Lietuvos kampas. Lietuva euro zonos infliacijos lentelės viršuje – jau ne pirmą mėnesį: rugpjūtį ji taip pat buvo pirma (5,8 proc.). Nacionalinis vartotojų kainų indeksas rugsėjį siekė 6,7 proc. Transportas per metus brango 20,2 proc., būstas ir energija – 15,9 proc. Lietuvos banko ekonomistas Tomas Reichenbachas primena, kad ECB orientuojasi į viso euro zonos vidurkį, o Lietuvos atotrūkį lemia mūsų ekonomikos struktūra. Banko prognozėmis, infliacija turėtų lėtėti. Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kainos auga beveik perpus lėčiau.

ECB ir euras

Rugsėjo 10 d. ECB padidino palūkanas 0,25 procentinio punkto, ir indėlių norma dabar siekia 2,50 proc. Tai jau antras didinimas šiais metais. Kitas sprendimas bus paskelbtas spalio 29 d. Banko prognozėmis, vidutinė infliacija 2026 m. sieks 3,0 proc., 2027 m. – 2,5 proc., 2028 m. – 2,1 proc. ECB nesipareigoja dėl tolesnių žingsnių ir sprendimus priima kiekviename posėdyje atskirai. Euras penktadienį svyravo apie 1,12 JAV dolerio – po savaitės žemumos jis kiek atsitiesė.

Darbo rinka dar laikosi

Rugpjūtį nedarbas euro zonoje siekė 6,4 proc., ES – 6,1 proc. Didžiausi rodikliai – Suomijoje (10,3 proc.) ir Ispanijoje (10,0 proc.), mažiausi – Vokietijoje ir Nyderlanduose (po 4,0 proc.). Vis dėlto energijai imliose ir su kinų konkurencija susiduriančiose pramonės šakose įmonės mažina darbuotojų skaičių. Prancūzijos automobilių detalių gamintoja „OPmobility“ Europoje naikins 770 darbo vietų, o Vokietijos chemijos bendrovė „Evonik“ 2027–2029 m. planuoja atsisakyti dar 3 200 etatų.

Energetika: saugyklų pakaks, bet tik su sąlygomis

Spalio pradžioje ES požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos maždaug 73 proc. Tai žemiausias lygis šiuo metų laiku nuo stebėjimų pradžios 2011 m. Prieš metus jos buvo užpildytos 83 proc. Saugyklose yra apie 80 mlrd. kubinių metrų dujų – maždaug 12 mlrd. mažiau nei pernai. Atsargos šalyse labai skiriasi: Lenkijos saugyklos beveik pilnos, o Vokietijos – užpildytos tik apie 58 proc.

Ekspertų scenarijai nežada, kad dujų būtinai pritrūks, bet nurodo sąlygas. Jei žiema būtų šalta, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas ribotas, ES galėtų tekti sumažinti dujų vartojimą maždaug 7 proc., arba apie 14 mlrd. kubinių metrų. Įtampą didina neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Ormūzo sąsiauryje, per kurį gabenama apie penktadalis pasaulio SGD. Brent nafta laikosi apie 100 dolerių už barelį.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios visiškas rusiškų SGD importo draudimas. Strategiškai tai mažina priklausomybę, tačiau draudimas įsigalios pačiame žiemos įkarštyje. Baltijos šalims rusiškų dujų atsisakymas – ne naujiena. Joms svarbiausia, kiek aukštos bendros Europos rinkos kainos persiduos vartotojams. Kai kurios šalys jau ruošiasi: Graikija, pavyzdžiui, 30 proc. padidino gyventojų šildymo išmoką.

Saugumas: rekordinės sankcijos ir Baltijos signalas

Spalio 12 d. ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią kada nors priimtą sankcijų sąrašų išplėtimą: į juos įtraukta 826 Rusijos karinės pramonės įmonės ir 743 jų vadovai, iš viso 1 569 nauji įrašai. Bendras sankcionuotų asmenų ir subjektų skaičius pagal šį režimą priartėjo prie 4 600. Tai nėra naujas sankcijų paketas su sektoriniais ribojimais – tai turto įšaldymas ir draudimas sudaryti sandorius.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte spalio 14 d. lankėsi Estijoje ir Ämari oro bazėje, kur oro policijos misiją dabar vykdo Turkijos naikintuvai. Jis palankiai įvertino daugiau kaip 5 proc. BVP siekiančias Estijos gynybos išlaidas. M. Rutte teigė nematantis neišvengiamos grėsmės NATO teritorijai, tačiau priminė rugsėjį Estijos sieną kirtusį droną. Paminėjo ir padegimą gynybos įmonėje „Milrem Robotics“, kurį Estija priskiria Rusijos specialiosioms tarnyboms. Baltijos saugumas vis dažniau reiškia ne tik klasikinę gynybą, bet ir atsparumą hibridinėms atakoms.

Visuomenė: kai kainų krizė persikelia į gatves

Ryškiausias savaitės socialinis įvykis – spalio 14 d. vykęs Airijos viešojo sektoriaus streikas. Jame dalyvavo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, ir tai didžiausias šalies streikas nuo 2009 m. Buvo uždaryta dauguma mokyklų ir universitetų, atšauktos tūkstančiai ligoninių konsultacijų. Ankstesnis darbo užmokesčio susitarimas baigėsi birželį, o naujo nėra. Vyriausybė primena numačiusi 1,2 mlrd. eurų algoms, tačiau profsąjungos sako, kad kainos suvalgė ankstesnius didinimus. Airijos infliacija rugsėjį siekė 4,1 proc. Jei derybos nepajudės, antras streikas vyks spalio 21 d.

Masinių riaušių šią savaitę neužfiksuota. Protestų priežastys – ekonominės: algos atsilieka nuo kainų, trūksta lėšų viešosioms paslaugoms, žmonės nusivylę derybomis.

Verslas ir infrastruktūra

Nuotaikos ir rinkimai

Vienos savaitės apklausos – ne rinkimų rezultatas, tačiau jos derinasi su ekonominiu fonu. Austrijoje OGM apklausoje pirmauja FPÖ (39 proc.), toliau rikiuojasi ÖVP (21 proc.). Portugalijoje socialistai ir „Chega“ beveik lygūs (27,5 ir 27,3 proc.). Lenkijoje „Koalicja Obywatelska“ (35,7 proc.) gerokai lenkia PiS (18,7 proc.). Tai pavienės apklausos, todėl vertintinos atsargiai.

Ką stebėti spalio 19–25 d.

Apžvalga parengta pagal 2026 m. spalio 16 d. prieinamus šaltinius. Valiutų kursai apytikriai, o scenarijai dėl žiemos, palūkanų ir rinkimų nėra patvirtintos baigtys.