Donald Trump žada didžiules ekonomines pasekmes Iraną remiančioms šalims

Ši sugriežtinta ekonominio spaudimo kampanija vykdoma karui artėjant prie šeštojo mėnesio ribos, kai nematyti jokių diplomatinių ar karinių išeičių, o gyvybiškai svarbus Hormuzo sąsiauris išlieka smarkiai užblokuotas.

Artėjant lapkričio mėnesio rinkimams, D. Trumpas taip pat susiduria su didėjančiu šalies vidaus spaudimu dėl karo kaštų JAV vartotojams ir nuostolių kariuomenei.

„Šiandien skelbiu apie LABIAUSIAI SUTRIUŠKINANČIĄ EKONOMINĘ OPERACIJĄ, KOKIA TIK YRA BUVUSI PRIEŠ BET KURIĄ ŠALĮ! Tai bus ekonominis karas ir izoliacija precedento neturinčiu mastu“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trump.

„BET KURI šalis, leidžianti savo finansų įstaigoms, verslui, oro uostams ar vyriausybinėms įstaigoms suteikti bet kokią paramą Iranui, pati susidurs su DIDŽIULĖMIS ekonominėmis pasekmėmis“, – teigė jis.

Jis nenurodė, kokių tiksliai sankcijų šalys sulauks, ir, išskyrus Iraną, jokia kita valstybė nebuvo įvardyta.

D. Trumpas išvardijo kelias veiklas, kurios, jo teigimu, turi būti nedelsiant nutrauktos: „naftos kontrabanda, valiutų keitimo sandoriai, grynųjų pinigų pervedimai, valiutos keityklos, laivų registrai, priedangos įmonės“.

Iždo sekretorius Scottas Bessentas panašiai praėjusią savaitę teigė, kad JAV netrukus suintensyvins pastangas ekonomiškai izoliuoti Iraną, vykdydamos dvipusę strategiją kartu su JAV karinio laivyno blokada.

Scott Bessent

„Tai bus ekonominės izoliacijos derinys, kokio pasaulis dar nėra matęs“, – sakė S. Bessentas konservatyviam televizijos tinklui „Newsmax“.

JAV Iždo departamentas jau kelis mėnesius vykdo pastangas, pavadintas operacija „Ekonominis įniršis“ (angl. Operation Economic Fury), kuriomis siekiama nutraukti Irano finansavimą taikant tikslines sankcijas.

Irano pasipriešinimas

Iranas išlaiko tvirtą poziciją, išgyvenęs kelis mėnesius trukusias JAV karines operacijas, kurios neatnešė lemiamos karo pabaigos ir, remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, smarkiai sumažino JAV šaudmenų atsargas. Pentagonas šiuos pranešimus neigia.

Konfliktas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Islamo Respubliką, kuri atsakė raketų ir dronų smūgiais visame regione.

Teherano keliamas raketų ir dronų pavojus smarkiai apribojo laivybą sąsiauryje, kai žlugo JAV ir Irano susitarimas dėl jo atidarymo.

Visgi D. Trumpas trečiadienį anksčiau gyrėsi JAV karinėmis pastangomis padedant laivams išplaukti iš sąsiaurio, sakydamas, kad „šiuo metu daug laivų praplaukia“.

Skaitmeninės žiniasklaidos priemonė „Axios“ pranešė, kad JAV pajėgos pastarosiomis savaitėmis padėjo kasnakt per Hormuzo sąsiaurį praplaukti 15–20 laivų, gabenančių „maždaug pusę ikikarinės apimties“ kasdienių naftos krovinių.

Pastarosiomis dienomis abi pusės teigė, kad keičiamasi pranešimais, tačiau D. Trumpas antradienį pabrėžė, kad derybos nevyksta, ir socialiniuose tinkluose paskelbė žinutę, sufleruojančią, kad sąsiauris galėtų tapti „NAUJA JAV teritorija“.

Antradienį Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) paskelbė stabdantys visus ekonominius sandorius su Iranu, pareiškę, kad į juos buvo nutaikytos dvi balistinės raketos.

Kaimynines valstybes anapus Persijos įlankos sieja gilus kultūrinis ir istorinis ryšys, o JAE, kuriuose gyvena gausi iraniečių bendruomenė, buvo svarbi prekybos partnerė JAV sankcionuojamam Iranui bent jau iki karo.

„Mums reikia, kad visi mūsų sąjungininkai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis izoliuotų ir įveiktų Irano keliamą grėsmę“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Truth Social“ sakė D. Trump