Jaunimo neramumai Europoje: nuo Paryžiaus priemiesčių iki Lježo

Rugsėjo viduryje Paryžiaus priemiestyje prasidėję moksleivių protestai prieš prastas mokymosi sąlygas per mėnesį peraugo į didžiausius jaunimo neramumus Prancūzijoje per kelis dešimtmečius ir persimetė į Belgiją bei Italiją. Prancūzijos teisingumo ministerijos duomenimis, iki spalio 8 d. sulaikyti 6877 žmonės, 86 proc. jų – nepilnamečiai. Sužeisti 761 policininkas ir šimtai moksleivių. Gatvėse kartu su moksleiviais yra studentų, profsąjungų narių ir smurtą keliančių grupių, o politikai ginčijasi, kas iš tikrųjų kelia riaušes.

Kaip viskas prasidėjo

Judėjimas prasidėjo rugsėjo 18 d. Antoine’o de Saint-Exupéry licėjuje Kretejyje ir greitai išplito po Sen Deni ir Valdemarno departamentus. Tai skurdžiausi Paryžiaus priemiesčiai, kuriuose gyvena daug imigrantų kilmės šeimų. Moksleiviai skundžiasi mokytojų trūkumu, klasėmis po 32–36 mokinius, apleistais pastatais ir ilgomis mokymosi dienomis. Vienos konkrečios reformos, kuri būtų sukėlusi protestus, nėra.

Spalio 6 d., vidaus reikalų ministerijos duomenimis, protestavo 256 tūkst. žmonių, organizatorių teigimu – 450 tūkst. Spalio 12 d. pamokos atnaujintos 96,5 proc. licėjų, tačiau kai kur blokados tęsiasi. Spalio 13 d. paskelbta nauja nacionalinė protesto ir streiko diena.

Kas eina į gatves

Prie moksleivių prisijungė universitetų studentai, mokytojų profsąjunga SNES-FSU, profsąjunga CGT, dalis tėvų ir mokytojų. Tačiau susirėmimų metu, kaip pažymi tyrėjai, protestuose dalyvauja ir su mokyklomis nesusiję žmonės. Sociologė Agnès van Zanten (CNRS) teigia, kad protestus infiltruoja vadinamieji „black bloc“ būriai. Vokietijos užsienio politikos draugijos (DGAP) tyrėjas Jacobas Rossas pažymi, kad prie minios prisijungia ir socialiai pažeidžiamas, smurtui linkęs jaunimas. Belgijos Lježo policijos vadovas Jeanas-Marcas Demelenne’as apie paskutinių dienų riaušininkus sakė, kad jie „neturi nieko bendro su moksleiviais“.

Kiek tarp sulaikytųjų yra imigrantų ar užsienio piliečių, nei Prancūzijos, nei Belgijos valdžia neskelbė. Politikų vertinimai labai skiriasi. Prancūzijos vyriausybė kaltina kairiųjų partiją „Nepalenktoji Prancūzija“ (LFI) ir „ultrakairiuosius“, o LFI tai neigia. Belgijos vidaus reikalų ministras Bernard’as Quintinas kalba apie „antifa tipo judėjimą“ ir suaugusiuosius, kurie „manipuliuoja vaikais“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neramumus pavadino „nekontroliuojamos masinės migracijos“ pasekme. Duomenų nė vienas jų nepateikė.

Belgija ir kitos šalys

Spalio 1 d. protestai prasidėjo Lježe, vėliau išplito į Monsą, Šarlerua, Namiūrą ir Briuselį. Moksleiviai protestuoja prieš Valonijos-Briuselio federacijos švietimo biudžeto mažinimą. Lježe iki spalio 16 d. uždrausti daugiau kaip trijų žmonių susibūrimai. Spalio 9 d. Briuselyje profsąjungos surengė nacionalinį streiką prieš premjero Barto De Weverio vyriausybės planą sutaupyti 10 mlrd. eurų. Briuselio oro uoste atšaukta apie 140 skrydžių, prie centrinės stoties kaukėti jaunuoliai susirėmė su policija, sulaikyti 110 žmonių. Italijoje nuo spalio 5 d. Turino ir Romos moksleiviai užėmė mokyklas su šūkiu „Darykime kaip Prancūzijoje“, akcijų buvo ir Graikijoje.

Vokietija: neramumų nėra, problemų – daug

Vokietijoje su šia banga susijusių protestų ar susirėmimų iki spalio 12 d. neužfiksuota. Tačiau problemos panašios. Šalyje mokslo metų pradžioje trūko apie 10 tūkst. mokytojų, o mokyklų pastatų remontui, KfW banko vertinimu, reikia apie 68 mlrd. eurų. Rugsėjo 25 d. organizatorių duomenimis daugiau kaip 45 tūkst. moksleivių apie 100 miestų streikavo prieš karo prievolės planus. Federalinės kriminalinės policijos 2025 m. statistikoje smurtinių nusikaltimų skaičius sumažėjo 2,3 proc., tačiau 42,9 proc. įtariamųjų buvo ne Vokietijos piliečiai. Spalio 11 d. INSA apklausoje „Alternatyva Vokietijai“ surinko 30 proc. ir lenkia visas kitas partijas.

Ką tai reiškia Europai

Neramumai kyla tuo metu, kai didžiosios ES valstybės taupo. Prancūzijos biudžeto deficitas šiemet prognozuojamas 5,4 proc. BVP, o Belgijos vyriausybė vis dar nesutaria dėl taupymo plano: spalio 11 d. B. De Weveris atšaukė spalio 13-ajai numatytą metinę kalbą. Prancūzija spalio 7 d. iškvietė Irano ambasadorių dėl, jos teigimu, Irano valdžios vykdomos dezinformacijos kampanijos apie protestus. Dezinformaciją stebinti organizacija „NewsGuard“ nustatė, kad internete plito ir netikri, su Rusija siejami pranešimai. Prancūzų vyriausybė spalio 7 d. sustabdė policijos svaidomųjų granatų naudojimą ir nedelsdama skyrė 3000 mokytojų. Platesnes priemones premjeras Sébastienas Lecornu žada pateikti iki spalio pabaigos.