Du eurai per mėnesį už tai, kad nesinaudoji: ką iš tikrųjų reiškia „Payseros“ laiškas apie neaktyvią paskyrą
Scenarijus pažįstamas beveik kiekvienam išvykusiam. Prieš kelerius metus atsidarei „Paysera“ paskyrą – gal tam, kad pigiau persiųstum pinigus tėvams į Lietuvą, gal kad sumokėtum už bilietą į renginį, gal kad atsiskaitytum lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje. Paskui gyvenimas persikėlė į amerikietišką banką, o ta paskyra liko kažkur pasąmonės kampe su keliais likusiais eurais.
Ir štai ateina laiškas: jeigu per artimiausią mėnesį neprisijungsi, nuo sąskaitos kas mėnesį bus nurašomas 2 eurų mokestis Pirmoji reakcija visų vienoda – „už ką?“ Antroji, dažnai rimtesnė – „o jeigu sąskaitoje nieko nėra, ar man susidarys skola?“Atsakykime iš eilės, nes atsakymas nėra nei „tai apgaulė“, nei „viskas tvarkoje, nusiraminkite“.
Kas iš tikrųjų vyksta
Toks mokestis nėra naujiena ir nėra klaida. Jis yra „Payseros“ įkainiuose, taigi – sutarties dalis. Bendrovės viešai skelbiamoje informacijoje nurodyta, kad fiziniams asmenims sąskaitos atidarymas nemokamas ir naudojantis ja jokio aptarnavimo mokesčio nėra, tačiau jeigu klientas dvejus metus neprisijungė prie paskyros ir neatliko bent vienos mokėjimo operacijos, pradedamas taikyti mėnesinis sąskaitos administravimo mokestis.
Atkreipkite dėmesį į formuluotę – ten dvi sąlygos, o ne viena. Ne tik „neprisijungė“, bet ir „neatliko operacijos“.
Į Lietuvos žiniasklaidą tokių istorijų patenka reguliariai. Šiomis dienomis į „15min“ redakciją kreipėsi skaitytojas, gavęs pranešimą apie netrukus pradėsimą taikyti 2 eurų mėnesinį mokestį už neaktyvią paskyrą. Vyras sakė apie tokią tvarką iki šiol nežinojęs ir baiminosi, kad, paskyroje nesant lėšų, gali susidaryti skola. Jo žodžiais, laiške pranešta, kad pinigai bus imami vien už tai, kad sistema nesinaudojama.

Panaši nepasitenkinimo banga buvo kilusi ir anksčiau – tuomet dalis klientų viešai piktinosi, kad bendrovė ima pinigus ne už naudojimąsi paslaugomis, o už nesinaudojimą jomis.
Kaip tai aiškina pati bendrovė
Čia prasideda įdomioji dalis, nes „Payseros“ argumentas nėra „mums reikia pinigų“.
Bendrovė yra nurodžiusi, kad mokesčiu siekiama įgyvendinti Lietuvos banko poziciją, jog neaktyvios sąskaitos būtų uždaromos, o komisinis mokestis esą yra būdas uždaryti ilgai nenaudojamas sąskaitas, kuriose likę keli eurai ar mažesnė suma. Taip pat aiškinta, kad „Paysera“ sąskaita be kortelės yra nemokama ir netaikomas bankuose įprastas mėnesinis krepšelio mokestis – todėl klientams turint galimybę turėti nemokamą sąskaitą, neaktyvių sąskaitų nuolat daugėja, o patys klientai neturi jokios priežasties jų uždaryti.
Ir tai nėra pramanas. Lietuvos bankas iš tiesų yra patvirtinęs poziciją, pagal kurią finansų įstaigos raginamos aktyviai naudotis savo teise uždaryti nenaudojamas sąskaitas, kai jose nėra lėšų, ir išsiaiškinti klientų poreikį turėti nenaudojamas sąskaitas su lėšų likučiu – kadangi pagal sutartis net ir ilgai nenaudojamos sąskaitos klientams gali kainuoti. Po reguliatoriaus kreipimosi bankai vien per pusmetį uždarė beveik 425 tūkst. neaktyvių fizinių asmenų sąskaitų.
Taigi teisiškai viskas laikosi ant kojų: mokestis yra sutartyje, apie jį įspėta iš anksto, o motyvas – ne išgalvotas.

