Kakavos pupelių kaina krito 4 kartus, šokolado – beveik nesikeičia

Tiek praėjusiais, tiek 2024-aisiais kakavos pupelių kaina buvo pasiekusi istorines aukštumas. Vienos iš pagrindinių juodojo šokolado sudedamųjų dalių tonos kaina tarptautinėse rinkose siekė net 12 tūkst. JAV dolerių.

Taip nutiko dėl itin prasto derliaus kakavmedžius auginančiose šalyse.

Į tai netruko sureaguoti ir gamintojai. Šiandien 90 ar 80 gramų šokolado plytelė tapo norma, o kartais galima išvysti ir 70 ar net 60 gramų pakuotę.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2025 m. gruodį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, šokolado kainos augo bene sparčiausiai tarp Europos šalių – net 35,2 proc. Labiau jos augo tik Rumunijoje – 35,7 proc. Štai kaimyninėje Latvijoje šokoladas brango 16 proc., Estijoje – 16,9 proc.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2025 m. gruodį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, šokolado kainos augo bene sparčiausiai tarp Europos šalių – net 35,2 proc.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais tarptautinėje rinkoje pastebimas kakavos pupelių kainų kritimas. Kovą jų kaina siekė apie 3,2 tūkst. eurų už toną.

Nors kakavos pupelės pigo 4 kartus, šokolado kaina taip sparčiai nekrenta. Pavyzdžiui, „Pricer.lt“ fiksuojamo juodojo 43 proc. šokolado „Karūna“ kaina 2026 m. vasarį siekė 2,61 euro. Tokia pati kaina fiksuojama jau keturis mėnesius iš eilės.

Tuo metu Valstybės duomenų agentūra fiksuoja tik nedidelį šokolado kainos sumažėjimą. Didžiausia vidutinė juodojo šokolado kaina Lietuvoje fiksuota 2025 m. rugsėjį – 2,68 euro už 100 gramų. 2025 m. gruodį kaina sumažėjo iki 2,57 euro, o 2026 m. sausį – iki 2,32 euro.

domu tai, kad 2023 m. balandį, kada kakavos pupelių kaina buvo lygiai tokia pati, kaip ir dabar, – 100 gramų juodojo šokolado kaina Lietuvoje buvo beveik perpus mažesnė ir siekė 1,41 euro.

2023 m. balandį, kada kakavos pupelių kaina buvo lygiai tokia pati, kaip ir dabar, – 100 gramų juodojo šokolado kaina Lietuvoje buvo beveik perpus mažesnė.

Prekybininkai vietoje kainų mažinimo taikys akcijas

P.Čepkauskas

Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas ir kainų specialistas Petras Čepkauskas sako, kad tokie lėti kainų pokyčiai, drastiškai keičiantis žaliavos kainai, per daug nestebina.

„Prekybininkai sakys, kad senomis kainomis kakava pirkta, kad logistika, energetika brango, atlyginimai kilo ir t. t. Jie kainos nemažins, kiek tik galės, ir daužysis akcijomis“, – sako P. Čepkauskas.

Jie kainos nemažins, kiek tik galės, ir daužysis akcijomis.

P. Čepkauskas

P. Čepkauskas atkreipia dėmesį ir į dar vieną tendenciją. Rinkoje ne tik mažėjo šokolado pakuotės, bet ir pačiuose gaminiuose mažėjo kakavos.

Atsirado gaminių, kuriuose šokoladą pakeitė sausainiai, trupiniai, vafliai. Jų net šokoladu negalima vadinti. Tai gaminiai su pigiu užpildu.

P. Čepkauskas

„Atsirado gaminių, kuriuose šokoladą pakeitė sausainiai, trupiniai, vafliai. Jų net šokoladu negalima vadinti. Tai gaminiai su pigiu užpildu. Nors tie gaminiai išdėlioti šokolado lentynose. Dar vienas iliustratyvus pavyzdys – per šokolado krizę atsirado auksiniai „Oreo“ sausainiai, nors mes visada buvome įpratę matyti juodus sausainius su kakava. Viskas gerai, jei tos pigesnės alternatyvos mažiau kainuotų, bet nekainuoja“, – pastebi kainų ekspertas.

P. Čepkausko teigimu, įprastai Lietuvoje, lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, šokolado kainos yra didesnės.

