Mokslininkai sukūrė išmanų testą mašinoms, skirtą nustatyti, ar jos jau turi savimonę

Atsižvelgdami į numatomą dirbtinio intelekto raidą, tyrėjai pradeda svarstyti ne tik klausimą, ar mašinos gali mąstyti, bet ir ar jos gali įgyti sąmonę bei kaip žmonija galės atpažinti šį momentą, rašo „Indian Defence Review“.

Žurnale „Cognitive Processes“ paskelbtame straipsnyje Klužo-Napokos technikos universiteto inžinierius Marius Bodea siūlo „Sąmonės vertinimo“ sistemą. Ji skirta ne apibrėžti sąmonę, o tik aptikti ją biologinėse ar dirbtinėse rūšyse.

M. Bodea aiškina, kad sąmonės apibrėžimas turėtų būti vienodai taikomas žmogaus smegenims, aštuonkojo nervų sistemai ar pažangiam dirbtiniam intelektui. Sąmonės sąvoka atspindi šią idėją, daugiausia dėmesio skiriant išmatuojamoms savybėms, o ne filosofinėms interpretacijoms.

Modelis naudoja logaritminę skalę, sudarytą remiantis penkiais parametrais: ekvivalentiniu intelekto koeficientu, sensoriniais įvesties duomenimis, paralelizmu, metakognityviniu sudėtingumu ir duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie rodikliai skirti suteikti palyginamąją struktūrą, leidžiančią stebėti skirtingus sąmonės lygius tarp įvairių rūšių ir naudojant skirtingas technologijas.

Sąmonės lygio rodiklis apima platų būsenų spektrą. Žemiausiame lygyje yra „refleksyviosios“ sistemos, analogiškos vabzdžių nervų sistemai. Viršutiniame poliuje yra teorinė kategorija „Transsapiens“, reiškianti antžmogišką arba pažengusį dirbtinį intelektą. Toks intelektas surenka nuo 1000 iki 10 000 balų.

Pagal šią metodologiją, vidutinis suaugęs žmogus renka nuo 500 iki 800 taškų, o mažylis gali surinkti apie 100. Šie kriterijai leidžia palyginti ne tik rūšis, bet ir vystymosi etapus.

Kaip praneša žurnalas „Popular Mechanics“, aukštesnis balas atspindi didesnę autonomiją, prisitaikomumą ir savimodeliavimo gebėjimą. Ši koncepcija skirta atsižvelgti tiek į evoliucinius, tiek į laiko tėkmėje vykstančius pokyčius, siūlant dinamišką sąmonės vaizdinį, o ne fiksuotą apibrėžimą.

Dabartiniai dirbtinio intelekto rodikliai

Nepaisant sparčios dirbtinio intelekto pažangos, M. Bodea pažymi, kad dabartinėms sistemoms vis dar trūksta pagrindinių su sąmone susijusių komponentų. Tai apima kūnišką patirtį, emocinį rezonansą ir autonominę valią.

Nepaisant to, dirbtinio intelekto sistemos jau pasižymi kai kuriomis proto-sąmonės savybėmis, daugiausia dėl savo galingų duomenų apdorojimo galimybių. Tai gali paaiškinti, kodėl sąveika su pažangiais modeliais vartotojams gali atrodyti subjektyviai patraukli.

„ChatGPT-4“ sąmoningumo rodiklis neviršija 100 balų, nors ir artėja prie šios ribos. M. Bodea teigia, kad tolesnis didžiųjų kalbos modelių tobulinimas kartu su aparatinės įrangos pažanga, pavyzdžiui, neuromorfiniu skaičiavimu, gali priartinti DI prie aukštesnių šios skalės lygių.

Jis teigia, kad dirbtinė sąmonė galėtų atsirasti per 10–15 metų, nors pripažįsta tokių prognozių neapibrėžtumą.

\