Seimo ruduo: biudžetas su skyle, branduolinis klausimas ir ginčas dėl plakatų

Seimo rudens sesija įsibėgėjo, ir jos darbotvarkė šiemet neįprastai tanki. Per kelias savaites parlamentarai spėjo žengti pirmą žingsnį keičiant Konstituciją, susiginčyti dėl kitų metų biudžeto, kuriame išlaidos gerokai lenkia pajamas, ir net dėl to, ar į posėdžių salę galima neštis plakatus. Kas iš viso to svarbu žmonėms – ir ypač tiems, kurie į Lietuvą žiūri iš kitų šalių?

Kokiame Seime visa tai vyksta

Kad suprastume rudens batalijas, verta prisiminti vasarą. Šis Seimas, išrinktas 2024 m. rudenį, jau dirba su trečia Vyriausybe. Liepos 14 d. parlamentas patvirtino socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus kabinetą – už balsavo 72 Seimo nariai iš 141. Prieš tai žlugo Ingos Ruginienės Vyriausybė, kai iš valdančiosios koalicijos buvo pašalinta „Nemuno aušra“.

Dabartinę daugumą sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir bendra valstiečių bei Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – iš viso 75 mandatai. Tai nedidelė persvara, todėl kiekvienas jautresnis balsavimas tampa išbandymu. Opozicijoje dabar sėdi ir konservatoriai su liberalais, ir „Nemuno aušra“, kurios nuomonės retai sutampa.

Dėl Vyriausybės kaitos pavasario sesija užsitęsė iki liepos vidurio, o rudens, kaip numato Konstitucija, prasidėjo rugsėjo 10-ąją ir truks iki gruodžio 23 d. Vyriausybė šiai sesijai pasiūlė 125 įstatymų projektų paketus: 45 – rugsėjį, 27 – spalį, 44 – lapkritį ir 9 – gruodį.

Svarbiausias darbas – biudžetas, kuriame išlaidos gerokai lenkia pajamas

Spalio 8 d. premjeras pristatė 2027 m. biudžeto kryptis. Pajamų planuojama apie 19 mlrd. eurų, išlaidų – beveik 27 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas siektų apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto – tai daugiau nei 3 proc. riba, kurios laikytis reikalauja Europos Sąjungos taisyklės. Visas projektas Seimą turi pasiekti iki spalio 17 d.

Šaltinis: premjero spalio 8 d. pristatymas

Pensijoms padidinti papildomai reikės 715 mln. eurų, dalį jų ketinama paimti iš „Sodros“ rezervo. M. Sinkevičius sakė, kad be maždaug 1,5 mlrd. eurų apkarpymų derybose deficitas būtų buvęs dar didesnis, o ministerijų prašyta susitaupyti iki 100 mln. eurų.

Opozicija sureagavo iškart. „Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis“, – sakė buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė ir pridūrė, kad valdančiųjų pažadai „nėra suderinami su fiskaline drausme“. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad gynybos finansavimas kitąmet auga tik simboliškai (pagal projektą – 36 mln. eurų), tad didesnė skylė atsiranda dėl kitų išlaidų. Opozicija taip pat surinko parašus ir kviečia finansų ministrą Taurimą Valį atsakyti Seimo tribūnoje, kiek sieks valstybės skola ir palūkanos 2028 m.: skola jau artėja prie 45 proc. BVP.

Ministras atsako, kad skolos dramatizuoti nereikia, o deficitą, didesnį nei 3 proc., kitąmet prognozuoja 12 ES šalių. Lietuva siekia, kad dėl gynybos išlaidų jai būtų taikoma išimtis.

Įdomiau tai, kad kritikos pasigirdo ir iš pačios koalicijos. Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius (premjero bendrapavardis – tai du skirtingi politikai) stebėjosi, kad galimus pajamų šaltinius pristato koalicijos partneriai, o ne Finansų ministerija, ir sakė: „Mes gavome skaičius vakar.“ Anot jo, toks deficitas turi būti išsamiai pagrįstas.

Paraleliai Vyriausybė jau pritarė siūlymui pabranginti apie 18 proc. valstybės rinkliavų – iš 2 060 paslaugų brangtų 376.