„Mes tiesiog perkame ir sutinkame mokėti daugiau, – teigia P. Čepkauskas. – Be to, Vakaruose rinkos didesnės, ten, sumažinus kainą, pardavimai pastebimai išauga. Jei kainos būtų sumažintos kad ir Baltijos šalyse, tai mūsų pardavimai, palyginti kad ir su kokia Vokietija, Lenkija, bus juokingi. Todėl vadybininkai mūsų regione gali taikyti didesnę bazinę kainą ir taip parodyti vadovams, kad Baltijos rinkose turi aukštą pelningumą.“

Žaliavą perka ne šios dienos kainomis

Didžiausios šokolado gamintojos Lietuvoje „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus LRT.lt komentuoja, kad, vertinant kakavos kainų pokyčius, svarbu nepainioti dviejų skirtingų dalykų – momentinės kakavos kainos biržoje su tuo, kas sudaro galutinę šokolado produktų kainą parduotuvės lentynoje.

„Kakava yra kritiškai svarbi, bet ne vienintelė šokolado savikainos dedamoji. Pastaraisiais metais spaudimą gamintojams darė ne tik „išprotėjusios“ kakavos kainos, bet ir pabrangusi logistika, energija, pakavimo ir darbo sąnaudos. Europos maisto ir gėrimų pramonės organizacijos „FoodDrinkEurope“ duomenys rodo, kad šios išlaidos vis dar išlieka padidėjusios ir daro įtaką maisto produktų savikainai.

Tai galima labai praktiškai įvertinti: viename naujausių 2026 m. šokolado gamybos kaštų modelių netgi buvo apskaičiuota, kad žaliavos sudaro apie 68,6 proc. visos pieninio šokolado savikainos, o 31,4 proc. tenka darbo jėgai, energijai, logistikai, pakavimui ir kitoms veiklos sąnaudoms“, – aiškina „Vilniaus pergalės“ atstovas.

Žaliavos sudaro apie 68,6 proc. visos pieninio šokolado savikainos, o 31,4 proc. tenka darbo jėgai, energijai, logistikai, pakavimui ir kitoms veiklos sąnaudoms.

„Vilniaus pergalės“ atstovas

Dar viena priežastis, kodėl, atpigus žaliavai, šokoladas taip greitai nepinga yra ta, kad gamintojus kakavos kainos pasiekia su tam tikru vėlavimu, todėl ir šokolado kainos parduotuvėse nesikeičia iš karto. Prireikia laiko, kol pasaulinėje rinkoje nukritusios kainos sumažina gamybos savikainą.

„Galutinei produkto kainai įtakos turi tai, kad šokolado gamintojai žaliavas perka ne „šiandienai“. Didelė dalis kakavos įsigyjama iš anksto pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, naudojant apsidraudimo sandorius, todėl biržos kainų pokytis galutinę produkto kainą paveikia su vėlavimu. Šiandien matomas kainų stabilizavimasis pirmiausia reiškia ne perteklinį uždarbį, bet rinkos bandymą grįžti prie tvaresnės ir ekonomiškai pagrįstos pusiausvyros po itin ekstremalaus laikotarpio“, – sako J. Razmus.

Galutinei produkto kainai įtakos turi tai, kad šokolado gamintojai žaliavas perka ne „šiandienai“. Didelė dalis kakavos įsigyjama iš anksto pagal ilgalaikes tiekimo sutartis.

„Vilniaus pergalės“ atstovas

Vis dėlto, pabrėžia J. Razmus, pokyčiai jau vyksta: „Kadangi jau galime įsigyti kakavos palankesnėmis sąlygomis, savo produkcijos kainas šiais metais sumažinome ir mažmeninės prekybos partneriams. Tačiau galutinę produktų kainą, įvertinę savo kaštus ir maržą, nustato prekybininkai, todėl kainų pokytis skirtingose parduotuvėse gali atsispindėti nevienodai.“

Kadangi jau galime įsigyti kakavos palankesnėmis sąlygomis, savo produkcijos kainas šiais metais jau sumažinome ir mažmeninės prekybos partneriams.

„Vilniaus pergalės“ atstovas

Be to, kalbėdamas apie bendrovės produkciją, rinkodaros vadovas nurodė, kad „Vilniaus pergalė“ savo gaminių tiekimo kainų įtemptu periodu nekėlė tiek, kiek būtų leidę visiškai kompensuoti žaliavos kainos šoką.

„Buvo netgi periodų, kai dalis mūsų gaminių buvo parduodami su nuline ar minimalia marža. Taip pat tuo metu teko atsisakyti ir akcinių pasiūlymų, nes padidėję pardavimai tokiu metu būtų generavę tiesioginį nuostolį“, – aiškina J. Razmus.

Buvo netgi periodų, kai dalis mūsų gaminių buvo parduodami su nuline arba minimalia marža.

