Vokietija kryžkelėje: AfD pergalė, kanclerio krizė ir atsargios ekonomikos viltys

Informacija atnaujinta 2026 m. rugsėjo 17 d.

Vokietija – didžiausia Europos ekonomika ir viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių – išgyvena bene įtempčiausią politinį rudenį per kelis dešimtmečius. Rugsėjo pradžioje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškovojo istorinę pergalę rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje, kanclerio Friedricho Merzo koalicijoje didėja įtampa, o rugsėjo 20 d. laukia dar dveji rinkimai. Tuo pat metu šalies ekonomika pamažu atsigauna po energijos kainų šoko, kariuomenė ieško naujų karių, o vokiečių šarvuotoji brigada kuriasi Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kas vyksta ir ko galima tikėtis.

Politinis žemės drebėjimas Saksonijoje-Anhalte

Rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose AfD surinko 43,8 proc. balsų – daugiau nei dvigubai tiek, kiek 2021 m. Partija gavo 39 iš 83 vietų žemės parlamente, tačiau absoliučiai daugumai jai pritrūko trijų mandatų. Rinkimuose dalyvavo 77,8 proc. rinkėjų, t. y. 17,5 procentinio punkto daugiau nei prieš penkerius metus.

Iki šiol žemei vadovavusi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) surinko tik 17,2 proc. balsų – daugiau nei perpus mažiau nei 2021 m. Socialdemokratų partija (SPD) gavo 9,3 proc., Žalieji pasiekė geriausią savo rezultatą šioje žemėje (8,9 proc.), Kairieji surinko 8,6 proc., o Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW) su 5,3 proc. vos pateko į parlamentą. Laisvieji demokratai (FDP), iki šiol dalyvavę valdančiojoje koalicijoje, į parlamentą nepateko.

„Chatham House“ analitikai pabrėžia, kad nuo 1945 m. nė viena kraštutine dešiniąja vadinama partija nebuvo iškovojusi tokios pergalės žemės rinkimuose. AfD rinkimų sąrašo lyderis Ulrichas Siegmundas žadėjo nuo pirmos dienos pradėti „remigracijos ir deportacijų puolimą“ prieš dokumentų neturinčius migrantus. Žemės konstitucijos apsaugos tarnyba šį AfD skyrių yra pripažinusi patvirtinta dešiniųjų ekstremistų organizacija, o partija tokį vertinimą vadina politiškai motyvuotu. Vienas iš AfD pirmininkų Tino Chrupalla tvirtino, kad rinkėjai galutinai atmetė vadinamąją „užkardą“ – kitų partijų susitarimą nebendradarbiauti su AfD.

Dabar svarbiausias klausimas – kas valdys žemę. Suformuoti vyriausybę be AfD būtų įmanoma tik susivienijus visoms kitoms partijoms nuo CDU iki BSW. Tačiau, ZDF vertinimu, tokia penkių partnerių koalicija būtų itin neįprasta ir sunkiai įsivaizduojama. CDU partijos suvažiavimo sprendimu yra atmetusi koaliciją su Kairiaisiais. BSW, skirtingai nei CDU, SPD, Žalieji ir Kairieji, kategoriškai neatmeta paramos AfD ir siūlo tartis dėl nepartinio ministro pirmininko. Kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Svenas Schulze sako matantis CDU opozicijoje, o AfD neatmeta pirmalaikių rinkimų galimybės, jei vyriausybės suformuoti nepavyktų.

Kancleris po spaudimu

Pralaimėjimas smarkiai atsiliepė ir Berlynui. Merzas jį pavadino sunkiausiu CDU pralaimėjimu per kelis dešimtmečius ir pažadėjo, kad bus padarytos išvados, tačiau atsistatydinti atsisakė. „Bloomberg“ duomenimis, kancleris yra pasiryžęs likti poste, nors jo partijoje daugėja norinčiųjų jį nušalinti. Jo asmeninis populiarumas, pasak „Reuters“, pasiekė istorinę žemumą.

