×
Kitos šalys

Grąžinimo centras Ruandoje: penkių ES šalių planas

Vokietija, Danija, Austrija, Graikija ir Nyderlandai pradeda derybas su Ruanda dėl pirmojo ES grąžinimo centro atmestiems prieglobsčio prašytojams. Pirmieji perkėlimai planuojami 2027 m. Europos Komisija planą sveikina, JT ir žmogaus teisių organizacijos kritikuoja, o teisinis jo likimas priklausys nuo teismų.

AR.Satkus. AR.Satkus. Čikaga , JAV
2026 m. lapkričio 17 d. 11:08 12 min. skaitymo
Grąžinimo centras Ruandoje: penkių ES šalių planas

Vokietija, Danija, Austrija, Graikija ir Nyderlandai lapkričio 16 d. Vienoje paskelbė pradedantys derybas su Ruanda dėl pirmojo Europos Sąjungos „grąžinimo centro“ už Bendrijos ribų. Į jį būtų siunčiami žmonės, kurių prieglobsčio prašymai galutinai atmesti, tačiau kurių neįmanoma grąžinti į gimtąją šalį. Pirmuosius perkėlimus vyriausybės tikisi atlikti 2027 m. Planą jau pasveikino Europos Komisija, o JT ir žmogaus teisių organizacijos jį griežtai kritikuoja.

Svarbu iš karto pabrėžti: tai dar ne pasirašyta sutartis ir ne veikiantis centras. Vienoje paskelbtas tik sprendimas derėtis. Nei tiksli centro vieta, nei kaina, nei sutarties tekstas viešai nežinomi. Kai užsienio žiniasklaida rašo apie „susitarimą“ (angl. deal), turimas omenyje susitarimas pradėti derybas.

Trumpai

Kas: Vokietija, Danija, Austrija, Graikija, Nyderlandai ir Ruanda

Kam: tik suaugusiesiems, kurių prieglobsčio prašymas galutinai atmestas ir kurių negalima grąžinti į kilmės šalį

Mastas: bandomasis projektas – dažniausiai minima apie 100 žmonių, po maždaug 20 iš kiekvienos šalies

Kada: pirmieji perkėlimai planuojami 2027 m.

Kaina: neskelbiama; išlaidas dengtų penkios šalys

Kas paskelbta Vienoje

viena.webp

Planą tarptautinėje migracijos konferencijoje Vienoje pristatė Austrijos kancleris Christianas Stockeris ir Danijos premjerė Mette Frederiksen kartu su Ruandos vidaus reikalų ministru Vincentu Biruta ir penkių šalių ministrais. Austrijos vyriausybė pareiškė, kad derybos su Ruanda prasideda nedelsiant ir turėtų būti greitos, kad pirmieji žmonės būtų išsiųsti jau 2027 m.

„Šiandien pasiekėme tikrai istorinį paradigmos pokytį migracijos politikoje“, – sakė Ch. Stockeris. M. Frederiksen tikisi, kad planas atgrasys žmones nuo kelionės į Europą: „Svarbiausias skaičius yra tas, kurio niekada nepamatysime, nes tikimės, kad jie nepradės kelionės į Europą.“ Ruandos ministras V. Biruta tvirtino, kad jo šalis „suteiktų antrą šansą žmonėms, kurie nebeturi teisės likti šalyse partnerėse“.

Net pavadinimas kelia ginčų. Iniciatoriai vartoja terminą „grąžinimo centras“ (angl. return hub), Ruanda labiau norėtų jį vadinti „priėmimo centru“, o kritikai – „deportacijos centru“.

Kaip centras veiktų

Į Ruandą būtų siunčiami tik tie žmonės, kurie yra vienoje iš penkių šalių, išnaudojo visas teisines galimybes likti ES, turi vykdytiną sprendimą išvykti, tačiau jų negalima grąžinti tiesiai į kilmės šalį. Dažniausiai taip nutinka, kai kilmės šalis nebendradarbiauja, pavyzdžiui, neišduoda kelionės dokumentų, arba kai grąžinimas ten laikomas nesaugiu. Nelydimų nepilnamečių siųsti draudžia pats ES reglamentas.

Kas tiksliai pateks į bandomąją grupę, dar nesutarta. Le Monde rašo apie suaugusius vyrus ir moteris be išlaikomų šeimų narių, o Nyderlandų vyriausybė pirmajame etape mini tik vienišus vyrus.

