Oficialus atstovas – dar ne garantija: dvi automobilių pirkėjų istorijos ir ko iš jų pasimokyti

Esame įpratę manyti, kad saugiausia automobilį pirkti iš oficialaus atstovo, o naudotą prieš perkant patikrinti autorizuotame servise. Spalio 4 d. tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė laidą „Kaip apgaudinėja oficialūs mašinų pardavėjai ir servisai“, kuri šį įsitikinimą gerokai sudrebino: per parą ją peržiūrėjo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių. Beveik valandos trukmės laidoje pasakojamos dvi istorijos. Abi dar nebaigtos, viena jų nagrinėjama teisme, todėl pateikiame jas taip, kaip pasakoja pirkėjai, ir pridedame tai, kas žinoma apie kitos pusės poziciją.

Pirma istorija: naujas mikroautobusas, kuris traukė į dešinę

Vilniečiai Mindaugas ir Žydrė pavasarį užsisakė naują MAN mikroautobusą darbui ir birželio 12 d. jį atsiėmė. Už pasirinktą komplektaciją mokėjo beveik 60 tūkst. eurų. Pasak jų, dar tą patį vakarą važiuodami namo pastebėjo, kad vairas stovi kreivai, o automobilis traukia į dešinę. Pirmas apsilankymas servise nepadėjo. Antrą kartą mikroautobusas ten praleido beveik savaitę, ir, kaip pasakoja pora, atsiimti jo atvykę rado įlenktą bamperį, apdaužytus durelių kampus ir daugiau kaip šimtą papildomų kilometrų. Žalą jiems esą pasiūlyta susitvarkyti per savo kasko draudimą.

Birželio 26 d. sutuoktiniai grįžo su antstole. Ji užfiksavo apgadinimus ir nufilmavo, kaip automobilis važiuodamas traukia į šoną. Pirkėjų teigimu, pardavėjas gedimo garantiniu nepripažino ir pasiūlė taisyti už pinigus, o jo teisininkas raštu nurodė, kad automobilis techniškai tvarkingas. Tada pora ėmė rinkti įrodymus pati. Sertifikuotas ekspertas Vilniuje, o vėliau ir oficialus MAN servisas Lenkijoje, pasak jų, padarė išvadą, kad dėl ratų geometrijos nukrypimų automobilį eksploatuoti pavojinga. Ekspertizėms jie sako išleidę beveik 10 tūkst. eurų.

Toliau istorija pasisuko netikėtai. Pirkėjų pasakojimu, per susitikimą bendrovės teisininkas pranešė, kad sutartis nutraukiama vienašališkai, o vėliau bendrovė policijai pranešė apie pavogtą automobilį, ir pareigūnai mikroautobusą paėmė iš jų kiemo. Laidoje sakoma, kad bendrovės atstovai policijai aiškino, jog pirkėjai nemoka įmokų. Sutuoktiniai tvirtina, kad kilus ginčui mokėjimus buvo sustabdę, bet vėliau sumokėjo visą likusią sumą. Jie kreipėsi į teismą: šis ieškinį priėmė ir automobiliui pritaikė areštą. Po laida palikusi komentarą Žydrė rašo, kad jiedu patys tebėra įtraukti į tyrimą dėl tariamos vagystės.

Automobilį pardavė oficialus MAN atstovas Lietuvoje, bendrovė „Adampolis“. Portalui „Lrytas“, anksčiau aprašiusiam šią istoriją, ji komentaro nepateikė ir nurodė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Kas šiame ginče teisus, spręs teismas.

Antra istorija: 8,5 balo iš 10

Klaipėdoje gyvenantis britas Luke’as iš skelbimo už 20 tūkst. eurų nusipirko naudotą pikapą „Ford F-150“. Pardavėjas pažadėjo naują techninę apžiūrą, ir automobilis ją gavo. Po dviejų valandų pikapas užgeso prie šviesoforo. Pardavėjas, pasak pirkėjo, taisė jį keturis kartus, o paskui nustojo atsiliepti.

Praėjus dviem dienoms po pirkimo, Luke’as nuvežė automobilį į autorizuotą „Ford“ servisą. Jis norėjo sužinoti tikrąją būklę, kol pirkinį dar galima greitai grąžinti. Rašytinėje išvadoje pikapas įvertintas 8,5 balo iš 10, paminėta tik variklio vibracija. Pirkėjas sako tada nusiraminęs ir toliau laukęs, kol pardavėjas pašalins smulkius trūkumus.

Vėliau, kaip pasakojama laidoje, paaiškėjo visai kas kita. Kitas servisas pastebėjo perkaltą variklio numerį, nors Kanados atstovas, pirmą kartą pardavęs šį automobilį, patvirtino, kad pagal dokumentus variklis niekada nekeistas. Vokietijos ekspertai automobilį pripažino nesaugiu, ir Lietuvoje jo techninė apžiūra buvo panaikinta. O draudimo ekspertas rado nuotraukas iš 2022 m. vasarį pasibaigusio JAV aukciono: iš jų matyti, kad pikapas buvo patekęs į didelę avariją ir kelis kartus vertėsi. Su automobiliu susijusios išlaidos, pirkėjo skaičiavimu, jau viršijo 25 tūkst. eurų.

