Mobingas darbe: tylėti neprivalote

Redakciją pasiekia klausimai apie spaudimą darbe. Žmonės pasakoja, kad viešojo sektoriaus įstaigose darbuotojai gąsdinami, o kartais iš jų reikalaujama pasirašyti neterminuotus konfidencialumo pasižadėjimus – esą tylėti reikės visą gyvenimą. Prabilti bijoma: neva teks bylinėtis, o kito darbo nebus. Išsiaiškinome, ką apie tai sako įstatymai.

Trumpas atsakymas – toks draudimas negalioja. Joks konfidencialumo susitarimas negali uždrausti pranešti apie pažeidimus Valstybinei darbo inspekcijai, prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar teismui. O kerštas už pranešimą, įskaitant pastangas sutrukdyti žmogui susirasti kitą darbą, įstatymu tiesiogiai draudžiamas.

Kas yra mobingas

Žodžio „mobingas“ Lietuvos įstatymuose nėra. Darbo kodekso 30 straipsnis kalba apie smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą, ir visa tai draudžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) mobingą apibūdina kaip ilgalaikį, sistemingą psichologinį terorą darbe, kurį dažniausiai grupė taiko vienam žmogui, norėdama jį pažeminti ir išstumti iš kolektyvo.

Svarbu žinoti, kad įstatymas ilgo sistemingumo įrodyti nereikalauja. Pakanka ir vieno nepriimtino poelgio ar jo grėsmės, jei taip įžeidžiamas žmogaus orumas arba kuriama bauginanti, priešiška, žeminanti aplinka.

Kaip tai atrodo kasdienybėje? VDI vardija: grasinimai atleisti ar pabloginti darbo sąlygas, pasiekimų nuvertinimas, šmeižtas, ignoravimas ir izoliavimas, manipuliavimas darbo krūviu ir atlyginimu, nepagrįsta kritika, sarkazmas, riksmai. Smurtauti galima ir netiesiogiai – kito žmogaus rankomis, elektroniniais laiškais ar pokalbių programėlėse.

Tačiau ne kiekvienas nemalonus pokalbis yra mobingas. Korektiška kritika, reiklumas, reikalavimas atlikti darbą, įstatymo nustatyta tvarka įteiktas įspėjimas apie atleidimą ar pasiūlymas pakeisti darbo sutartį savaime nėra psichologinis smurtas – darbuotojas visada gali nesutikti ir nepasirašyti. Riba peržengiama tada, kai, pavyzdžiui, be pagrindo ypatingas reiklumas taikomas tik vienam žmogui.

Darbdaviui tai nėra geros valios klausimas. Įstatymas jį įpareigoja kurti aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų ar žeminančių veiksmų, imtis prevencijos, nustatyti, kaip pranešti apie smurtą ir kaip tokie pranešimai nagrinėjami, mokyti darbuotojus. Įstaigos, kuriose dirba daugiau kaip 50 žmonių, privalo patvirtinti ir paskelbti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Nuo 2025 m. sausio 1 d. galioja ir VDI patvirtintas prevencijos priemonių aprašas. Už šių pareigų nevykdymą vadovui gresia 500–1 400 eurų bauda, pakartotinai – 1 400–3 000 eurų.

Amžinas tylėjimas – ar taip galima?

Konfidencialumo susitarimus reglamentuoja Darbo kodekso 39 straipsnis. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, kad tam tikra informacija nebus atskleidžiama. Jei terminas nenurodytas, toks susitarimas galioja vienus metus po darbo santykių pabaigos; ilgesnis terminas galimas tik abiem pusėms sutarus. Didžiausio termino įstatymas nenustato, bet teisininkai įspėja: neterminuotą ar neprotingai ilgą įsipareigojimą teismas gali pripažinti neteisėtu.

Dar svarbiau tai, kas parašyta tame pačiame straipsnyje: draudimas atskleisti konfidencialią informaciją netaikomas, kai valstybės ar savivaldybės institucijai pranešama apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus arba kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui. Kitaip tariant, net ir pasirašytas susitarimas neatima teisės pranešti.