Pasak ministro V. Birutos, atvykę į Ruandą žmonės galėtų rinktis iš trijų kelių: savanoriškai grįžti į savo šalį, likti Ruandoje su leidimu gyventi, dirbti ir mokytis arba išvykti į kitą šalį, kurioje turi teisę gyventi. Centras būtų „atviras“, o ne uždara sulaikymo įstaiga: iniciatorių teigimu, žmonės kelias savaites mokytųsi kalbos ir kitų dalykų, o paskui integruotųsi į Ruandos visuomenę. Euronews pažymi, kad konkretaus buvimo laiko apribojimo nenumatyta, tad žmonės Ruandoje galėtų likti neribotai.

Daug kas lieka neaišku: kur tiksliai būtų centras, kas nutiktų žmogui, kuris nenori nei grįžti, nei likti Ruandoje, kaip jis galėtų skųstis ir kas stabdytų bendradarbiavimą, jei būtų pažeidžiamos teisės. Ruanda žada nepriklausomą stebėseną ir JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) įtraukimą, tačiau jokio susitarimo su UNHCR nėra – agentūra tik konsultuoja. Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pareiškė nesideranti dėl tokių susitarimų ir galinti teikti tik techninę pagalbą, jei bus užtikrintos reikiamos garantijos.

Kiek tai kainuos

Bendra kaina neskelbiama. V. Biruta tvirtina, kad Ruanda „nesiekia, kad jai būtų mokama“, tačiau penkios šalys dengtų perkėlimo ir integracijos išlaidas. Vokietijos 2027 m. biudžete tarptautiniams migracijos susitarimams numatyta apie 20 mln. eurų. Socialdemokratas Sebastianas Fiedleris apskaičiavo, kad tai būtų apie 500 tūkst. eurų už vieną iš 40 Vokietijai numatytų vietų, tačiau ministerija patikslino, kad ši suma skirta ir kitiems susitarimams.

Kodėl dabar

eurai.jpg

Iniciatorių pagrindinis argumentas – ne naujas migrantų antplūdis, o tai, kad grąžinimai Europoje neveikia. Prieglobsčio prašymų mažėja: 2025 m. pirmą kartą jų pateikta 669 tūkst., 26,6 proc. mažiau nei metais anksčiau, o neteisėtų sienos kirtimų sumažėjo 26 proc. Tačiau, Eurostato duomenimis, iš beveik 492 tūkst. įsakymų išvykti įvykdyta tik apie 135 tūkst. – maždaug 27,5 proc.

Kritikai atsako, kad šimto vietų centras šios problemos neišspręs: neįvykdytų grąžinimų – šimtai tūkstančių. Jų nuomone, tai visų pirma politinis signalas. Didžiosios naujienų agentūros sutaria, kad planas atspindi bendrą politinį posūkį: centristų vyriausybės griežtina migracijos politiką, kad neprarastų rinkėjų kraštutinėms dešiniosioms partijoms. Birželį 19 iš 27 ES vyriausybių bendru laišku parėmė „novatoriškus sprendimus“ migracijos srityje.

Teisinis pagrindas – ir didžiausi klausimai

teisinis pagrindas.webp

Planas remiasi naujuoju ES grąžinimo reglamentu. Europos Komisija jį pasiūlė 2025 m. kovą, Europos Parlamentas pritarė 2026 m. birželį (418 balsų už, 218 prieš), o ES Taryba galutinai patvirtino spalio 1 d. Reglamentas pakeičia 2008 m. grąžinimo direktyvą. Jo 14 straipsnis, taikomas nuo spalio 16 d., leidžia grąžinti žmogų į trečiąją šalį, su kuria sudarytas susitarimas, jei ta šalis gerbia tarptautinius žmogaus teisių standartus, susitarime aiškiai apibrėžtos procedūros ir sąlygos, veikia nepriklausoma stebėsena, o nelydimi nepilnamečiai nesiunčiami.

Tačiau reglamentas tik sukuria galimybę, o ne patvirtina konkretų Ruandos centrą. Pagrindinis teisinis klausimas – ar žmogui Ruandoje negresia pavojus, įskaitant galimą tolesnį išsiuntimą į kilmės šalį. Būtent dėl šios rizikos 2023 m. Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas pripažino britų Ruandos planą neteisėtu. ES Pagrindinių teisių agentūra primena, kad valstybės narės lieka atsakingos už teisių pažeidimus ir po to, kai žmogus perduotas trečiajai šaliai.

