Tarp saulės ir svajonių: kaip gyvena lietuviai Ispanijoje

Kiek mūsų ir kur gyvename

Lietuviai į Ispaniją masiškai pradėjo vykti dešimtajame dešimtmetyje, ypač po 1999 metų, kai buvo panaikintas vizų režimas. 1990–2004 metais dirbti, uždarbiauti ar studijuoti čia išvyko apie 50 tūkstančių lietuvių. Dauguma kūrėsi Valensijos ir Almerijos žemės ūkio regionuose — 2004-aisiais Almerijoje gyveno apie 80 procentų visų Ispanijos lietuvių.

Ispanijos statistikos duomenimis, lietuvių skaičius šalyje piką pasiekė 2011–2012 metais — tuomet čia buvo registruota per 22 tūkstančius mūsų tautiečių. Vėlesniais metais dalis grįžo į Lietuvą ar išvyko kitur, tačiau Ispanija išlieka viena svarbiausių lietuvių diasporos šalių Europoje. Beje, skaičiai labai priklauso nuo to, ką skaičiuoji: pagal gyventojų registrą lietuvių mažėjo, o pagal ES piliečių registracijos pažymėjimus 2021 metais Ispanijoje buvo net 28 543 Lietuvos piliečiai. Tikėtina, kad tiesa kažkur per vidurį: dalis žmonių pažymėjimus turi, bet seniai gyvena kitur, o dalis gyvena, bet niekur neužsiregistravę. Šiandien lietuvių bendruomenės veikia Madride, Katalonijoje, Valensijoje, Alikantėje, Navaroje, Aragone, Galisijoje, Albasetėje, Andalūzijoje ir Tenerifėje.

Šaknys — gilesnės, nei atrodo

Lietuvių pėdsakai Ispanijoje siekia dar Pirmąjį pasaulinį karą, kai čia pateko iš Rusijos imperijos kariuomenės pabėgę lietuviai. 1936–1939 metų Ispanijos pilietiniame kare abiejose kovojančiose pusėse kovėsi lietuvių savanoriai iš Lietuvos, JAV ir Pietų Amerikos. Mažiau žinomas faktas: 1955–1965 ir 1969–1975 metais per Ispanijos nacionalinį radiją kasdien buvo transliuojamos VLIK laidos lietuvių kalba.

Yra ir dar mažiau žinomų puslapių. 1941 metais belaisvių stovykloje netoli Burgoso buvo 14 lietuvių — žmonės, per karą nublokšti į visai svetimą kraštą. Antrojo pasaulinio karo metais keli lietuviai mokėsi Saleziečių seminarijoje Madride. O po karo Madride kelerius metus gyveno dailininkas Kazimieras Žoromskis: čia jis ne tik tapė, bet ir surengė savo kūrinių parodų. Vėliau jo kelias vedė į JAV, bet ispaniškas laikotarpis liko jo biografijoje kaip savotiška stotelė tarp dviejų pasaulių.

Bendruomenė, vienijanti visą šalį

Ispanijos lietuvių bendruomenė (isp. Comunidad lituana en España) įkurta 2001 metais Madride Lietuvos ambasadoriaus iniciatyva, o 2004-aisiais įregistruota oficialiai. Tai Pasaulio lietuvių bendruomenės narė, kurios tikslai — puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, skleisti informaciją apie Lietuvą ir padėti tautiečiams įsikurti Ispanijoje. Nuo 2020 metų bendruomenei vadovauja pirmininkė Agneta Vansavičienė.

Viena gražiausių bendruomenės tradicijų — nuo 2016 metų kartu su Lietuvos ambasada kasmet rengiamas žygis Šv. Jokūbo keliu (Camino de Santiago), skirtas Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, paminėti.

Profesionalai švenčia penkmetį

Šalia tradicinės bendruomenės Ispanijoje užaugo ir nauja, moderni lietuvių karta — profesionalai. Tinklas „Lietuvių profesionalai Ispanijoje" (LPS) šiandien jungia daugiau nei 1 000 žmonių, o aktyvūs klubai veikia Madride, Barselonoje, Valensijoje ir Costa del Sol.