Naujų reikalavimų kelia ir koalicijos partnerė SPD. Ji nori iš naujo derėtis dėl pensijų ir slaugos reformų, peržiūrėti 2027 m. biudžetą ir vėl pradėti diskusiją apie paveldėjimo bei turto mokesčius. Pats Merzas tvirtina, kad suplanuotos reformos, įskaitant pensinio amžiaus didinimą ir griežtesnes nedarbingumo išmokų taisykles, turi būti įgyvendintos, nors pripažįsta, kad jas reikia geriau paaiškinti rinkėjams.

Fr. Merz

Visos Vokietijos mastu AfD taip pat pirmauja. Apklausų vidurkyje ji turi 28,3 proc., CDU ir jos sesuo Bavarijoje CSU – 20,3 proc., Žalieji – 14,7 proc., SPD – 12,4 proc., Kairieji – 11,2 proc. Kitaip tariant, valdančiosios partijos kartu šiuo metu surinktų tik apie trečdalį balsų.

Po rinkimų paaštrėjo ir diskusija dėl galimo AfD uždraudimo. Rugsėjo 7 d. Šiaurės Reino-Vestfalijos ministras pirmininkas Hendrikas Wüstas, laikomas vienu galimų Merzo varžovų, pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri surinktų ir įvertintų įrodymus prieš sprendžiant dėl kreipimosi į teismą. Kliūtys vis dėlto didelės: vasario 26 d. Kelno administracinis teismas uždraudė federalinei konstitucijos apsaugos tarnybai vadinti AfD patvirtinta ekstremistine organizacija, kol nebus išnagrinėta pagrindinė byla. Kritikai perspėja, kad draudimo siekis gali atrodyti kaip bandymas nušalinti politinį konkurentą, kurio nepavyksta įveikti rinkimuose. Merzas rugsėjo 9 d. Bundestage apkaltino AfD, kad ji atstovauja Rusijos interesams, o partijos „remigracijos“ programą pavadino etninio valymo sinonimu.

Rugsėjo 20-oji: dar du išbandymai

Rinkimų metai prasidėjo kitaip. Kovą Badene-Viurtemberge Žalieji, surinkę 30,2 proc. balsų, vos aplenkė CDU (29,7 proc.), o Cemas Özdemiras tapo pirmuoju Vokietijos žemės ministru pirmininku, turinčiu turkiškų šaknų. Reino krašte-Pfalce CDU atėmė valdžią iš SPD, kuri žemę valdė 35 metus. Tuomet tai buvo sėkmė kancleriui.

Rugsėjo 20 d. rinkimai vyks Meklenburge-Pomeranijoje ir Berlyne. Meklenburge-Pomeranijoje ZDF projekcija AfD skiria 37 proc., o ministrės pirmininkės Manuelos Schwesig vadovaujamai SPD – 34 proc. Kairieji turėtų surinkti 10 proc., CDU – tik 7 proc., tad dabartinė SPD ir Kairiųjų vyriausybė nebeturėtų daugumos. Kita vertus, pati Schwesig išlieka populiari: jos darbą teigiamai vertina 57 proc. žemės gyventojų.

Berlyne padėtis kitokia. Dabartinis Berlyno meras Kai Wegneris (CDU) atsisakė kandidatuoti, kai buvo sukritikuotas dėl krizės komunikacijos per kelias dienas trukusį didelį elektros tiekimo sutrikimą. Dabar CDU sąrašui vadovauja Stefanas Eversas. ZDF apklausos rodo, kad dėl pirmosios vietos varžosi Kairieji ir CDU, o dabartinė CDU ir SPD koalicija daugumos nebeturėtų.

Ekonomika: atsigavimas energijos kainų šešėlyje

Karas su Iranu ir Hormūzo sąsiaurio blokavimas smarkiai pabrangino naftą ir dujas. Balandį Vokietijos vyriausybė perpus sumažino 2026 m. ekonomikos augimo prognozę – nuo 1 iki 0,5 proc.