Tą patį sako Pranešėjų apsaugos įstatymas. Pranešimas apie pažeidimą nelaikomas konfidencialios informacijos atskleidimu, o sąžiningai – tai yra pagrįstai manydamas, kad informacija teisinga – pranešęs žmogus už tai neatsako nei pagal sutartį, nei kitaip. Šių teisių negalima atsisakyti jokiu susitarimu, tad „amžinas“ konfidencialumo raštas jų nepanaikina.

Be to, konfidencialia apskritai negali būti laikoma viešai prieinama informacija, taip pat tai, kas dirbant sąžiningai tapo paties darbuotojo patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis. Kad susitarimas turėtų galią, jame turi būti aiškiai surašyta, kokie konkrečiai duomenys saugomi (ne „visa informacija apie įstaigą“), kiek laiko ir ką darbdavys daro, kad padėtų tą informaciją išsaugoti.

Ką daryti, jei verčia pasirašyti

• Nepasirašykite skubėdami. Paprašykite projekto raštu ir laiko jam perskaityti.
• Pasitarkite su profesine sąjunga ar advokatu.
• Raštu paprašykite patikslinti, kas tiksliai laikoma konfidencialia informacija, koks terminas, kokios darbdavio pareigos ir kokios numatytos netesybos.
• Jei dokumente draudžiama pranešti apie pažeidimus arba nurodytas „amžinas“ terminas, užfiksuokite tai raštu. Prireikus tokią sąlygą galima ginčyti darbo ginčų komisijoje ar teisme.

Kas saugo prabilusį žmogų

Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje priimtas 2017 m., o dabartinė jo redakcija, perkėlusi Europos Sąjungos direktyvą 2019/1937, galioja nuo 2022 m. vasario 15 d. Pranešti gali ne tik darbuotojai, bet ir savarankiškai dirbantys žmonės, savanoriai, stažuotojai, rangovai – visi, apie pažeidimą sužinoję per darbo ar sutartinius santykius.

Įstatymas skirtas pranešimams, kuriais ginamas viešasis interesas: apie pavojų žmonių saugumui ar sveikatai, aplinkai, neskaidrų viešųjų lėšų ar turto naudojimą, pažeidimų slėpimą. Vien asmeninė nuoskauda gali būti vertinama ne kaip toks pranešimas, o kaip skundas dėl smurto darbe pagal Darbo kodeksą. Tačiau kai mobingas sistemingas, slepiamas ir susijęs su vadovų piktnaudžiavimu, jis liečia ir viešąjį interesą – pranešime tai verta aiškiai parašyti.

Pranešti galima trimis būdais:

• Per vidinį įstaigos kanalą. Įstaiga per dvi darbo dienas turi patvirtinti, kad pranešimą gavo, o per dešimt darbo dienų – informuoti apie nagrinėjimo eigą.
• Tiesiai prokuratūrai. Generalinė prokuratūra per dešimt darbo dienų nusprendžia, ar žmogų pripažinti pranešėju. Tiesiogiai kreiptis galima, kai pažeidimas turi esminės reikšmės viešajam interesui, kai vidinis kanalas neveikia arba kai abejojama, ar įstaigoje bus išsaugotas konfidencialumas.
• Viešai. Tai kraštutinė priemonė skubiems atvejams; viešai prabilusiam žmogui taikoma ne visa apsauga, todėl pirmiausia verta naudotis dviem pirmaisiais keliais.

Pranešti galima ir anonimiškai. Jei anonimo tapatybė vėliau paaiškėja, apsauga jam vis tiek taikoma.

Stipriausia įstatymo dalis – draudimas keršyti. Nuo pranešimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ar bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti, perkelti į žemesnes pareigas, bauginti, mažinti atlyginimą, blogai įvertinti darbą. Atskirai įvardyta ir tai, ko žmonės bijo labiausiai: draudžiama tretiesiems asmenims perduoti neigiamą informaciją apie žmogų, dėl kurios jis ateityje gali nerasti darbo tame sektoriuje. Draudimas galioja darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams, o saugomi ir pranešėjo šeimos nariai, giminaičiai bei kolegos.

Jei pranešėjui vis dėlto pakenkiama, ne jis, o darbdavys turi įrodyti, kad atleidimas ar sumažintas atlyginimas su pranešimu nesusijęs. Pranešėjui taip pat numatyta kompensacija iki 50 bazinių socialinių išmokų, atlygis už vertingą informaciją ir nemokama teisinė pagalba, nepriklausomai nuo pajamų. Prokuratūros pranešėjų konsultavimo linija – +370 5 266 2329, pranešimai priimami el. paštu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Viešoji įstaiga negali prisidengti paslaptimi

Tai, kad įstaiga vieša, darbuotojo padėtį tik stiprina. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymą institucijos privalo teikti dokumentus, kuriuos turi vykdydamos viešąsias funkcijas, o prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Vidaus konfidencialumo susitarimas nėra pagrindas atsisakyti.

Korupcijos prevencijos įstatymas viešojo sektoriaus darbuotoją netgi įpareigoja: apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką jis privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. STT karštoji linija veikia visą parą – (8 5) 266 3333, el. paštas pranesk@stt.lt.

Pagal darbo sutartį dirbantį viešosios įstaigos darbuotoją gina Darbo kodeksas, taigi ir VDI bei darbo ginčų komisija. Blogesnė valstybės ir statutinių tarnautojų padėtis: jų tarnybinių ginčų VDI nenagrinėja, lieka tik teismas. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija 2025 m. gruodį tokią padėtį pavadino netoleruotina ir žadėjo inicijuoti institucijų diskusiją, kad visų dirbančiųjų galimybės gintis būtų vienodos.

Ką sako Europos teisė

Bendrus pranešėjų apsaugos standartus Europos Sąjungoje nustato 2019 m. direktyva 2019/1937. Lietuva ją perkėlė pavėluotai – Europos Komisija 2022 m. dėl to buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą.

ES pagrindinių teisių chartija skelbia, kad žmogaus orumas neliečiamas (1 straipsnis), kiekvienas turi saviraiškos laisvę (11 straipsnis), o kiekvienas darbuotojas – teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas (31 straipsnis). Pataisytoji Europos socialinė chartija, kurią Lietuva ratifikavo 2001 m., įtvirtina teisę į orumą darbe, įskaitant apsaugą nuo moralinio priekabiavimo.

O štai Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbe Lietuva iki šiol neratifikavo, nors tai jau padarė daugiau kaip 50 valstybių, tarp jų 14 ES šalių. 2026 m. gegužę Seimas po pateikimo projektui pritarė (67 balsavo už, 4 prieš, 13 susilaikė), tačiau birželio 4 d. ratifikuoti atsisakė ir grąžino projektą tobulinti komitetams. Ginčas kilo ne dėl smurto darbe, o dėl konvencijoje vartojamos smurto dėl lyties sąvokos. Vyriausybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelis konvencijos nuostatų jau dabar įrašytos į Darbo kodeksą.

Kaip mobingas vertinamas kitose šalyse

Mūsų skaitytojai gyvena daugelyje šalių, todėl pasidairėme plačiau. Skirtumai dideli: vienur mobingas yra nusikaltimas, kitur – tik darbuotojų mokymų tema.

JAV: saugo tik nuo diskriminacijos

Federalinio įstatymo, draudžiančio mobingą kaip tokį, Jungtinėse Valstijose nėra. Neteisėtas jis tampa tik tada, kai susijęs su saugomu požymiu – rase, lytimi, amžiumi, negalia – ir kai elgesys toks sunkus ar dažnas, kad sukuria priešišką darbo aplinką. Viršininkas, kuris vienodai tyčiojasi iš visų, federalinės teisės paprastai nepažeidžia. Tai esminis skirtumas nuo Europos.

Valstijose vaizdas margas. Kalifornija reikalauja mokyti vadovus apie užgaulų elgesį, Tenesis skatina darbdavius priimti vidaus taisykles, Juta mokymus numato tik valstybės įstaigose, bet nė viena šių valstijų nesuteikia darbuotojui teisės dėl mobingo kreiptis į teismą. Vienintelė visapusišką įstatymą priėmusi JAV jurisdikcija – Puerto Rikas (2020 m.). Pavyzdinis įstatymo projektas „Healthy Workplace Bill“ per du dešimtmečius teiktas 32 valstijų parlamentuose, tačiau nepriimtas nė viename. Ieškinys dėl tyčia sukeltų emocinių kančių galimas, bet kartelė labai aukšta: šaukiantis ar smulkmeniškai kontroliuojantis vadovas jos paprastai nepasiekia.

Tuo metu problema didelė. „Workplace Bullying Institute“ 2024 m. apklausos duomenimis, patyčias darbe tiesiogiai patyrė 32 proc. amerikiečių, o kartu su jas mačiusiais – 46 proc. Daugiau nei pusė (55 proc.) atvejų – vadovų elgesys su pavaldiniais. 87 proc. apklaustųjų palaikytų įstatymą, leidžiantį paduoti į teismą darbdavį, neužkirtusį kelio mobingui.

Pranešėjų apsauga JAV taip pat išbarstyta po atskirus įstatymus – finansų, vertybinių popierių, darbų saugos, – o skundų terminai trumpi: kai kuriais atvejais vos 30 dienų.

Norvegija: daug prevencijos, žodžio „mobingas“ įstatyme nėra

Norvegijos Darbo aplinkos įstatymas draudžia priekabiavimą ir kitokį netinkamą elgesį, o darbdavys privalo užtikrinti visiškai priimtiną psichosocialinę aplinką. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įstatyme tiesiai įrašyta, į kokius veiksnius darbdavys turi atsižvelgti: emocinį krūvį, darbo spaudimą, neaiškius reikalavimus, vaidmenų konfliktus. Darbo inspekcija (Arbeidstilsynet) mobingą apibūdina kaip pasikartojančius neigiamus veiksmus, nuo kurių žmogui sunku apsiginti.

Įmonėse renkamas saugos atstovas (verneombud), kuris gina darbuotojų interesus ir, kilus tiesioginiam pavojui gyvybei ar sveikatai, gali sustabdyti darbą. Inspekcija gali duoti privalomus nurodymus ir skirti baudas, tačiau ginčuose netarpininkauja – ji verčia veikti darbdavį. Pranešėjų apsauga viena išsamiausių: teisė pranešti, draudimas keršyti, privalomos vidaus procedūros įmonėse, kuriose dirba bent penki žmonės. Vis dėlto, kaip įspėja inžinierių profesinė sąjunga „Tekna“, teisme įrodyti mobingą ir Norvegijoje nelengva.

Prancūzija: už mobingą – ir į kalėjimą

Prancūzijoje moralinis priekabiavimas (harcèlement moral) yra ir darbo teisės pažeidimas, ir nusikaltimas: Baudžiamasis kodeksas už jį numato iki dvejų metų laisvės atėmimo ir 30 000 eurų baudą. Darbuotojui pakanka pateikti faktus, leidžiančius priekabiavimą įtarti, – toliau jau darbdavys turi įrodyti, kad jo sprendimai buvo pagrįsti objektyviomis priežastimis.

Garsiausia byla – „France Télécom“ (dabar „Orange“). 2019 m. gruodį Paryžiaus teismas pirmą kartą pripažino didelę bendrovę ir jos vadovus kaltais dėl „institucinio moralinio priekabiavimo“: 2007–2010 m. vykdant pertvarką siekta, kad iš darbo išeitų 22 tūkst. žmonių. Byloje nagrinėti 39 darbuotojų atvejai, tarp jų – 19 savižudybių. Bendrovei skirta didžiausia galima 75 000 eurų bauda, buvusiam vadovui Didier Lombard – metai laisvės atėmimo, iš kurių aštuoni mėnesiai lygtinai, ir 15 000 eurų bauda. 2022 m. apeliacinis teismas vadovų kaltę patvirtino, tačiau bausmę sušvelnino iki lygtinės, o 2025 m. sausį Kasacinis teismas nuosprendį paliko galioti galutinai.

Vokietija: įstatymo nėra, bet apsiginti galima

Atskiro mobingo įstatymo Vokietijoje nėra. Apsauga susideda iš kelių dalių: darbuotojų saugos taisyklės reikalauja vertinti ir psichologinį krūvį, lygių galimybių įstatymas gina nuo priekabiavimo dėl rasės, lyties, religijos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, o Civilinis kodeksas leidžia reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Federalinis darbo teismas mobingą apibrėžia kaip sistemingą priešiškumą, priekabiavimą ar diskriminavimą – vertinamas ne pavienis poelgis, o jų visuma.

Darbo ministerijos užsakyto tyrimo „Mobbing-Report 2024“ duomenimis, mobingą patiria 6,5 proc. samdomų darbuotojų, o tarp jauniausių, 18–29 metų, – 11,4 proc. Mobingą patiriantys žmonės per metus serga vidutiniškai 22,6 dienos, kiti – 11,4.

Švedija: darbdavys privalo turėti taisykles

Švedijoje vartojama sąvoka „kränkande särbehandling“ – žeminantis elgesys, galintis pakenkti sveikatai ar išstumti žmogų iš kolektyvo. Darbdavys privalo turėti politiką, kurioje aiškiai pasakyta, kad toks elgesys netoleruojamas, ir tvarką, kaip jis nagrinėjamas. Prižiūri Darbo aplinkos tarnyba (Arbetsmiljöverket). Atskiro ieškinio dėl mobingo ar nustatytos kompensacijos nėra.

Lenkija: nauja apibrėžtis ir minimali kompensacija

Lenkija mobingą Darbo kodekse apibrėžė dar 2004 m., tačiau senoji apibrėžtis buvo tokia sudėtinga, kad teisme ją įrodyti pavykdavo retai. Nuo 2026 m. lapkričio 5 d. galioja nauja tvarka: mobingas – tai nuolatinis, pasikartojantis darbuotojo persekiojimas, pavyzdžiui, žeminimas, bauginimas, izoliavimas, o smurtautojas gali būti ir vadovas, ir kolega, ir pavaldinys. Nustatyta minimali kompensacija – šeši minimalūs atlyginimai, 2026 m. tai 28 836 zlotai. Darbdaviai per pusmetį, iki 2027 m. gegužės 5 d., turi parengti vidaus taisykles.

Nyderlandai ir Danija

Nyderlanduose darbdavys privalo stresą, patyčias ir agresiją įtraukti į rizikos vertinimą ir veiksmų planą, o Civilinis kodeksas numato jo atsakomybę už psichologinę žalą. Danijoje mobingas (mobning) teisės aktuose apibrėžtas kaip žeminantis, sistemingas elgesys; darbo inspekcija gali tikrinti ir bausti, o psichologinė žala gali būti pripažinta profesine.

Kur šiame žemėlapyje Lietuva

Lietuva – per vidurį. Nuo 2022 m. turime plačią psichologinio smurto apibrėžtį, apimančią net vienkartinį elgesį, ir aiškią darbdavio pareigą užsiimti prevencija. Tačiau nėra nei baudžiamosios atsakomybės už mobingą, nei minimalios kompensacijos, o bendrose darbo bylose darbuotojui įrodinėti sunkiau nei Prancūzijoje. Redakcijos nuomone, pasimokyti būtų iš ko: iš Lenkijos – minimalios kompensacijos, iš Prancūzijos – įrodinėjimo naštos perkėlimo darbdaviui, iš Norvegijos ir Švedijos – stiprios inspekcijos.

Dar viena pastaba gyvenantiems ES šalyse. Direktyvą dėl pranešėjų apsaugos laiku, iki 2021 m. gruodžio, perkėlė tik Danija ir Švedija; Prancūzija tai padarė 2022 m., Vokietija – 2023 m., Lenkija – paskutinė, 2024 m. rugsėjį. Tačiau pranešimas apie mobingą ne visada laikomas pranešimu pagal šią direktyvą – nuo keršto dažniau saugo kiekvienos šalies darbo teisė.

Ką daryti: devyni žingsniai

1. Fiksuokite nuo pirmos dienos. Veskite užrašus: data, laikas, vieta, kas dalyvavo, kas tiksliai pasakyta ar padaryta, kas matė, kaip tai paveikė sveikatą. Saugokite laiškus, žinutes, įsakymus, grafikus, vertinimus – kopijas laikykite asmeninėje, ne darbo laikmenoje. Garso įrašus teismai pripažįsta įrodymais, bet darykite juos tik savo teisėms ginti ir neviešinkite nepasitarę su teisininku. Kreipkitės į gydytoją – įrašai apie pablogėjusią sveikatą vėliau padės pagrįsti žalą.
2. Raštu kreipkitės į darbdavį. Pirmiausia – pagal įstaigoje nustatytą pranešimų apie smurtą tvarką. Jei tokios nėra, rašykite vadovui prašymą ištirti psichologinį smurtą ir pridėkite įrodymus. Pasirūpinkite, kad liktų patvirtinimas, jog raštas gautas.
3. Jei smurtauja pats vadovas arba darbdavys nieko nedaro – į VDI. Inspekcija pirmiausia tikrina, ar įstaiga vykdo prevencijos pareigas. Daugiau – vdi.lrv.lt.
4. Pasitelkite profesinę sąjungą. Ji gali padėti surašyti skundą, dalyvauti tyrime, atstovauti darbo ginčų komisijoje ir teisme.
5. Darbo ginčų komisija ir teismas. Į komisiją reikia kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojote apie pažeidimą, o dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo – per vieną mėnesį. Procedūra nemokama, sprendimas turi būti priimtas per mėnesį. Nesutinkant su juo, per vieną mėnesį galima kreiptis į teismą. Galima reikalauti pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą (ne daugiau kaip už vienus metus) ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
6. Prokuratūra. Jei matote nusikalstamos veikos požymių arba siekiate pranešėjo statuso, rašykite prokuratūrai.
7. STT – jei įtariate korupciją. Karštoji linija (8 5) 266 3333, el. paštas pranesk@stt.lt.
8. Nelaukite ir dėl psichologinės pagalbos. „Vilties linija“ – 116 123, visą parą, nemokamai ir anonimiškai. Į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo. Jei kyla pavojus gyvybei – 112.
9. Kiti keliai. Įstaigos steigėjas (savivaldybė ar ministerija), savivaldybės antikorupcijos komisija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, lygių galimybių kontrolierius. Dokumentų apie įstaigos sprendimus, atlyginimų fondą ar pirkimus galima pareikalauti pagal Teisės gauti informaciją įstatymą.

Baimės: kas iš tikrųjų gresia

„Užtampys po teismus“

Grasinti teismu už pagrįstą pranešimą – neteisėta, o pats grasinimas yra viena iš draudžiamų keršto formų. Riba viena: sąmoningai melagingas pranešimas apsaugos nesuteikia, o už šmeižtą galima atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Todėl pranešime remkitės faktais, kuriuos pagrįstai laikote teisingais, o ne gandais.