Šiemet proga ypatinga: spalio 17 dieną Barselonoje vyks didžiausias metų LPS renginys — Ispanijos lietuvių profesionalų susitikimas, per kurį LPS tinklas ir Barselonos lietuvių profesionalų klubas švęs 5-uosius gimtadienius. Dienos programa — pranešimai, praktinės dirbtuvės ir tinklaveika, vakare — šventinis networkingas. Renginio partneriai — Lietuvos ambasada Ispanijoje, „Global Lithuanian Leaders" ir Ispanijos lietuvių bendruomenė, remia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Tenerifė — lietuviška sala Atlante

Kanarų salos, ypač Tenerifė, tapo vienais mėgstamiausių lietuvių namų Ispanijoje. Čia veikia aktyvi lietuvių bendruomenė „Casa Lituana", kuri rengia susitikimus, žygius, šventes, kino vakarus ir net cepelinų dienas. Bendruomenės kalendoriuje — dešimtys renginių ištisus metus: nuo bendrų išvykų į Teidės nacionalinį parką iki Kalėdų ir Velykų švenčių.

Istorijos, už kurių — konkretūs žmonės

Statistika pasako, kiek mūsų, bet ne kaip gyvenama. Tam geriausiai tinka pačių lietuvių istorijos.

Margarita iš Kauno prieš aštuonerius metus nuėjo apie 300 kilometrų nuo Porto iki Santjago de Kompostelos. Grįžusi suprato, kad nori gyventi Ispanijoje, ir vos po pusantro mėnesio jau buvo įsikūrusi Valensijoje. Miestą rinkosi beveik atsitiktinai: pamatė internete Menų ir mokslo miesto nuotraukas ir jūrą. Stabilų gyvenimą Kaune paliko ir pradėjo nuo nulio. Artimieji iš pradžių nerimavo, o dabar dažnai ją aplanko.

Savickų šeima — du suaugusieji, keturi vaikai ir katė — pernai vasarą iš žaliojo Vilniaus pakraščio persikėlė į Andalūziją. Juos išvažiuoti paskatino ir nuovargis nuo nesibaigiančių būrelių bei spaudimo užpildyti kiekvieną vaikų valandą. Sunkiausia buvo kalba, o labiausiai nustebino ispanų šiluma ir spontaniškos šypsenos. Mama Julia dabar kuria projektą, kuris padeda šeimoms, planuojančioms gyvenimą Ispanijoje.

Greta Banytė Lietuvoje baigė teisę, bet ją labiau traukė gamyba. Mursijoje įgijusi vadybos magistrą, ji įsikūrė Leturo kaime tarp kalnų Kastilijoje-La Mančoje ir užima svarbias pareigas ekologinio pieno perdirbimo įmonėje „Cantero de Letur". Ten perdirbamas ožkų, karvių ir avių pienas. Greta pasakoja, kad į jų ūkių tinklą ateina jauni žmonės — kai kurie iškeitė darbą statybose į ožkų auginimą.

Eglė, kilusi iš mažo miestelio, šiandien yra iliustruotoja, kurios darbai publikuoti „The Economist" ir „The Guardian". Su šeima ji gyveno Singapūre, Indijoje, Niujorke ir Danijoje, kol apsistojo Ispanijos kaime. Iš ten ji dirba „The Economist" ir į Londono biurą nuvažiuoja kartą per mėnesį. Darbo pokalbis, beje, vyko iš burlaivio, kuriame šeima tuo metu gyveno.

Ne visos istorijos prasidėjo gražiai. Daugelis 2000-ųjų atvykėlių pirmuosius mėnesius praleido apelsinų ar šparagų laukuose, nakvojo perpildytuose butuose ar net automobiliuose. Kai kurie jų šiandien turi savo verslus prie jūros. Tai irgi Ispanijos lietuvių istorija, tik rečiau pasakojama.

Lietuvių kalba — ir už 3 000 kilometrų

Kad vaikai neprarastų lietuvių kalbos, Ispanijoje veikia lituanistinės mokyklėlės. Nuo 2003 metų Navaroje veikia šeštadieninė mokykla „Saulutė", nuo 2004-ųjų — sekmadieninės mokyklos kituose regionuose. Tai vietos, kur lietuvių vaikai mokosi gimtosios kalbos, istorijos ir tradicijų, o tėvai randa bendraminčių.

Kultūrinis gyvenimas taip pat nesustoja: Ispanijos lietuvių šokių dienos įtrauktos į Pasaulio lietuvių universiteto spalio — diasporos mėnesio — programą, o tautiečiai aktyviai dalyvauja festivaliuose ir koncertuose visoje šalyje.

