I. Ruginienė paaiškino, kodėl už valstybės pinigus į Vatikaną vyks kartu su šeima .

Kas žodis – vis nesąmonė. Dar ir melas. Jokioje normalioje valstybėje premjero šeimai ir ypač vaikams netenka JOKIŲ reprezentacinių, juo labiau VALSTYBINIŲ pareigų. Už vykdomas pareigas turi būti mokamas atlyginimas, į jas turi būti paskiriama, jos nėra įgyjamos, vienam šeimos nariui tapus svarbiu asmeniu.

 

 Nei premjero partneris, nei vaikai nėra:

a) valstybės pareigūnai;

b) neturi JOKIUOSE ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ PAREIGŲ (nebent Ruginienė juos jau išrado? O iš šio jos kvailo pareiškimo matome, kad lyg jau išrado?);

c) jie neįgauna jokio oficialaus statuso (Ruginienė, kaip matome galvoja kitaip);

d) neturi jokios pareigos dalyvauti kokiuose nors oficialiuose ar neformaliuose renginiuose (ponia Ruginienė net kūlversčiais verčiasi, kad galvotume kitaip). Pakvietimų, žinoma, gali būti, bet jie niekuo neįpareigoja, neretai būna tik protokolinis mandagumo gestas, o yra susiformavusi praktika už tokias partnerio keliones susimokėti asmeninėmis lėšomis.

 

Lygiai taip pat yra susiformavusi praktika vaikus saugoti nuo viešumos, nes jų privatumas apskritai turėtų būti saugomas. Vaikai protokoliškai gali dalyvauti tam tikrose šventėse, tarkime kartu melstis bažnyčioje (kas Ruginienei netinka, nes ji netiki ir nepakelia smilkalų kvapo). Bet tai visiška savanoriška mandagumo forma., o ne jokia pareiga.

 

Todėl aukštas pareigas užimantį asmenį partneris kartai gali lydėti į kokius nors priėmimus ar vizitus, bet tai NĖRA PAREIGA, o visiškai savanoriškas užsiėmimas. Jokių valstybinių funkcijų partneris negali vykdyti, netgi neturi tam teisės. Protokolo požiūriu gali būti didesnis svoris suteikiamas prezidento partneriui, tačiau ne premjero, ar Seimo pirmininko.

 

 Taip yra, nes Lietuva yra pusiau prezidentinė valstybė, kur didesnis protokolinio atstovavimo svoris tenka prezidentui, todėl Lietuvos prezidentų sutuoktinai paprastai turi tam tikrą simbolinį reprezentacinį vaidmenį: dalyvauja priėmimuose, vakarienėse, renginiuose, lydi kelionėse. Tačiau ir prezidentų šeimų vaikai neturi jokių net simbolinių reprezentacinių rolių.

 

Premjero šeimai reprezentavimo klausimas apskritai net nekeliamas, tokios tradicijos Lietuva neturi. Ir ne tik vaikai, bet ir sutuoktinis. Todėl net ir premjerės sutuoktinio vežiojimas už valstybės pinigus yra neleistinas, ką ten jau vaikų.

 

Pasaulyje yra vos kelios demokratinės valstybės, kuriose premjerų sutuoktinis irgi turi didesnį oficialų protokolinį statusą ir savo sutuoktinį lydi užsienio vizituose, pvz., Didžioji Britanija, Japonija, Kanada. Kaip nesunku pastebėti tai valstybės, kurios yra konstitucinės monarchijos ir neturi prezidento, todėl premjerui greta monarcho tenka didesnis reprezentacinis vaidmuo.

 

 Tačiau ir tose valstybėse premjerų vaikai yra saugomi nuo viešumos. Lietuva nėra konstitucinė monarchija, nors Ruginienė elgiasi, lyg būtų atvirkščiai.

Jei visgi norime atrasti atvejus, kai ir vaikai turi tam tikrų reprezentacinių galių, tai turime žvilgsnį kreipti į monarchų arba autokratų šeimas.

 

 Ten yra tradicija dar esant gyvam monarchui arba autokratui formuoti reprezentacinį ir net formalių valdžios galių svorį vaikams. Nieko nestebina Britanijos, Ispanijos, Nyderlandų, Japonijos ar Danijos princų arba princesių vizitai, jų reprezentavimas oficialiuose renginiuose. Panašiai matome Šiaurės Korėjoje kaip Kim Jong Un viešai pradėjo rodytis su dukra Kim Ju-ae, Azerbaidžane Ilham Alijevas irgi rodo savo dukrą Leyla Alievą, Baltarusių diktatorius Aleksandras Lukašenka viešumoje demonstruoja savo sūnų Nikolajų.

 

Tikiuosi, kad ponia Ruginienė, kaip besistengs, - nepavyks savo šeimynėlę prilyginti karališkajai Nepavyks jai ir savo vaikams perduoti sosto, kaip to tikisi Lukašenka.

Beje, jie vyksta į Vatikaną. Ar jie bent pakrikštyti, buvo prie pirmosios komunijos, gavo sutvirtinimo sakramentą?

 

P.S.

 Šiandien pagaliau pasirodė ir ambasadorės prie Šv. Sosto komentaras iš kurio matome, kad kaip ir tvirtinau, Ruginienė organizuodamasi sau ir savo plačiai aplinkai iš vyriausybės šį pasituristavimą eilinį kartą ir nusišnekėjo, ir apsimelavo. Ne Vatikanas kvietė šeimą, bet Ruginienė to norėjo, ne Vatikanas nurodė kiek asmenų ir ką kviečia, bet Ruginienė informavo apie delegacijos sudėtį.

 

 Ambasadorė patvirtino ir tai, kad melas buvo Ruginienės tvirtinimas, kad kelionė yra valstybinis vizitas, kad nebuvo jokio kvietimo oficialiam vizitui, tik buvo Ruginienės spirgantis noras paturistauti, o Vatikanas mandagiai sutiko priimti dar ir tai, kad vaikai nei vyras jokių funkcijų neturi.

 

Išvada:

 melas ir nusišnekėjimai yra šios sovietinės mergaitės skiriamasis bruožas. Tikėkimės, kad Vatikane nebus smilkalų kvapo.