„Kito darbo negausiu“

„Juodieji sąrašai“ draudžiami tiesiogiai. Jei buvęs darbdavys skleidžia melagingą neigiamą informaciją, tai gali būti šmeižtas arba garbės ir orumo pažeidimas. Praktinis patarimas: rekomendacijos prašykite raštu, o įtarę, kad apie jus kalbama už nugaros, užsirašykite, kas, kam ir ką pasakė, ir kreipkitės į darbo ginčų komisiją ar teismą dėl neturtinės žalos.

„Jiems vis tiek nieko nebus“

Tiesa, kad baudžiamosios atsakomybės už patį mobingą Lietuvoje nėra – tai pripažinta ir Seimo komisijoje. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti už atskiras veikas: privedimą prie savižudybės, piktnaudžiavimą tarnyba, šmeižtą, dokumentų klastojimą.

„Bus tik blogiau“

Ši baimė, deja, turi pagrindą. Seimo komisijoje konstatuota, kad vadovas, sužinojęs apie darbuotojo kreipimąsi į institucijas, neretai spaudimą tik sustiprina. Todėl po kreipimosi kiekvieną naują keršto veiksmą fiksuokite atskirai ir nedelsdami praneškite tai pačiai institucijai ar prokuratūrai.

Skaičiai ir bylos

Per 2025 m. VDI išnagrinėjo 462 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto – ketvirtadaliu daugiau nei 2024 m., kai jų buvo 367. Pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino maždaug kas trečias. Daugiausia skundžiasi sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir švietimo darbuotojai. Darbo ginčų komisijas pasiekia tik maža dalis atvejų: per pirmus tris 2025 m. ketvirčius gauti 125 reikalavimai dėl psichologinio smurto – mažiau nei 1 proc. visų. Tai rodo ir baimę, ir įrodinėjimo sunkumus, ir tai, kad dažnas tiesiog išeina iš darbo.

Skaudžiausia žinoma istorija – Respublikinė Šiaulių ligoninė. Gydytoja joje dirbo nuo 2014 m., 2021 m. balandžio 30 d. buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o po savaitės nusižudė. Darbo ginčų komisija atleidimą vėliau pripažino neteisėtu. 2024 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apylinkės teismas medikės artimiesiems priteisė 70 000 eurų neturtinės žalos. Teismas konstatavo, kad ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui ir neįrodė, kad dėl žalos nėra jos kaltės. Ligoninė sprendimo neskundė ir priteistą sumą išmokėjo.

Įprastose mobingo bylose sumos gerokai kuklesnės: dažniausiai priteisiama nuo 150 iki 1 500 eurų neturtinės žalos, išimtiniais atvejais – apie 5 000 eurų. Vien dėl mobingo į teismą kreipiamasi retai – paprastai ginčijamas atleidimas, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pridedamas.

Žiniasklaidoje aprašyta ir daugiau viešojo sektoriaus istorijų: Utenos ligoninėje darbuotojai mobingu kaltino direktorių, Rokiškio kultūros centro darbuotojas kreipėsi į savivaldybės antikorupcijos komisiją. Tai kol kas kaltinimai ir tyrimai, o ne įsiteisėję teismų sprendimai, tačiau jie rodo, kad tokie atvejai į viešumą iškyla ir institucijos į juos reaguoja.

Jei šiame tekste atpažinote savo darbovietę – tylėti neprivalote. Įstatymas jūsų pusėje, bet pats savaime jis neveikia: pirmas žingsnis – fiksuoti ir kreiptis raštu. O jei savo vardu kreiptis baisu, pranešti galima ir anonimiškai.

O kaip yra jūsų darbe ar šalyje, kurioje gyvenate? Ar esate susidūrę su reikalavimu tylėti? Pasidalykite patirtimi komentaruose arba parašykite redakcijai – tapatybės neatskleisime.

Šis straipsnis nėra teisinė konsultacija konkrečioje byloje. Teisės aktai keičiasi – prieš pasirašydami dokumentus ar kreipdamiesi į instituciją, pasitikrinkite galiojančią redakciją e-tar.lt, o kilus ginčui pasitarkite su advokatu ar profesine sąjunga.