Lietuviai Ispanijos krepšinio lygoje

Lietuvių krepšinio ryšys su Ispanija daug senesnis nei šio sezono vardai. Arvydas Sabonis, dar prieš NBA, keletą sezonų žaidė Valjadolide, o vėliau Madrido „Real" ir 1995 metais su juo tapo Eurolygos čempionu. Jo sūnus Domantas Sabonis augo Malagoje, ten išmoko ispanų kalbą ir paauglys debiutavo Malagos „Unicaja" komandoje. Tik vėliau jis išvyko studijuoti į JAV ir tapo NBA žvaigžde. Šarūnas Jasikevičius su „Barcelona" 2003 metais laimėjo Eurolygą, o po beveik dviejų dešimtmečių grįžo ten jau kaip vyriausiasis treneris.

Sportas — dar viena sritis, kurioje lietuvių vardai skamba Ispanijoje. Šį sezoną Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniauja net keli lietuviai: Ignas Brazdeikis ir Simonas Lukošius atstovauja Malagos „Unicaja", o Martinas Gebenas ir Dominykas Stenionis — Žironos „Basquet". Sezono starte Brazdeikis per 30 minučių surinko 14 taškų prieš Madrido „Real", o Gebenas prie pergalės prieš Mursiją prisidėjo 11 taškų ir 8 atkovotais kamuoliais.

Praktiškai: būstas, dokumentai, gyvenimas

Svarstantiems apie persikraustymą į Ispaniją verta žinoti: kai kurie Ispanijos regionai siūlo paramą būstui mažose gyvenvietėse — iki 40 procentų būsto kainos, bet ne daugiau kaip 40 000 eurų. Programa atvira ir ES piliečiams, tad teoriškai ja gali pasinaudoti ir lietuviai, tačiau sąlyga griežta: būstas turi tapti nuolatine gyvenamąja vieta, o ne atostogų nameliu.

Įsikuriantiems aktualūs ir praktiniai klausimai — nuo NIE (užsieniečio identifikacinio numerio) gavimo iki sveikatos apsaugos sistemos ypatumų. Apie tai lietuviškai pasakoja Ispanijoje gyvenantys tautiečiai savo tinklaraščiuose ir „YouTube" kanaluose, dalindamiesi patirtimi apie ispanų kalbą, dokumentus ir kasdienį gyvenimą.

Ir atvirkščiai: ispanai Lietuvos danguje

Ryšys eina ne tik viena kryptimi. Ispanijos karinės oro pajėgos — dažni svečiai Šiauliuose. Iš Zoknių aviacijos bazės ispanų naikintuvai NATO oro policijos misiją vykdė 2006, 2016, 2020, 2021 ir 2022 metais, o 2025-aisiais — dvi rotacijas iš eilės. Pernai lapkritį Šiauliuose prasidėjo jubiliejinė, 70-oji misijos rotacija: ją vykdo aštuoni ispanų „Eurofighter Typhoon". Vienos rotacijos metu Šiauliuose tarnauja apie 300 karių — pilotų, technikų, medikų, ryšininkų. Jie ne tik saugo Baltijos šalių dangų, bet ir priima moksleivius ekskursijoms, dalyvauja miesto renginiuose.

Taigi šiauliečiai gali sutikti ispanų ne tik atostogaudami Kosta Bravoje, bet ir savo gatvėse.

Ambasada ir ryšys su Lietuva

Lietuvos ambasada Madride išlieka svarbiu ramsčiu diasporai — nuo konsulinės pagalbos iki bendrų renginių su bendruomene. Nuo 2026 metų kovo 9 dienos Lietuvos ambasadoriumi Ispanijos Karalystėje (taip pat Andorai ir Argentinai) paskirtas Tomas Irnius.

Ispanijos lietuviai — tai jau nebe pavieniai uždarbiautojai, o subrendusi, organizuota ir įvairiapusė bendruomenė: nuo ūkininkų Almerijoje iki IT profesionalų Barselonoje, nuo šokių kolektyvų iki krepšininkų aukščiausioje šalies lygoje. Ir nors juos skiria tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos, lietuvybė čia gyvuoja kasdien — mokyklėlėse, žygiuose, šventėse ir tiesiog kaimynų pokalbiuose prie Viduržemio jūros.