„Vilniaus pergalės“ atstovas

Prekybos tinklai tikina mažinantys kainas

Visi didieji prekybos tinklai LRT.lt pateiktuose atsakymuose aiškino, kad gamintojai žaliavas dažniausiai perka iš anksto, todėl šokoladas dar gali būti gaminamas iš jau įsigytos brangios kakavos.

„Svarbu ir tai, kad kakava sudaro tik dalį galutinės produkto kainos – ją taip pat lemia energijos, darbo, logistikos, pakuotės, marketingo bei prekybos kaštai. Dėl šių priežasčių kainų pokyčiai vartotojus pasiekia palaipsniui“, – sako „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Be to, nors Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo tik nežymiai sumažėjusią vidutinę juodojo šokolado kainą, prekybos tinklai tikina tikrai mažinantys kainas.

„Tik esant galimybei, iškart reaguojame ir mažiname kainas. Reguliarias šokolado kainas mažinome rudenį, taip pat dar kartą jas mažinome vasario mėnesį, tad ir kainos lentynoje reikšmingai sumažėjo“, – sako „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

Reguliarias šokolado kainas mažinome rudenį, taip pat dar kartą jas mažinome vasario mėnesį, tad ir kainos lentynoje reikšmingai sumažėjo.

„Lidl Lietuva“

„Maxima“ taip pat tikina sumažinusi šokolado kainas.

„Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse šokolado plytelių, batonėlių ir šokoladinių saldainių kainos vidutiniškai sumažėjo 19 proc.“, – LRT.lt nurodė „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Didieji pasauliniai gamintojai šokolado kainų pastaruoju metu nemažino, priešingai – per pastarąjį pusmetį jas dar didino.

G. Kitovė

Gintarė Kitovė

Savo ruožtu prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė pabrėžė, kad didieji pasauliniai gamintojai šokolado kainų pastaruoju metunemažino, priešingai – per pastarąjį pusmetį jas dar didino skirtingose Europos šalyse.

„Tai jie aiškina tuo, kad ankstesnį itin staigų kakavos brangimą į galutinio produkto kainą perkėlė palaipsniui. Nors kakavos pupelių kaina buvo išaugusi kelis kartus, šokolado kainos augo nuosekliau ir be tokių staigių šuolių.

Šokolado kainos parduotuvių lentynose šiuo metu labiau priklauso ne tik nuo kakavos kainų svyravimų biržoje, bet ir nuo didžiųjų pasaulinių gamintojų taikomos kainodaros, kitų su gamyba susijusių kaštų“, – aiškina „Iki“ atstovė.

Ji taip pat teigia, kad kai kurių vietinių gamintojų ir privačių prekės ženklų šokolado kainas lentynose per pastarąjį pusmetį „Iki“ sumažino maždaug 10–15 procentų. „Taigi kainų mažėjimo tendencijos yra, tačiau šiuo metu jos labiausiai pastebimos mažesnių gamintojų produkcijoje.“

Kainos į buvusį lygį – negrįš

Savo ruožtu „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas J. Razmus sako nemanantis, kad šokolado kainos grįš ten, kur buvo prieš keletą metų.

„Deja, bet į tą pačią upę jau nebeįbrisime – tikėtina, kad šokolado kainos rinkoje ilgainiui stabilizuosis, tačiau mažai tikėtina, kad jos grįš į tą patį lygį, kuris buvo prieš pastarųjų metų žaliavų krizę.

Deja, bet į tą pačią upę jau nebeįbrisime.

„Vilniaus pergalės“ atstovas

Kaip minėjau, pastaraisiais metais pasikeitė visa šokolado gamybos ekonomika – brango ne tik kakava, bet ir darbo jėga, energija, logistika bei produktų pakuočių kaštai“, – sako J. Razmus.

Be to, jo teigimu, šokolado sektorius vis labiau veikiamas ir kitų ilgalaikių veiksnių. Klimato kaita daro didelę įtaką kakavos derliams Vakarų Afrikoje, kur užauginama apie 60 proc. pasaulio kakavos – pastaraisiais metais šiame regione dažnėja ekstremalūs orai, augalų ligos ir mažėja derlingumas, todėl kakavos pasiūla tampa mažiau prognozuojama.

„Taip pat auga reikalavimai tvarumui ir tiekimo grandinės skaidrumui, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje įsigalioja nauji reglamentai, susiję su miškų apsauga ir žaliavų kilmės atsekamumu, kurie taikomi ir kakavai. Iš vienos pusės tai reiškia, kad tiekimo grandinė bus skaidresnė, tačiau kartu didėja ir administraciniai bei tiekimo kaštai, o visa tai didina gamybos kaštus ir visoje šokolado pramonėje“, – teigia „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas.