„Ignitis“: kas iš tikrųjų valdo mūsų elektros sąskaitą

Apie „Ignitis“ žmonės dažniausiai kalba piktai: brangu, monopolis, „kažkieno“ kišenė. Pabandėme atsakyti į tuos klausimus ramiai ir su dokumentais – iš kur ši įmonė atsirado, kas ją valdo, kiek joje užsienio kapitalo, kodėl sąskaitos didėja, kokie skandalai ją lydi ir ką realiai gali padaryti žmogus, kuris mano, kad su juo pasielgta neteisingai. Kai kurie atsakymai nustebins: didžiausia problema čia ne slaptas savininkas ir ne viena partija, o valstybė, kuri toje pačioje istorijoje atlieka tris vaidmenis iš karto.

Tyrimo data – 2026 m. spalio 9 d. Tekste atskirta, kas yra teismo ar institucijos nustatytas faktas, kas – dar vykstantis tyrimas, o kas – politikų ar ekspertų kaltinimai. Ko patikrinti nepavyko, surašyta atskirame skyriuje pabaigoje.

Ne atėjūnas, o paveldėtojas

Dažnas klausia, kaip „Ignitis“ apskritai pateko į Lietuvos rinką. Atsakymas paprastas: jis į ją niekada neatėjo – jis iš jos išaugo. Tai valstybės sukurta įmonė, sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų energetikos sistemos paveldėtoja.

Juridiškai dabartinė AB „Ignitis grupė“ yra ta pati bendrovė, kuri 2008 m. rugpjūčio 28 d. buvo įregistruota kaip „Visagino atominė elektrinė“ – garsiojo „LEO LT“ projekto laikais. 2013 m. ji pervadinta „Lietuvos energija“, o 2019 m. rugsėjį – „Ignitis grupe“. Pati įmonė tada skelbė, kad prekės ženklo atnaujinimas kainavo 42 tūkst. eurų, o vadovas Darius Maikštėnas aiškino, jog norima sujungti daugiau nei 14 skirtingų pavadinimų į vieną ir atsikratyti monopolininko įvaizdžio.

Mažmeninis tiekėjas UAB „Ignitis“ – ta įmonė, kurios vardas puikuojasi sąskaitose, – irgi neatsirado konkurencinėje kovoje. 2018 m. spalio 1 d. buitinių vartotojų elektros tiekimas buvo iškeltas iš skirstomųjų tinklų bendrovės ESO į naują dukterinę įmonę, prie jos prijungti ir dujų klientai. 2019 m. ši įmonė gavo „Ignitis“ vardą, o klientų sutartys perėjo automatiškai. Kitaip tariant, klientų bazė buvo ne laimėta, o paveldėta iš buvusio monopolio.

Tai matyti ir šiandien. Reguliuotojo – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) – 2026 m. birželio duomenimis, „Ignitis“ tiekia 67,5 proc. visos buitinių vartotojų suvartojamos elektros: 52,5 proc. kaip nepriklausomas tiekėjas ir dar 15 proc. kaip visuomeninis. Skaičiuojant pagal objektus, tai apie 1,34 mln. iš 1,74 mln. – maždaug trys ketvirtadaliai. „Elektrum Lietuva“ turi 21 proc., „Enefit“ – 8,9 proc. Dujų rinkoje vaizdas dar ryškesnis: VERT ataskaitoje už 2025 m. „Ignitis“ dalis buitiniame segmente – 99,82 proc.

Kas valdo ir kiek čia užsienio kapitalo

Valdo valstybė. Finansų ministerija turi 74,99 proc. akcijų, instituciniai investuotojai – 14 proc., smulkieji – 11,01 proc. Daugiau nei 5 proc. neturi joks kitas akcininkas.

Privatūs akcininkai atsirado 2020 m. spalio 7 d., kai bendrovė išėjo į „Nasdaq Vilnius“ ir Londono biržas. Buvo išleista 20 mln. naujų akcijų po 22,50 euro ir surinkta 450 mln. eurų. Svarbi detalė: valstybė savo akcijų nepardavė, tad pinigai atiteko pačiai bendrovei, o ne biudžetui. Akcijų įsigijo 6 827 smulkieji investuotojai, 4 proc. naujos emisijos nupirko Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Kiek tarp akcininkų užsieniečių? Naujausio pasiskirstymo pagal šalis rasti nepavyko, todėl remiamės 2022 m. pabaigos duomenimis iš bendrovės metinės ataskaitos. Tada beveik pusė institucinių investuotojų buvo iš Baltijos šalių, apie 27 proc. – iš Jungtinės Karalystės, 17 proc. – iš Šiaurės šalių, 8 proc. – iš žemyninės Europos. Smulkieji akcininkai – daugiausia lietuviai (76 proc.) ir estai (20 proc.). Pagal šias proporcijas ne Baltijos šalių kapitalui tenka maždaug 8–9 proc. bendrovės. Tai mūsų įvertis, ne oficialus skaičius. Bet esmė aiški: turėdama tris ketvirtadalius balsų, valstybė viena gali priimti bet kurį akcininkų sprendimą. Užsienio investuotojai jokių kontrolės teisių neturi.

Tiesa, akcijos pirkėjams lobių neatnešė: 2026 m. spalio 9 d. kaina biržoje buvo 21,70 euro – mažesnė nei prieš šešerius metus per pirminį platinimą. Akcininkų grąža susidėjo vien iš dividendų.

Kasdien grupei vadovauja valdyba, o ją skiria devynių narių stebėtojų taryba. Šeši jos nariai – nepriklausomi, per tarptautinę atranką rasti vadybininkai (pirmininkas – Alfonso Faubelis), trys – Lietuvos valstybės tarnautojai iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos. Užsienietiškos pavardės kartais sukelia įspūdį, kad įmonę valdo svetimi. Iš tikrųjų visus devynis siūlo Finansų ministerija ir išrenka valstybės balsais.

Darius Maikštėnas grupei vadovauja nuo 2018 m. vasario. 2027 m. vasario 28 d. jis pasitrauks, nes įstatymas valstybės įmonių vadovams leidžia tik dvi kadencijas iš eilės. 2026 m. rugsėjo 24 d. stebėtojų taryba galutiniu kandidatu patvirtino Vytenį Koryzną – buvusį konkurento „Enefit“ vadovą Lietuvoje, nuo šių metų kovo dirbantį „Ignitis grupės“ valdyboje. Paskyrimui dar reikia teisėsaugos institucijų išvadų.

Kieno tai įmonė politiškai

Atsakymo „šitos partijos“ nėra. Dokumentai rodo ką kita: kiekviena nauja valdžia šią grupę perima ir pertvarko savaip, o paskui kaltina pirmtakus.

Gedimino Kirkilo socialdemokratų vyriausybė 2008 m. sukūrė „LEO LT“ – bendrovę, kurioje valstybė turėjo 61,7 proc., o privati „NDX energija“, susijusi su „Vilniaus prekybos“ akcininkais, – 38,3 proc. Andriaus Kubiliaus konservatorių vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė 2009 m. ją išardė; „NDX energijai“ sumokėta 680 mln. litų. Sauliaus Skvernelio vyriausybė 2017–2018 m. pakeitė vadovybę ir 2020 m. išvedė įmonę į biržą. Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais prisiimti jūrinio vėjo parko įsipareigojimai. O nuo 2024 m. pabaigos socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės su grupės vadovybe konfliktuoja atvirai – „Nemuno aušra“ netgi siūlė išbraukti bendrovę iš biržos ir išpirkti privačių akcininkų dalį. Premjeras Mindaugas Sinkevičius 2026 m. birželį pasakė, kad ši tema bus pamiršta.

Ar grupė finansuoja partijas? Tokių įrodymų neradome. Bet sąžininga pasakyti ir tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų apie vadovų ar rangovų asmenines aukas netikrinome, tad tai „nerasta“, o ne „nėra“. Neradome ir atvejo, kad buvęs ministras ar Seimo narys būtų tapęs grupės vadovu arba atvirkščiai. „Besisukančios durys“ čia labiau biurokratinės: tie patys Finansų ministerijos pareigūnai sėdi ir ministerijoje, ir stebėtojų taryboje.

