Grikšas: jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, valstybė verslui teiks finansinę pagalbą

„Šiandien didelių tiesioginių grėsmių nematome, bet dabar esmė yra pasiruošti namų darbus ir, jei atsirastų rizikų bei iššūkių, galėtume iškart į tai reaguoti. (…) Pagalbos priemonių tikrai yra. Ministerija teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas – ar tai būtų apyvartinių lėšų trūkumas, eksporto garantijų klausimai ar kiti dalykai, susiję su sutrikusiomis tiekimo grandinėmis visame pasaulyje“, – antradienį po susitikimo su verslo atstovais žurnalistams sakė E. Grikšas.

 „Iššūkių tikrai gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kiek laiko truks karinis konfliktas – ar jis bus kelių savaičių, kaip dabar kalbama, ar jis užsitęs. Nuo to priklausys dalykai susiję su eksportu, su įmonių apyvartinėmis lėšomis. Šiandien tikslas buvo susitikti su svarbiausiais socialiniais ekonominiais partneriais – verslo asociacijomis ir pasimatuoti temperatūrą ir įvertinti, kur galimi iššūkiai“, – aiškino jis.

Nurodoma, kad susitikimo metu verslo atstovams buvo pristatyta, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) rengs tikslines finansines priemones naftos kainų augimo pasekmėms sušvelninti. Teigiama, kad konkretūs instrumentai būtų „atrakinami“ esant poreikiui ir įvertinus situaciją rinkoje. Tiesa, kiek konkrečiai lėšų tam galėtų būti skirta, ekonomikos ir inovacijų ministras kol kas negalėjo pasakyti.

„Mano esminis atsakymas būtų, kad (lėšų skirsime – ELTA) tiek, kiek reikia, kad būtų atliepti iššūkiai. Valstybės prioritetas yra išlaikyti konkurencingumą, o jei mes matytume trūkinėjančias tiekimo grandines, mažėjantį eksportą bei žaliavų importą – viskas priklausytų nuo to, kokią gilią matytume krizę ar blogą situaciją, kurios šiandien dar nėra“, – tikino E. Grikšas.

 Ruošiame planus, kad galėtume proaktyviai sureaguoti, jei vienaip ar kitaip pakryptų situacija“, – teigė ministras. Pasak EIM, esant poreikiui, būtų kreipiamasi ir į Vyriausybę dėl galimybės taikyti supaprastintą išankstinio vertinimo procedūrą. Taip pat svarstoma galimybė inicijuoti diskusiją su Europos Komisija (EK) dėl laikinojo komunikato parengimo, kuris krizės sąlygomis palengvintų valstybės pagalbos teikimą.

 Teigiama, kad panašūs laikini valstybės pagalbos komunikatai buvo parengti COVID-19 pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje. Janulevičius: didžiausi iššūkiai – energetiniai kaštai ir apyvartinės lėšos Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius savo ruožtu teigia, jog didžiausi iššūkiai konfliktų paveiktam verslui gali kilti dėl energetinių kaštų – naftos kuro bei dujų kainų.

„Pramonei didžiausias iššūkis yra energetiniai kaštai. Ačiū Dievui, kad kai kurios įmonės yra fiksavusios dujų kainą, o viena iš didžiausių naftos perdirbimo įmonių yra fiksavusi pusę kainos – kita pusė kainos vis tiek priklauso nuo rinkos, tad kainos gali būti paveiktos“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

 „Pakilus degalų kainoms, kils ir paslaugų kainos, gali augti infliacija, bet čia yra šalutiniai dalykai. Dabar, jei kiltų problemų, svarbiausia būtų išlaikyti žmones, išlaikyti verslus ir palaikyti visą judėjimą, pinigų transakcijas ir stebėti situaciją toliau“, – tikino jis.

Kita iš to kylanti problema verslui galėtų būti apyvartinių lėšų trūkumas. Kaip teigia pramonininkų atstovas, tokiu atveju paveiktoms įmonėms prireiktų specialių valstybės teikiamų kreditų. Galimus lėšų trūkumus asociacijos šiuo metu vertina ir skaičiuoja. „Pastebime vieną dalyką – akivaizdu, kad stoja logistika į ir iš tų šalių. Šioje vietoje didžiausias susirūpinimas kyla dėl tiekimo grandinių

. Pavyzdžiui, greitai gendantys cheminiai reagentai, kurie yra teikiami į tas šalis. Eksportas iš ten stoja, o tai reiškia, kad atsiskaitymai su tomis įmonėmis gali užtrukti arba jų gali visai nebūti“, – aiškino V. Janulevičius.  „Pirmoje eilėje čia reikėtų apyvartinių lėšų, nes sustojus tiekimui, be abejo, atsiskaitymai (atlyginimai darbuotojams – ELTA) lygiai taip pat sustos, o žmones išlaikyti reikia“, – teigė LPK vadovas.

Anot jo, šioje vietoje valstybė galėtų pasiremti geraisiais pavyzdžiais iš koronaviruso pandemijos laikotarpio. „Tiesa, turime patirtį su COVID-19 pandemija ir, manau, kad čia galėtų būti pritaikyta kažkas panašaus iš tos srities. Finansinės pagalbos – apyvartinių lėšų rezervavimas, paruošimas blogesnei situacijai yra kertinis.

Jei įmonės turės lėšų, jos galės atsiskaityti su darbuotojais, gali atsiskaityti su tiekimu ir grandinė tada nestoja. Aišku, gal reikėtų persigrupuoti ir ieškoti naujų klientų bei rinkų, bet visa veikla nestotų“, – reziumavo V. Janulevičius.