Ginčas kyla ir dėl terminų. Dalis Vokietijos teisininkų teigia, kad priverstiniai perkėlimai galimi tik nuo 2027 m. spalio 17 d., kai reglamentas bus taikomas visa apimtimi, ir kad tam reikėtų Bundestago pritarimo. Iniciatoriai savo ruožtu pabrėžia, kad planas taikomas tik žmonėms, kurie po visų procedūrų nepripažinti pabėgėliais. Vienas Europos diplomatas Le Monde atvirai sakė, kad bandomasis projektas sąmoningai mažas: „Jei jis išlaikys testą teisme, galėsime pereiti prie didesnio masto.“

Ankstesni bandymai

Europa tokius planus jau bandė, ir nė vienas iki šiol neveikė taip, kaip buvo žadėta.

Jungtinė Karalystė ir Ruanda (2022–2024). Pagal britų planą Ruandoje būtų nagrinėjami dar neišspręsti prieglobsčio prašymai. Pirmąjį skrydį 2022 m. birželį sustabdė Europos Žmogaus Teisių Teismas, o 2023 m. lapkritį JK Aukščiausiasis Teismas planą pripažino neteisėtu. 2024 m. liepą premjeras Keiras Starmeris jį atšaukė. Išleista apie 700 mln. svarų sterlingų, priverstinai neišsiųstas nė vienas žmogus, savanoriškai persikėlė keturi.

Italija ir Albanija (nuo 2023 m.). Centrai Albanijoje iš pradžių buvo skirti prieglobsčio prašymams nagrinėti, tačiau Italijos teismai perkėlimus beveik iškart blokavo, ir centrai ilgai stovėjo tušti. Vėliau jie paversti centrais atmestiems prašytojams. Euronews duomenimis, projektui per penkerius metus skirta apie 670 mln. eurų. Šių metų balandį ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas pateikė išvadą, kad toks susitarimas iš principo gali atitikti ES teisę, jei visapusiškai apsaugomos žmogaus teisės. Galutinio teismo sprendimo dar laukiama.

Danija ir Ruanda (2021–2023). Danija 2021 m. priėmė įstatymą, leidžiantį prieglobsčio prašytojus siųsti į trečiąsias šalis, tačiau 2023 m. sausį planą sustabdė ir nusprendė ieškoti sprendimo ES lygmeniu. Nė vienas žmogus neišsiųstas.

Iniciatorių nuomone, dabartinis planas esmingai kitoks: jis grindžiamas ES teise, kurios Britanija po „Brexit“ neturėjo, ir taikomas tik žmonėms, kurių bylos jau baigtos. Kritikai atsako, kad priimančioji šalis ir jos žmogaus teisių padėtis lieka tos pačios.

Reakcijos

human right watch.jpg

Europos Komisija planą pasveikino. Jos atstovas Markusas Lammertas sakė, kad Komisija „palankiai vertina šią iniciatyvą“ ir atidžiai sekė pasirengimą, tačiau oficialaus pranešimo apie susitarimą dar negavo.

JT žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Türkas antradienį išreiškė susirūpinimą: „Esame susirūpinę dėl žmogaus teisių rizikų, kylančių dėl siūlomo žmonių perkėlimo iš penkių ES šalių į Ruandą, su kuria jie neturi jokio tikro ryšio ir kuri pati susiduria su žmogaus teisių iššūkiais.“ Jo biuras pasiūlymo teksto nėra matęs.

Žmogaus teisių organizacijos planą smerkia. „Amnesty International“ jį vadina „gėdingu deportacijos susitarimu“, kartojančiu praeities klaidas. „Human Rights Watch“ teigia, kad Ruanda neatitinka reglamento reikalavimų, ir primena šalyje vykdomas represijas, savavališkus sulaikymus bei paramą ginkluotai grupuotei Kongo Demokratinėje Respublikoje. Dar prieš paskelbimą 47 pagalbos ir teisių organizacijos ragino plano atsisakyti.

Prancūzija ir Ispanija dalyvauti atsisakė. Prezidentas Emmanuelis Macronas dar birželį sakė, kad tokie centrai „nei veiksmingi, nei atitinka mūsų vertybes“. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas: „Nematau tame nei ateities, nei žmoniškumo. Tai nėra sprendimas.“

Kitos šalys žiūri su susidomėjimu. Kipras antradienį pareiškė norintis prisijungti. Airijos teisingumo ministras Jimas O'Callaghanas sakė, kad tokie centrai turi būti tvarūs, ekonomiški ir atitikti pagrindines teises. Pasak Le Monde, Italija norėjo prisijungti, bet nebuvo priimta.