Vis dėlto vasarą ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi. Rugsėjo pradžioje „ifo“ institutas padidino šių metų BVP augimo prognozę iki 1,4 proc., o 2027 m. – iki 1,2 proc. Pasak instituto, didesnio nuosmukio išvengti padėjo užsienio paklausa ir išaugusios valstybės išlaidos infrastruktūrai, klimatui ir gynybai. Šiemet šis fiskalinis postūmis sieks beveik 40 mlrd. eurų, arba 0,8 proc. BVP.

Tačiau rūpesčių netrūksta. „Ifo“ prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,8 proc., o kitais metais – 3,0 proc. Be to, šią žiemą gali vėl brangti elektra ir dujos. Rugpjūtį bedarbių skaičius išaugo iki 3,061 mln., o nedarbo lygis – iki 6,5 proc. Įmonių bankrotų antrąjį ketvirtį užfiksuota daugiausia per pastaruosius 21 metus. Biudžeto deficitas, „ifo“ vertinimu, iki 2028 m. padidės nuo 3,0 iki 4,6 proc. BVP.

Pensijų reforma – didžiausias vidaus iššūkis

Vokietijos visuomenė sensta, todėl pensijų sistema tapo vienu karščiausių ginčų objektų. Birželio 23 d. vyriausybės sudaryta pensijų komisija pateikė 33 rekomendacijas, o liepos 2 d. koalicijos komitetas sutarė jas įgyvendinti visapusiškai ir greitai. Merzo tikslas – kad įstatymų leidybos procesas būtų baigtas iki metų pabaigos.

Pagrindiniai komisijos siūlymai tokie. Pensinis amžius nuo 2032 m. būtų pamažu keliamas: 2041 m. jis siektų 67,5 metų, o 2051 m. – 68 metus. Būtų panaikinta galimybė išeiti į pensiją be išskaitų sukaupus 45 draudimo metus. Taip pat siūloma įvesti privalomą kaupiamąją pensiją: papildoma 2 proc. įmoka, kurią po lygiai mokėtų darbuotojai ir darbdaviai, būtų investuojama kapitalo rinkose.

Tačiau rugsėjį koalicijoje vėl atsirado plyšių. Darbo ir socialinių reikalų ministrė Bärbel Bas (SPD) pareiškė, kad komisijos išvados jai nėra galutinis politinis susitarimas, ir paragino išsamiau aptarti ilgai dirbusių žmonių padėtį. Įstatymo projektas kol kas vėluoja. Tai ne pirmas ginčas: dar 2025 m. gruodį grupė jaunų CDU ir CSU parlamentarų ilgai priešinosi pensijų paketui, kuriuo pensijų lygis iki 2031 m. išlaikomas ties 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Migracija: griežtesnis kursas

Merzo vyriausybė nuo pat pradžių žadėjo sugriežtinti migracijos politiką. 2025 m. gegužę vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas nurodė federalinei policijai sustiprinti patikras prie vidaus sienų. 2025 m. prieglobsčio prašymų sumažėjo perpus. Tų pačių metų spalį panaikinta galimybė gauti Vokietijos pilietybę jau po trejų metų teisėto gyvenimo šalyje – dabar paprastai reikia bent penkerių metų. Dviguba pilietybė ir toliau leidžiama. Šeimų susijungimas asmenims, turintiems papildomą apsaugą, sustabdytas iki 2027 m. liepos.

Nuo 2026 m. birželio 12 d. turi būti taikoma Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos reforma, kuria siekiama suvienodinti prieglobsčio procedūras ir sustiprinti ES išorės sienų kontrolę. Dobrindtas tikisi, kad ilgainiui ji leis sumažinti Vokietijos patikras prie vidaus sienų. Vyriausybė teigia, kad nauja politika veikia, o žmogaus teisių organizacijos kritikuoja, pavyzdžiui, šeimų susijungimo apribojimus, kurių išimčių kriterijus, jų teigimu, praktiškai neįmanoma atitikti.