Serviso vardu atsakęs advokatas aukštą įvertinimą pripažino, bet pabrėžė, kad apžiūra atlikta neardant automobilio, todėl visų defektų pastebėti nebuvo įmanoma. Policija ikiteisminio tyrimo iš pradžių nepradėjo ir nurodė, kad tai civilinis ginčas. Vėliau tyrimą pradėjo prokuratūra, bet po poros mėnesių jį nutraukė.

S. Malinauskas laidoje stebisi ne tiek pačiais gedimais, kiek įmonių elgesiu. Jo manymu, tokiose situacijose protingiausia susitarti gražiuoju arba grąžinti pinigus, nes konfliktas kainuoja daugiau nei pats automobilis. Jis taip pat siūlo gamintojams peržiūrėti, kam patiki atstovauti savo prekės ženklui.

Ko iš šių istorijų verta pasimokyti

Techninė apžiūra nėra būklės garantija. Ji parodo tik tai, kad tą dieną automobilis atitiko minimalius reikalavimus. Apie buvusias avarijas, perdažytą kėbulą ar variklio istoriją ji nieko nesako.

Paklauskite, ką tiksliai tikrins servisas. „Patikra prieš perkant“ gali reikšti ir pusvalandžio apžiūrą ant keltuvo, ir išsamų tyrimą. Iš anksto susitarkite, kad būtų išmatuota kėbulo geometrija ir dažų storis, patikrinti numeriai, nuskaitytos klaidos. Išvadą imkite raštu ir pasidomėkite, už ką servisas joje prisiima atsakomybę. Servisą rinkitės patys, ne tą, kurį pasiūlo pardavėjas.

Patikrinkite istoriją pagal VIN numerį. Lietuvoje registruoto automobilio techninių apžiūrų ir ridos istoriją galima pasitikrinti internetu nemokamai, o mokamos ataskaitos parodo ir užsienio įrašus. Ypač atidūs būkite pirkdami iš Jungtinių Valstijų atvežtą automobilį. Ten po didelės avarijos nurašyta mašina parduodama aukcione, o jo nuotraukos dažnai lieka internete. Antrosios istorijos pirkėjas jas pamatė jau per vėlai.

Viską fiksuokite nuo pirmos dienos. Pastebėję trūkumą, praneškite pardavėjui raštu, ne tik telefonu. Palikdami automobilį servise, nufotografuokite jį iš visų pusių ir užsirašykite ridą. Išsaugokite ir serviso atsiųstą apžiūros vaizdo įrašą: antrojoje istorijoje jis vėliau pravertė užsienio ekspertams. Jei ginčas aštrėja, faktines aplinkybes gali užfiksuoti antstolis, o nepriklausomo eksperto ar kitos šalies oficialaus serviso išvada teisme sveria daug.

Nesitikėkite greitos pabaigos. Abi istorijos rodo, kad paneigti oficialaus serviso išvadą sunku ir brangu. Todėl pigiausia apsauga yra kruopšti patikra prieš pasirašant sutartį, o ne po jos.

Ką pirkėjui leidžia įstatymas

Lietuvoje vartotojui, perkančiam iš įmonės, galioja dvejų metų garantija pagal įstatymą, nesvarbu, ką žada ar ko nežada pats pardavėjas. Naudotam automobiliui šalys gali susitarti dėl trumpesnio termino, bet ne trumpesnio kaip vieneri metai. Jei trūkumas paaiškėja per pirmuosius metus, laikoma, kad jis buvo jau perkant, ir įrodinėti priešingai turi pardavėjas.

• Apie trūkumą pardavėjui reikia pranešti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tada, kai jį pastebėjote.
• Pardavėjas į rašytinę pretenziją privalo atsakyti per 14 dienų.
• Galite reikalauti nemokamai sutaisyti, pakeisti, sumažinti kainą arba, jei trūkumas nėra nedidelis, nutraukti sutartį ir susigrąžinti pinigus.
• Nepavykus susitarti, ginčą nemokamai nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Yra dvi svarbios išimtys. Jei automobilį perkate įmonės vardu ar verslui, vartotojo apsauga negalioja ir viskas priklauso nuo sutarties. Jei perkate iš privataus asmens pagal skelbimą, įstatyminės garantijos taip pat nėra: lieka bendros taisyklės dėl paslėptų trūkumų, o juos įrodyti tenka pačiam pirkėjui.

Jei automobilį perkate Jungtinėse Valstijose

Principai tie patys, skiriasi tik pavadinimai. Ant kiekvieno prekiautojo parduodamo naudoto automobilio lango turi kabėti pirkėjo atmintinė, kurioje nurodyta, ar suteikiama garantija, ar automobilis parduodamas toks, koks yra („As Is“). Naujiems automobiliams valstijose galioja vadinamieji „citrinų“ įstatymai, leidžiantys reikalauti pakeisti nuolat gendantį automobilį arba grąžinti pinigus. Prieš pirkdami pasitikrinkite istoriją pagal VIN numerį ir parodykite automobilį savo pasirinktam nepriklausomam meistrui.

Oficialaus atstovo iškaba ir autorizuoto serviso antspaudas vis dar reiškia daug. Tačiau abi istorijos primena, kad pasitikėjimas neatstoja nei rašytinės išvados, nei patikrintos istorijos, nei laiku išsiųstos pretenzijos.

Straipsnis parengtas pagal 2026 m. spalio 4 d. S. Malinausko laidą, jos komentarus ir viešai skelbtą informaciją. Aprašyti ginčai nėra baigti, o įmonių pozicija pateikta tiek, kiek ji buvo paskelbta. Tekstas nėra teisinė konsultacija.