Ko „Paysera“ savo laiške nepasako
Bet yra dalykų, kurių tame trumpame pranešime nerasite ir kurie žmogui svarbesni už pačią mokesčio sumą.
Pirma – skola tikrai įmanoma, ir ji užrakina duris. Pačios „Payseros“ instrukcijoje, kaip uždaryti nenaudojamą paskyrą, pasakyta tiesiai: jeigu paskyroje yra susidaręs įsiskolinimas, tai yra neigiamas likutis, uždaryti jos negalėsite tol, kol skola nebus padengta – tam sąskaitą reikės papildyti. Kitaip tariant, mokestis, kurio paskirtis esą yra „išvalyti“ apleistas sąskaitas, tam tikru momentu tampa priežastimi, dėl kurios sąskaitos nebegali atsikratyti. Tai užburtas ratas, apie kurį įspėjamajame laiške nekalbama.
Antra – reguliatoriaus rekomendacija skamba kiek kitaip, nei pateikiama. Lietuvos banko pozicijoje konstatuojama, kad taikant komisinius atlyginimus sąskaitoms, kuriose lėšų nėra, klientui pradedama kaupti skola. Ir kaip tik dėl to rekomenduojama veiksmų seka yra tokia: informuoti klientą apie neaktyvią sąskaitą, išsiaiškinti, ar jis ketina ja naudotis, informuoti apie taikomą komisinį atlyginimą ir pateikti informaciją apie galimybę sąskaitą uždaryti. O jeigu klientas per nustatytą terminą neatsako, tokią sąskaitą rekomenduojama uždaryti – būtent siekiant apsaugoti vartotoją nuo skolų už neaktyvios sąskaitos tvarkymą.
Vadinasi, reguliatoriaus logika yra „uždaryk“, o ne „nurašinėk po du eurus, kol neliks nulio, o paskui – minusas“. Mokestis kaip įrankis sąskaitai ištuštinti yra tos pozicijos apėjimas: tikslas tas pats, priemonė – ginčytina.
Trečia – prisijungimo gali nepakakti. Įkainių formuluotėje minimas ir prisijungimas, ir bent viena mokėjimo operacija. Jeigu tiesiog atsidarysite programėlę, apžiūrėsite likutį ir išeisite, formaliai sąlyga gali būti neįvykdyta.
Ketvirta – laiškas gali paprasčiausiai nepasiekti. Ir tai emigrantams aktualiausia. Paskyra registruota prie el. pašto, kuriuo nebesinaudojate nuo 2019 metų. Patvirtinimo SMS eina į lietuvišką numerį, kuris seniai neveikia. Įspėjimas išsiųstas, formaliai pareiga įvykdyta – tik jo niekas neperskaitė. Po metų kas nors bando prisijungti ir randa minusą.
Penkta – kortelė uždaroma atskirai. Prieš uždarant paskyrą „Visa“ kortelę reikia visam laikui užblokuoti, o sąskaitos likutis turi būti nulinis – lėšas privalote persivesti arba išsiimti. Jeigu paskyra neidentifikuota ir pinigų persivesti patys negalite, tenka pateikti savo banko sąskaitos rekvizitus, o ta sąskaita privalo priklausyti jums, ne giminėms ar draugams.

Ką daryti – trumpas veiksmų planas
Jeigu paskyros nebereikia (dažniausias atvejis):
- Prisijunkite dabar, kol dar nesusidarė įsiskolinimas. Su neigiamu likučiu uždaryti nepavyks.
- Pasitikrinkite likutį visomis valiutomis – „Payseroje“ dažnai lieka keli doleriai ar svarai atskiroje valiutinėje subsąskaitoje, apie kuriuos pamiršta net patys savininkai.
- Persiveskite arba išsiimkite lėšas, kad likutis būtų nulis.
- Visam laikui užblokuokite kortelę, jeigu ją turite.
- Uždarykite paskyrą. Tai galima padaryti programėlėje – nustatymų skiltyje pasirenkant paskyros ištrynimą – arba parašius klientų aptarnavimui iš to el. pašto adreso, kuris patvirtintas sistemoje, ar paskambinus iš registruoto telefono numerio.
- Įsitikinkite, kad pavyko. Paprasčiausias būdas – pabandyti prisijungti tais pačiais duomenimis: jeigu paskyra ištrinta, prisijungimas nepavyks. Išsaugokite patvirtinimą.