Konstitucija ir branduolinis ginklas

Bene istoriškiausias šios sesijos balsavimas įvyko šią savaitę. Seimas 106 balsais už, 18 prieš ir 6 susilaikius pirmą kartą pritarė siūlymui išbraukti Konstitucijos 137 straipsnį. Jis draudžia Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir steigti užsienio valstybių karines bazes.

Tai tik pirmas žingsnis. Konstitucijos pataisai reikia dviejų balsavimų su ne trumpesne kaip trijų mėnesių pertrauka, ir kaskart „už“ turi pasisakyti bent 94 Seimo nariai.

Šalininkų argumentą trumpai išdėstė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas: Lietuva – vienintelė regiono valstybė, turinti tokį apribojimą, ir dėl jo negali visavertiškai dalyvauti NATO atgrasymo planuose. „Nėra jokios kalbos apie nuolatinį dislokavimą“, – sakė jis. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad bet koks sprendimas dėl dislokavimo reikalautų atskiro įstatymo ir sąjungininkų sutarimo.

Prieš balsavo daugiausia „Nemuno aušros“ atstovai. Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis mato eskalavimo riziką ir reikalauja referendumo: „Dabar kažkodėl žmonių neklausia.“

Ką dar svarsto Seimas

• Degalų kainų lubos. Dyzelinui kainuojant vidutiniškai apie 2,26 euro už litrą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įstatymą, leidžiantį nustatyti didžiausias galimas degalų kainas. Energetikos komitetas spalio 1 d. projektui pritarė (8 už, 4 susilaikė), toliau jį vertina Biudžeto ir finansų komitetas. Verslo organizacijos perspėja apie galimą degalų trūkumą ir kompensavimo mechanizmo nebuvimą.
• Daugiau lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklose. Po pateikimo pritarta L. Kasčiūno pataisai (43 už, 10 prieš, 32 susilaikė). Jis rėmėsi tuo, kad valstybinės kalbos egzamino neišlaiko apie 20 proc. tautinių mažumų mokyklų abiturientų, o lietuviškose mokyklose – 5–6 proc.
• Dirbtinis intelektas. Socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas drausti platinti dirbtinio intelekto sukurtą turinį, keliantį grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui ar asmens teisėms, po pateikimo palaikytas 51 balsu; į salę jis grįš gruodį.
• Vaikai ir žaidimai. Pritarta svarstyti ribojimus nepilnamečiams pirkti „lobių skrynias“ kompiuteriniuose žaidimuose. Siūlymas užtikrinti darželį vaikams nuo pusantrų metų grąžintas tobulinti.
• Seimo darbas krizės metu. Po pateikimo bendru sutarimu pritarta keisti Statutą, kad mobilizacijos ar karo padėties atveju posėdžiai vyktų supaprastinta tvarka; galutinis balsavimas laukia spalio viduryje.

Kas rūpi pasaulio lietuviams

Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė

Du šios sesijos klausimai tiesiogiai liečia tuos, kurie gyvena ne Lietuvoje.

Pilietybė. Spalio 1 d. konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Seime pristatė tris Pilietybės įstatymo pataisų projektus. Jie leistų Lietuvos pilietybę išsaugoti tremtiniams prilygintiems asmenims ir jų palikuonims, nukentėjusiems nuo sovietų represijų, taip pat tiems, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo NATO ar ES valstybės pilietybę. Siūloma ir griežtesnė pilietybės netekimo procedūra – dabar, pasak autorės, žmonės apie tai sužino elektroniniu laišku arba nesužino visai. Jos duomenimis, pilietybės kasmet netenka apie tūkstantį žmonių.

Siūlymus spaudos konferencijoje palaikė ir valdančiųjų atstovė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė: „Padėti išsaugoti mūsų šeimoms savo vaikų, anūkų lietuvišką pilietybę yra klausimas čia ir dabar.“ Juos rėmė JAV lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Kada projektai pasieks balsavimą, kol kas neskelbiama.

Išmokos grįžtantiems. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į šeimų paketą siūlo įtraukti grįžimo išmoką: 2 000 eurų porai be vaikų, bent penkerius metus gyvenusiai užsienyje, 4 000 eurų šeimai su vienu vaiku ir 5 000 eurų – su dviem ar daugiau. Dar iki 1 000 eurų būtų skiriama integracijai, pavyzdžiui, kalbos kursams. Ministerija skaičiuoja, kad tai padėtų grįžti 2 000 šeimų. Siūlymui dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Kritikai klausia, kodėl parama siejama su šeimos statusu ir kur lieka vieniši tėvai, vyresni žmonės ar studentai.