Pačiose penkiose šalyse sutarimo taip pat nėra. Vokietijoje koalicijos partnerė SPD sako, kad planas su ja nederintas, o žaliųjų lyderis Felixas Banaszakas centrus pavadino „moderniu atlaidų pardavimu“. Austrijoje kraštutinė dešinioji Laisvės partija (FPÖ), atvirkščiai, planą laiko per menku. Vienoje paskelbimo dieną protestavo apie šimtas žmonių.

Ruanda tvirtina siekianti „tvarios išeities iš pasaulinio iššūkio“, o ne pinigų, ir primena priimanti daugiau nei 150 tūkst. pabėgėlių. Le Monde vertinimu, Kigaliui partnerystė svarbi ir dėl tarptautinio įvaizdžio. 2025 m. Ruanda sudarė panašų susitarimą su JAV – priimti iki 250 deportuotų žmonių.

Kas toliau

Danijos ministras Mortenas Bødskovas tikisi, kad susitarimas su Ruanda bus suderėtas per kelis mėnesius, Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas – iki 2027 m. pradžios. Pirmieji perkėlimai planuojami 2027 m. pavasarį ar vasarą. Tai – vyriausybių tikslai, ne garantijos.

Ateinančiais mėnesiais verta stebėti kelis dalykus: ar bus paskelbtas sutarties su Ruanda tekstas ir centro vieta, ar Vokietijos SPD neblokuos finansavimo, ar UNHCR ir IOM pasirašys formalius susitarimus, ar prisijungs Kipras ir kitos šalys. Ir svarbiausia – kaip į pirmuosius skundus sureaguos teismai. Kaip pažymi Reuters, kadangi tokio centro dar niekada nebuvo, neaišku, ar ši idėja atlaikys Europos teismų patikrinimą.

Chronologija: nuo Danijos plano iki Vienos

2021 m. birželis – Danija priima įstatymą, leidžiantį siųsti prieglobsčio prašytojus į trečiąsias šalis.

2022 m. balandis – JK paskelbia partnerystę su Ruanda; birželį pirmąjį skrydį sustabdo EŽTT.

2023 m. sausis – Danija sustabdo savo Ruandos planą.

2023 m. lapkritis – Italija ir Albanija pasirašo protokolą; JK Aukščiausiasis Teismas pripažįsta britų planą neteisėtu.

2024 m. liepa – K. Starmeris atšaukia JK Ruandos planą.

2025 m. kovas – Europos Komisija pateikia grąžinimo reglamento pasiūlymą.

2026 m. balandis – ESTT generalinio advokato išvada dėl Italijos ir Albanijos protokolo.

2026 m. birželis – pradedamas taikyti Migracijos ir prieglobsčio paktas; Europos Parlamentas pritaria grąžinimo reglamentui.

2026 m. rugpjūtis–rugsėjis – Ruanda patvirtina preliminarias diskusijas; Europos Parlamento nariams Kigalyje parodomos JK planui ruoštos patalpos.

2026 m. spalio 1 d. – ES Taryba galutinai patvirtina reglamentą; spalio 16 d. jis įsigalioja.

Lapkričio 16 d. – Vienoje paskelbiama derybų su Ruanda pradžia.

Lapkričio 17 d. – V. Türkas išreiškia susirūpinimą, Kipras – norą prisijungti.

Kaip manote – ar grąžinimo centrai trečiosiose šalyse gali būti veiksmingas sprendimas, ar tai pavojingas precedentas? Parašykite komentaruose.

Šaltiniai
# Europos Sąjunga # Danija # Vokietija # Ruanda # migracija # grąžinimo centras # prieglobstis # Austrija # ES grąžinimo reglamentas # žmogaus teisės
Patiko straipsnis? Pasidalykite juo su draugais – taip nepraleisite svarbiausių pasaulio lietuvių naujienų.
Prenumeruokite naujienlaiškį
Svarbiausios pasaulio lietuvių naujienos – tiesiai į jūsų el. paštą.

Video

Nuotraukos (5)

AR.Satkus.
AR.Satkus.
Korespondentas iš Čikaga , JAV

Cikagainfo.com Redaktorius

Jūsų nuomonė svarbi. Pasidalinkite mintimis žemiau.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas!

Palikite komentarą