Jeigu paskyros norite neprarasti:
Prisijunkite ir atlikite bent vieną realią operaciją – kad ir vieno euro pervedimą sau. Ir būtinai atnaujinkite el. pašto adresą bei telefono numerį, kad kitas įspėjimas jus pasiektų.
Atskirai – tiems, kurie gyvena už Lietuvos ribų: pasitikrinkite, ar prie paskyros neprikabintas senas lietuviškas telefono numeris. Jeigu prisijungimo patvirtinimas siunčiamas į nebeveikiantį numerį, prieigą prie savo pinigų atgausite tik per klientų aptarnavimą, o tai užtrunka.
Kur kreiptis, jei iškilo problema
Jeigu susidarė skola, jos nepavyksta panaikinti arba paskyros neleidžiama uždaryti, veiksmų seka Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota ir nemokama.
1 žingsnis – rašytinė pretenzija pačiai bendrovei. Ne pokalbis telefonu, o raštas su konkrečiai suformuluotu reikalavimu (pavyzdžiui: panaikinti priskaičiuotą mokestį ir uždaryti paskyrą). Gavęs pretenziją, finansinių paslaugų teikėjas privalo atsakyti per 15 darbo dienų. Išskirtiniais atvejais terminą jis gali pratęsti iki 35 darbo dienų, tačiau apie tai privalo jus informuoti ir nurodyti motyvus. Išsaugokite pretenzijos kopiją – jos prireiks.
2 žingsnis – Lietuvos bankas. Jeigu atsakymas jūsų netenkina arba per 15 darbo dienų jokio atsakymo negaunate, per vienus metus nuo pretenzijos pateikimo dienos turite teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo. Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, kylančius iš finansinių paslaugų teikimo, Lietuvos bankas nagrinėja nemokamai. Vidutinė tokios procedūros trukmė – apie 79 dienas, o net ir priėmus sprendimą abi šalys išsaugo teisę kreiptis į teismą.
Svarbus niuansas, apie kurį verta žinoti iš anksto: Lietuvos bankas gali atsisakyti nagrinėti ginčą, kai ginčo suma mažesnė nei 10 eurų – išskyrus atvejus, kai ginčas gali turėti reikšmės kuriant naują praktiką arba yra kitų svarbių aplinkybių. Praktiškai tai reiškia, kad dėl vieno nurašyto dviejų eurų mokesčio institucija greičiausiai nesikiš. Bet jeigu susikaupė kelių dešimčių eurų įsiskolinimas arba jums neleidžiama uždaryti paskyros, situacija jau visai kita.
Ką pridėti prie kreipimosi: teikiant skundą dėl finansų rinkos dalyvio veiksmų, būtina pridėti jo atsakymo į jūsų kreipimąsi kopiją, o jei atsakymas per nustatytą terminą negautas – savo kreipimosi kopiją. Kreipimąsi galima pateikti per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt) arba lietuvių kalba užpildant Lietuvos banko svetainėje skelbiamą vartotojo kreipimosi formą.
Užuot pabaigus
Sąžiningumo dėlei: sąskaitos išlaikymas įstaigai kainuoja ir tada, kai ja niekas nesinaudoja – pinigų plovimo prevencijos stebėsena, tarptautinių sankcijų sąrašų tikrinimas, ataskaitos reguliatoriui vyksta nepriklausomai nuo to, ar klientas prisijungė. Kaštai realūs, ir juos kažkas turi padengti.
Bet iš vartotojo pusės tai vis tiek atrodo kaip mokestis už nebuvimą. O labiausiai nervina ne suma – du eurai niekam gyvenimo negriauna – o principas, kad tyla verčiama skola. Žmogus, kuris tiesiog pamiršo paskyrą, gauna ne uždarymo pranešimą, o skaitiklį.
Todėl praktinis patarimas paprastas: neatidėliokite. Jeigu paskyra nereikalinga – uždarykite ją patys, savo sąlygomis, kol likutis dar teigiamas. Tai užtrunka penkiolika minučių ir yra žymiai maloniau nei po dvejų metų aiškintis, kodėl negalite atsikratyti sąskaitos, kurios niekada nenaudojote.
Straipsnis parengtas remiantis viešai skelbiama „Payseros“ informacija, Lietuvos banko pozicija dėl elgsenos su neaktyvias sąskaitas turinčiais klientais bei Lietuvos žiniasklaidos publikacijomis.