Būtent čia užfiksuotas vienintelis oficialiai nustatytas interesų konfliktas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2023 m. balandžio 12 d. pripažino, kad finansų viceministras Gediminas Norkūnas, pats turėjęs „Ignitis grupės“ akcijų, beveik dvejus metus kuravo šią bendrovę ir akcijų deramai nedeklaravo. Jis su išvada nesutiko, bet atsistatydino. Tą istoriją atskleidęs LRT tyrimas taip pat pranešė, kad bendrovė, kurioje tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo 40 proc., per dukterinę įmonę valdė „Ignitis grupės“ akcijų. Ministras sakė apie pirkimą nežinojęs; vėliau LRT pranešė, kad akcijos parduotos. Etikos komisijos sprendimo dėl jo neradome.

Dar vienas dažnas klausimas – ar valstybei apsimoka brangi elektra, nes ji gauna dividendus. Skaičiai tokie: už 2025 m. grupė išmokėjo 98,9 mln. eurų dividendų, iš jų valstybei – apie 74 mln. eurų. Akcininkė reikalauja, kad dividendai kasmet augtų bent 3 proc. Šalies biudžeto mastu tai nedidelė suma – vien gynybai 2026 m. skirta 4,79 mlrd. eurų. Taigi biudžetas nuo šių pinigų nepriklauso. Tačiau prieštaravimas tikras: ta pati Finansų ministerija nori ir augančių dividendų, ir – kaip 2026 m. kovą skelbė tuometis ministras Kristupas Vaitiekūnas – kad elektros kaina būtų prieinama, stabili ir prognozuojama.

Iš ko susideda kilovatvalandės kaina

Čia slypi didžiausias nesusipratimas. Didžiosios dalies kainos „Ignitis“ nenustato – ją nustato VERT. O maždaug pusė sąskaitos apskritai atitenka ne tiekėjui, o tinklams.

Paimkime visuomeninį tarifą „Standartinis“, galiojantį nuo 2026 m. liepos 1 d., – 24 centus už kilovatvalandę. Iš jų 11,13 cento (su PVM) yra persiuntimo kaina: tai „Litgrid“ perdavimo tinklas, sisteminės paslaugos ir ESO skirstomasis tinklas. Likusi dalis – pati elektra, perkama biržos kainomis pagal VERT patvirtintą prognozę, ir „Ignitis“ tiekimo paslaugos mokestis. Pastarasis 2026 m. tesiekia apie 1,05 cento be PVM, tai yra kelis procentus sąskaitos. Viskam taikomas 21 proc. PVM.

Tačiau yra viena „bet“. ESO, kuriai atitenka didžioji tinklų dalis, taip pat priklauso „Ignitis grupei“. Tad grupė uždirba ne ten, kur žmonės įpratę manyti. 2025 m. tinklų verslas grupei davė 263,4 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA), žalioji gamyba – 291,5 mln. eurų. O klientų aptarnavimo ir tiekimo segmentas buvo nuostolingas – minus 48,5 mln. eurų. Pinigai uždirbami iš reguliuojamo tinklo tarifo ir elektrinių, ne iš tiekimo maržos.

Šaltiniai: VERT tarifų archyvas, „Ignitis“ ir BNS pranešimai. 2022 m. pirmojo pusmečio tarifo rasti nepavyko – VERT jį skelbia tik paveikslėliu.

Kodėl kainos vis kyla

Nuo 2019 m. iki dabar visuomeninis tarifas padidėjo 85 proc. – nuo 13 iki 24 centų. Bet per tą laiką veikė dvi skirtingos priežastys, ir jas verta atskirti.

Pirmoji – 2021–2022 m. energetikos krizė. Biržoje elektra ir dujos pabrango kelis kartus, 2023 m. pradžioje tarifas be kompensacijų būtų siekęs 56,5 cento. Valstybė dalį padengė, o kainoms nukritus tarifas iki 2024 m. antrojo pusmečio sumažėjo iki 19,7 cento.

Antroji – tinklai. Nuo to žemiausio taško tarifas per dvejus metus vėl pakilo 22 proc., ir šįkart daugiausia ne dėl biržos. 2026 m. sausį ESO žemos įtampos skirstymo kainos viršutinė riba padidinta 24,5 proc., perdavimo – 21,4 proc. VERT tai aiškino investicijomis į nusidėvėjusius tinklus. Mūsų skaičiavimu, iš sausio mėnesio 1,5 cento pabrangimo apie 1,1 cento atsirado būtent dėl tinklų. Liepos mėnesio 2 centų šuolį VERT pirmininkas Renatas Pocius aiškino didesne prognozuojama elektros įsigijimo kaina.