Bundesveras auga, o vokiečių brigada kuriasi Lietuvoje

Merzas yra pažadėjęs Vokietijos kariuomenę – Bundesverą – paversti stipriausia konvencine kariuomene Europoje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis karo tarnybos įstatymas. Visi 18 metų vaikinai privalo užpildyti anketą apie savo motyvaciją ir tinkamumą tarnybai, o merginoms tai savanoriška. Nuo 2027 m. liepos vaikinams, gimusiems 2008 m. ir vėliau, bus privaloma ir medicininė apžiūra. Pati tarnyba lieka savanoriška, o savanoriams mokama apie 2600 eurų per mėnesį. Jei savanorių nepakaks, Bundestagas gali nuspręsti įvesti šaukimą pagal poreikį.

Tikslai ambicingi: iki 2035 m. turėti daugiau nei 260 tūkst. aktyviųjų karių ir 200 tūkst. rezervistų. Šiemet gauta apie 38,5 tūkst. prašymų tarnauti – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o naujų karių skaičius išaugo 13 proc. ir siekia apie 13 tūkst. Vis dėlto to kol kas nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Lietuvai svarbiausia – Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“. Tai pirmas kartas istorijoje, kai Vokietijos kariuomenė dislokuoja šarvuotąją brigadą užsienyje. Planuojama, kad Lietuvoje tarnaus 4800 karių ir 200 civilių darbuotojų. Brigada įsikurs Rūdninkų poligone ir Rukloje, o visišką kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 m. pabaigos. 2026 m. vasarį NATO daugianacionalinė kovinė grupė Lietuvoje tapo sudedamąja brigados dalimi.

Gegužės pabaigoje brigada Pabradės poligone surengė pirmąsias savo pratybas „Freedom Shield 26-I“, kuriose dalyvavo 2,9 tūkst. karių ir apie 800 transporto priemonių iš septynių NATO valstybių. Tankus „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinas „Puma“ kol kas tenka grąžinti į Vokietiją, nes Rūdninkų karinis miestelis dar statomas. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Corneliusas Zimmermannas brigadą vadina Vokietijos „Zeitenwende“, t. y. istorinio posūkio, politikos flagmanu.

Perspektyvos: ko tikėtis

Artimiausios savaitės bus lemiamos. Rugsėjo 20 d. rinkimai parodys, ar AfD sėkmė Saksonijoje-Anhalte yra išimtis, ar platesnė tendencija. Vyriausybės formavimas Saksonijoje-Anhalte atskleis, ar „užkarda“ atlaikys spaudimą. Bundestage laukia balsavimas dėl 2027 m. biudžeto, o iki metų pabaigos – pensijų reformos įstatymas. „Atlantic Council“ analitikų vertinimu, rugsėjo rinkimai beveik neabejotinai susilpnins Merzo koaliciją ir apsunkins pažadėtas reformas.

Vertinimai labai skiriasi. AfD vadovė Alice Weidel pergalę Saksonijoje-Anhalte laiko signalu, kad politika turi keistis ir federaliniu lygmeniu. Valdančiųjų partijų atstovai perspėja dėl pavojaus demokratinėms vertybėms ir Vokietijos patikimumui. „Chatham House“ ekspertai rinkimus vadina lūžio tašku, tačiau ragina įvykius vertinti plačiau ir be panikos. Ekonomikoje viltį teikia valstybės investicijos ir užsienio paklausa, o nerimą kelia energijos kainos, nedarbas ir augantis deficitas.

Lietuvai Vokietijos stabilumas labai svarbus. Berlynas yra vienas pagrindinių mūsų saugumo garantų, o vokiečių brigada tampa kasdiene Lietuvos gyvenimo dalimi. Todėl Vokietijos vidaus politikos pokyčiai – nuo koalicijos tvirtumo iki gynybos biudžeto – tiesiogiai susiję ir su mūsų regiono saugumu. Daugeliui lietuvių Vokietija taip pat yra darbo ir gyvenimo šalis, tad griežtesnės pilietybės taisyklės, pensijų reforma ir darbo rinkos tendencijos aktualios ir jiems.