Tinklų dalis didėja dėl trijų dalykų. ESO dešimties metų investicijų planas išaugo nuo 1,83 mlrd. eurų (2019 m.) iki maždaug 3,5 mlrd. eurų (2024–2033 m.). Turtas, nuo kurio skaičiuojama leidžiama grąža, padidėjo nuo 1,26 mlrd. eurų (2021 m.) iki 1,9 mlrd. eurų (2026 m.). O pati leidžiama grąžos norma pakilo nuo 4,13 proc. (2022 m.) iki maždaug 5,8 proc. Be to, į tarifą įtraukta papildoma dedamoji, kuria dabartiniai vartotojai iš anksto finansuoja dalį būsimų investicijų.

Ar 2027 m. bus pigiau? Kol kas ženklų nėra. Perdavimo kainos riba kitąmet didės 3,3 proc., ESO riba dar nepaskelbta, o po rugpjūčio audros VERT jau patvirtino 65,9 mln. eurų oro linijų keitimui kabeliais.

Verta žinoti ir tai, kad visuomeninis tiekimas šiuo metu pigesnis už rinkos pasiūlymus. VERT skaičiuoklės duomenimis, 2026 m. rugpjūtį mažai elektros naudojantis namų ūkis (960 kWh per metus) visuomeniniame tiekime per metus mokėjo 230 eurų, o pas nepriklausomus tiekėjus – nuo 294 iki 385 eurų. LRT duomenimis, „Ignitis“ vienų metų fiksuotos kainos pasiūlymas birželio pradžioje (30,2 ct) buvo brangesnis nei „Enefit“ (27,6 ct) ir „Elektrum“ (28,3 ct).

Skandalai, kurie lydi visą laiką

160 milijonų eurų permoka

Geriausiai dokumentuota istorija. VERT nustatė, o Valstybės kontrolė 2023 m. spalį paviešino: 2018–2021 m. ESO gavo 160,2 mln. eurų didesnę investicijų grąžą, nei buvo nustatyta. Pinigus iš pradžių planuota grąžinti iki 2036 m. Auditoriai pabrėžė, kad terminas nustatytas be aiškių kriterijų. VERT pirmininkas teigė, kad dalis šių pinigų išmokėta dividendais; ESO atsakė, kad pinigų netinkamai nenaudojo, ir tvirtino, kad permoka atsirado reguliuotojui 2021 m. atgaline data pakeitus skaičiavimo metodiką.

Po viešo pasipiktinimo grąžinimas sutrumpintas: buitiniams vartotojams – per mažesnį tarifą nuo 2024 m. balandžio iki 2026 m. birželio pabaigos, verslui – iki 2031 m. Generalinė prokuratūra 2024 m. sausį pagrindo kreiptis į teismą nerado. Dėl dažnai kartojamų „88,8 euro kiekvienam“ – tai vidurkis kartu su verslu; iš grąžintinos sumos buitiniams vartotojams teko apie 51–57 mln. eurų. Tai ne pirmas kartas: dar 2014 m. Kainų komisija ESO pirmtakei „Lesto“ nustatė daugiau kaip 100 mln. litų viršpelnį; bendrovė su tuo nesutiko.

2022 m. gruodis: 40 tūkstančių laiškų

Pačiame krizės įkarštyje „Ignitis“ maždaug 40 tūkst. klientų pranešė, kad jų planas naikinamas ir, jei nieko nedarys, jie bus perkelti į 36 mėnesių fiksuotos kainos planą. LRT aprašytam klientui, mokėjusiam apie 22,9 cento, pasiūlyta 44,5 cento, o senasis planas, pasak bendrovės, būtų pabrangęs iki maždaug 65 centų. VERT iškart priminė, kad sąlygų vienašališkai keisti negalima. „Ignitis“ atsiprašė dėl neaiškios komunikacijos, o sausio pabaigoje paskelbė, kad 65 centų kaina nebus taikoma. 2023 m. gegužę bendrovė visiems brangesniems fiksuotiems planams nustatė 28 centų lubas. Pažeidimo šioje istorijoje nenustatė jokia institucija, bet pasitikėjimui ji kainavo brangiai.

Dujos po 125 eurus

2022 m. pabaigoje „Ignitis“ finansinėmis priemonėmis užfiksavo apie 71 proc. 2023 m. antrojo pusmečio buitinių vartotojų dujų kiekio kainą – vidutiniškai 125,18 euro už megavatvalandę. Iki vasaros rinkos kaina nukrito kelis kartus, ir, kaip skaičiavo tv3.lt, gyventojai antrąjį pusmetį už dujas mokėjo maždaug dvigubai brangiau nei rinkoje. Bendrovė aiškino, kad fiksavimo metu kaina buvo konkurencinga ir laukta dar didesnio šuolio; VERT pirmininkas sakė, kad sprendimas derintas su institucijomis; ministras D. Kreivys – kad neprieštaravo. Ekonomistai Tadas Povilauskas ir Marius Dubnikovas reikalavo paaiškinti, kas sprendimą priėmė. Sandorių šalių „Ignitis“ neatskleidė, remdamasis sutarčių konfidencialumu. Įrodymų, kad grupė iš to pasipelnė, neradome – nuostolį padengė vartotojai ir biudžetas.

Audra, kuri nuvertė vadovus

2026 m. rugpjūčio 22 d. audra be elektros paliko daugiau nei 268 tūkst. ESO klientų, dalį – ilgiau nei dvi savaites. Rugsėjo 10 d. atsistatydino ESO vadovas Renaldas Radvila, pripažinęs, kad po 2024 m. audros bendrovė padarė ne viską. Kitą dieną pasitraukė visa ESO valdyba. Premjeras ir energetikos viceministras kalbėjo, kad atsakomybė gali siekti aukščiau – iki pačios grupės vadovybės, o prezidentas Gitanas Nausėda – kad turi keistis grupės vidaus kultūra. VERT pradėjo ESO patikrinimą, galintį baigtis sankcijomis, o Seimo komitetas parengė prašymą Valstybės kontrolei įvertinti visos grupės valdymą. Spalio pradžioje ESO buvo gavusi apie 11,5 tūkst. prašymų atlyginti nuostolius; vidutinė išmoka – 136 eurai.

Monopolis ar tiesiog labai didelis?

Čia reikia atskirti du dalykus. ESO yra teisėtas natūralus monopolis – antrų elektros laidų šalia niekas netiesia, todėl jos kainas ir nustato reguliuotojas. O tiekimas formaliai yra laisva rinka, kurioje „Ignitis“ tiesiog dominuoja.

Ar jis tuo piktnaudžiauja? Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo „Lietuvos energija“, ESO ar „Ignitis“ būtų pripažinti piktnaudžiavę dominuojančia padėtimi, neradome. 2025 m. vasarį taryba Seimo Audito komitete teigė, kad sąlygos konkuruoti rinkoje yra, tik žmonės retai keičia tiekėją. Vienintelė mūsų rasta šios tarybos bauda mažmeninėje elektros rinkoje skirta ne „Ignitis“, o jo konkurentui „Enefit“ – 86,5 tūkst. eurų už tai, kad be leidimo perėmė bankrutuojančios „EGTO energijos“ klientus. Dėl dujų tarybos pirmininkė atsakė paprastai: veikla reguliuojama, ir taryba „negali sukurti daugiau konkurencijos“.

Buvo įtarimų. VERT pirmininkas 2022 m. gegužę viešai sakė „įžvelgiantis“ galimą piktnaudžiavimą padėtimi, nes didžiausias tiekėjas siūlė brangiausius planus. Kuo tas aiškinimasis baigėsi, rasti nepavyko. Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius 2025 m. „Ignitis“ pavadino monopolininku. Tai politikų vertinimai, ne institucijų išvados.

Arčiausiai konkurencijos pažeidimo esantis galutinis teismo sprendimas – kitoks. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 25 d. konstatavo, kad ESO (tuomet „Lesto“) 2014–2015 m. diskriminavo „Vilniaus energiją“ ir suteikė nepagrįstą pranašumą tos pačios grupės gamintojai. 2023 m. vasarį paliktas galioti 2,26 mln. eurų priteisimas.

O ką apie konkurentus? „Perlas Energija“ 2022 m. žlugo pati – ji vienašališkai perkėlė fiksuotų kainų klientus į biržos planą ir už tai gavo dvi baudas (90 tūkst. eurų iš vartotojų teisių tarnybos ir 932 tūkst. eurų iš VERT; pastarąją teismas paliko galioti 2026 m. rugsėjį). Kaltinimų „Ignitis“ jos vadovų pareiškimuose neradome.

Aštriausias dabartinis konkurentų priekaištas skirtas ne „Ignitis“, o valstybei. 2026 m. birželį Seimas įpareigojo nepriklausomus tiekėjus nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jei visuomeninis tarifas bent centu mažesnis. „Elektrum Lietuva“ tai pavadino rinkos iškreipimu, liberalas Simonas Gentvilas perspėjo, kad rinka taps monopoline. Energetikos ministerija atsako, kad pažeidžiami žmonės taip sutaupo iki 10 eurų per sąskaitą. Abu teiginiai gali būti teisingi vienu metu: žmogui dabar pigiau, o konkurentams – sunkiau. Tik sprendimą priėmė Seimas, ne „Ignitis“.

O Konstitucija?

Konstitucijos 46 straipsnis sako: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Ar valstybės valdoma grupė, turinti ir tinklus, ir gamybą, ir tiekimą, jam neprieštarauja?

Šis klausimas jau buvo keltas – „LEO LT“ byloje. 2009 m. kovo 2 d. Konstitucinis Teismas dalį reguliavimo pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, bet ne dėl monopolizavimo. Kliuvo tai, kad įstatyme neužtikrintas jo paties tikslas ir nenustatyti valstybės turto investavimo kriterijai. Argumentas, kad energetikos įmonių sujungimas pats savaime monopolizuoja rinką, tada nepavyko. Svarbi išlyga: nutarimo rezoliucinės dalies pirminio teksto gauti nepavyko, remiamės naujienų agentūrų atpasakojimu.

Po 2009 m. neradome nė vieno Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo teisės aktas dėl „Lietuvos energijos“, „Ignitis“ ar ESO būtų pripažintas antikonstituciniu. Teismo doktrina natūralią monopoliją leidžia, jei ji pagrįsta viešuoju interesu, o vartotojai apsaugoti. 2023 m. atsisakydamas vertinti suskystintų dujų terminalo prievoles, Teismas dar pabrėžė, kad valstybės ūkio politikos tikslingumas – „buvo galima pigiau“ – savaime nėra konstitucinis argumentas.

Kur vartotojų teisės iš tikrųjų pažeistos

Radome du atvejus, kai institucijos konstatavo, kad „Ignitis“ veiksmai prieštaravo įstatymui.

Nutraukimo mokesčiai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įstatymas draudžia imti mokesčius už sutarties nutraukimą. Generalinė prokuratūra tų pačių metų rugpjūtį nustatė, kad „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ tipinės sąlygos, reikalaujančios grąžinti nuolaidas, šiam draudimui prieštarauja. Įmonės sąlygas pakeitė, sankcijų neskirta. 2024 m. gruodį VERT įpareigojo „Ignitis“, „Elektrum Lietuvą“ ir „Enefit“ grąžinti daugiau kaip 8 mln. eurų tokių mokesčių, o 2025 m. birželį visoms trims skyrė įspėjimus. Tai buvo visos rinkos, ne vienos įmonės praktika.

Per daug surinkti pinigai. Tai ESO permokos, aprašytos aukščiau, taip pat 2026 m. rugsėjo sprendimas grąžinti į biudžetą daugiau kaip 940 tūkst. eurų per didelių valstybės kompensacijų. Formaliai tai reguliacinės korekcijos, ne baudos.

O štai ko neradome: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos baudos „Ignitis“ ar ESO už klaidinančią reklamą ar nesąžiningą komercinę veiklą; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos baudos; teismo sprendimo, kad „Ignitis“ teikė klaidinančią informaciją. Kadangi šių institucijų nutarimų bazių nuosekliai patikrinti nepavyko, tai reiškia „nerasta“, bet ne „nebuvo“.

Bylos ir tyrimai, kurie dar nebaigti

• Europos Komisijos tyrimas dėl 361 mln. eurų. Pati stambiausia teisinė rizika. Komisija nuo 2019 m. tiria, ar 2013–2018 m. Elektrėnų elektrinei („Ignitis gamyba“) iš vartotojų mokesčio mokėtos lėšos už strateginį rezervą nebuvo neteisėta valstybės pagalba. Preliminari Komisijos išvada – tai valstybės pagalba. 2025 m. gruodžio 12 d. tyrimas išplėstas, galutinio sprendimo nėra. Skundą pateikė „Achema“, „ORLEN Lietuva“ ir „Lifosa“.
• VERT patikrinimas dėl ESO po rugpjūčio audros – pradėtas 2026 m. rugpjūčio 31 d., truks kelis mėnesius, galimos piniginės sankcijos.
• Baltijos reguliuotojų tyrimas dėl galimo manipuliavimo balansavimo rinkoje, paskelbtas 2025 m. rugpjūtį. Įmonės neįvardytos.
• Prokuratūra – 2026 m. birželį Seimo Audito komiteto nariai kreipėsi dėl vadovų atsakomybės už jūrinio vėjo projektą. Baigtis nežinoma.

Baigtos bylos dažniausiai krypo grupės naudai arba baigėsi taika. Kita Europos Komisijos byla – dėl 78,6 mln. eurų kompensacijų paskirtajam dujų tiekėjui – 2026 m. balandį užbaigta Lietuvai palankiu sprendimu. Smulkieji ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai dėl išpirkimo kainos 2020 m. sudarė taikos sutartį. Lietuva 1,4 mlrd. eurų arbitražą prieš „Gazprom“ pralaimėjo. Grupės ieškinio prieš energetikos įmonę Lietuvoje neradome nė vieno.

Ką gali padaryti žmogus

Trumpai: konkrečią klaidą ar neteisėtą mokestį užginčyti realu ir nebrangu. Paties tarifo dydžio – praktiškai neįmanoma. Tai bendro pobūdžio informacija, ne teisinė konsultacija; dėl konkrečios situacijos verta pasitarti su advokatu.

1. Rašytinė pretenzija įmonei. Ją reikia pateikti per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote apie pažeidimą. Įmonė privalo atsakyti per 30 dienų.
2. Kreipimasis į VERT. Jei atsakymas netenkina – per vienerius metus. Nemokama, ginčas išnagrinėjamas per 90 dienų. Sprendimas įmonei privalomas, bet žalos atlyginimo VERT nepriteisia.
3. Teismas. Per 30 dienų nuo VERT sprendimo galima kreiptis į apylinkės teismą; ten jau galima reikalauti ir žalos.

Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų ar klaidinančios reklamos kreipiamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Mažas pajamas gaunantiems prieinama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Kodėl negalima apskųsti tarifo? Nes jį tvirtina VERT, o tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą dėl tokio norminio akto teisėtumo gali tik Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, prokurorai ir keli kiti subjektai – ne pavieniai gyventojai. ESO permokos istorija tai iliustruoja geriausiai: klaidą rado Valstybės kontrolė, grąžinimą nustatė VERT, o vartotojų bylos joje nevaidino jokio vaidmens. Realesnis svertas – įtikinti Seimo narį ar Seimo kontrolierių pasinaudoti savo teise.

Grupės ieškiniui reikia bent 20 žmonių, bet Lietuvoje jis energetikoje dar nebandytas, o vartotojų organizacijos tam beveik neturi lėšų. Individualus konstitucinis skundas galimas tik prieš įstatymą ar Vyriausybės aktą, pritaikytą jūsų byloje, ir tik pralaimėjus visose instancijose; 2019 m. iš 94 skundų priimtas vienas.

Gyvenantiems ne Lietuvoje, bet turintiems čia sutartį: VERT priima prašymus el. paštu su elektroniniu parašu arba paštu, vartotojų teisių tarnyba – ir anglų kalba, o visur galima veikti per įgaliotą asmenį. Svarbiausia nepraleisti trumpų terminų, todėl įmonei ir VERT verta nurodyti el. pašto adresą atsakymams.

Ar galima kreiptis į Europą

Galima, bet lūkesčius reikia pasverti.

ES Teisingumo Teismas pavienių žmonių skundų prieš įmones nepriima. Į jį su klausimu gali kreiptis tik bylą nagrinėjantis Lietuvos teismas. Užtat jo išaiškinimais galima remtis Lietuvoje. Teismas yra pasakęs, kad sąlyga, leidžianti tiekėjui vienašališkai keisti kainą, turi aiškiai nurodyti, kada ir kaip kaina gali keistis, o teisė nutraukti sutartį turi būti reali. Visai šviežiu, 2026 m. rugsėjo 24 d., sprendimu jis nurodė, kad nesąžininga kainos keitimo sąlyga vartotojo nesaisto ir permokos negalima „užrakinti“ vien dėl to, kad žmogus jos neginčijo per trejus metus.

Europos Komisijai galima skųstis dėl to, kad valstybė pažeidžia ES teisę, bet asmeninės kompensacijos ji neduoda, o 2022 m. toliau tyrė mažiau nei 5 proc. skundų. Yra ir nemalonus paradoksas: ES elektros direktyva reikalauja rinkos kainų ir reguliuojamus tarifus leidžia tik kaip išimtį. Todėl stipriausią europinį argumentą dabar turi ne vartotojai, o „Ignitis“ konkurentai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre nagrinėja tik skundus prieš valstybę ir tik išnaudojus visas vidaus priemones; bylų prieš Lietuvą dėl energijos kainų neradome.

Kitų šalių patirtis rodo, kur vartotojai laimi. Nyderlanduose Amsterdamo apeliacinis teismas 2025 m. pripažino „Vattenfall“ kainos keitimo sąlygą nesąžininga, ir tai peraugo į kolektyvinius ieškinius prieš šešis tiekėjus su maždaug 225 tūkst. dalyvių. Vokietijoje teismas 2026 m. spalio 5 d. pripažino negaliojančiais tiekėjo „ExtraEnergie“ kainų didinimus. Italijos konkurencijos tarnyba 2023 m. skyrė tiekėjams daugiau kaip 15 mln. eurų baudų. Nė vienoje iš šių bylų teismas nesprendė, ar kaina „teisinga“. Visur laimėta dėl neskaidrios sąlygos arba pažeisto aiškaus draudimo.

Ko patikrinti nepavyko

Skaitytojas turi žinoti ir tyrimo ribas. Nepavyko patikrinti arba rasti:

• ar „Ignitis grupė“ įrašyta lobistų skaidrumo registre ir koks jos vaidmuo rengiant konkrečius įstatymus;
• partijų finansavimo duomenų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir buvusio „Lietuvos energijos“ paramos fondo istorijos;
• gaminančių vartotojų (saulės elektrinių savininkų) ginčų su ESO ir išmaniųjų skaitiklių pirkimo sutarties vertės;
• Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sąskaitų už „neteisėtą vartojimą“ ir VERT ginčų statistikos pagal įmones;
• Konkurencijos tarybos 2014–2024 m. nutarimų pagal įmonių pavadinimus;
• kuo baigėsi VERT 2022 m. paskelbtas „Ignitis“ kainodaros aiškinimasis ir ar ESO permoka buitiniams vartotojams iki 2026 m. birželio pabaigos grąžinta visa;
• naujausio akcininkų pasiskirstymo pagal šalis.

Vietoj išvadų

Surinkta medžiaga nepatvirtina populiariausių įtarimų: Bet ji nepatvirtina ir patogios versijos, kad viskas gerai.

Pasikartojantis vaizdas toks: reguliuojamas tinklų monopolis surenka daugiau, nei priklauso, tai paaiškėja po kelerių metų, pinigai grąžinami per tarifą, ir niekas už tai neatsako. Taip buvo 2014 m., 2018–2021 m. ir 2022–2023 m. Didieji projektai – „LEO LT“, kogeneracinė jėgainė, jūrinio vėjo parkas – pradedami politiniais sprendimais, o kai jų ekonomika subliūkšta, nauja valdžia kaltina senąją.

Šaknis ta pati: valstybė čia yra ir savininkė, norinti dividendų, ir įstatymų leidėja, nustatanti taisykles konkurentams, ir – per reguliuotoją – kainų tvirtintoja. Kol šie trys vaidmenys neatskirti aiškiau, o vartotojas neturi realaus būdo ginčyti tarifo, elektros sąskaita liks ne tik ekonomikos, bet ir pasitikėjimo klausimu.