Ginčai ir skandalai

Plakatai, vėliavos ir „sterili aplinka“

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasiūlė griežtinti elgesio tvarką: parlamentarai į salę negalėtų neštis plakatų ir transparantų, o lankytojai balkone – reikšti pritarimo ar nepritarimo, turėti plakatų, vėliavų ar su svarstomu klausimu susijusios aprangos. Pažeidėjams leidimas patekti į Seimą galėtų būti apribotas iki metų.

Socialdemokratė Orinta Leiputė aiškina, kad tikslas – aiškesnės taisyklės: „Kas netrikdo darbo, tai ir bus leidžiama.“ Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė mato bandymą riboti saviraišką ir kurti „sterilią aplinką“, nesuderinamą su demokratija. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri turėtų pateikti siūlymus per kelias savaites.

1,29 milijono eurų parlamentinėms išlaidoms

TV3 laidos „Be tabu“ žurnalistai suskaičiavo, kad per pusmetį Seimo nariai iš kanceliarijos lėšų parlamentinei veiklai išleido 1 285 647 eurus – suvenyrams, telefonams, automobilių nuomai ir remontui, teisininkų paslaugoms. Kiekvienas galėjo išleisti beveik 12 tūkst. eurų. Tarp pavyzdžių – oro uoste už 1 281 eurą pirktas telefonas, beveik 5 900 eurų už automobilio nuomą, 4 400 eurų advokato paslaugoms. „Jeigu mums šiandien yra skirti šie pinigai, aš jaučiuosi nedaranti jokio nusikaltimo“, – žurnalistams sakė beveik visą sumą išleidusi Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė. Taisyklių pažeidimų publikacija nekonstatuoja – klausimas čia ne teisinis, o saiko.

Vakarėlis už 48 tūkstančius

Tuo metu, kai Vyriausybė ieško, kur sutaupyti, paaiškėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų šventė kainavo beveik 48 tūkst. eurų, iš jų beveik 45 tūkst. skyrė ministerija. Ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė. Premjeras patarė institucijoms šventes atidėti arba rengti už savo pinigus: „Švęsime, kai turėsime geresnius, taikingus laikus.“

Kaip Lietuvą mato kiti

Užsienio žvilgsnis į Lietuvą šį rudenį dvejopas.

Saugumo srityje – pagarba. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Lietuvą pavadino pavyzdžiu: šiemet gynybai ji skiria 5,38 proc. BVP. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, LRT žurnalisto paklaustas apie nuolatinę amerikiečių bazę Lietuvoje, atsakė, kad Vašingtonas tai svarstys. Vilniuje tai sukėlė ir džiaugsmo, ir klausimų – sprendimo nėra, o ekspertai primena, kad Pentagonas pastaruoju metu veikiau mažina pajėgas Europoje. Premjeras Berlyne pažadėjo, kad iki 2027 m. pabaigos bus sudarytos visos sąlygos Vokietijos brigadai, o Suomijos žiniasklaida rašė, kad Baltijos ir Šiaurės šalys galėtų atsidurti po Jungtinės Karalystės branduoliniu skėčiu.

Yra ir šaukštas deguto: prezidentas G. Nausėda pripažino, kad šiemet panaudota mažiau nei pusė gynybai skirtų pinigų, o sistema, jo vertinimu, sunkiai susitvarko su krūviu.

Vidaus politikoje – atsargumas. Varšuvos Rytų studijų centras (OSW), vertindamas naująją Vyriausybę, rašė, kad jos socialinių problemų diagnozė teisinga, tačiau nenurodyti finansavimo šaltiniai menkina programos patikimumą. Dabar tą patį klausimą kelia biudžeto deficitas, kurį, kaip tikisi opozicija, vertins ir Europos Komisija.

Tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir du nemalonūs epizodai. „Politico“ rašė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Kanada ir ES išorės veiksmų tarnyba atsiėmė paramą Vilniuje vykusiai konferencijai apie dezinformaciją, kai JAV išreiškė nepasitenkinimą, jog programoje Amerika minima tarp informacinių grėsmių šaltinių. Ministerija nepatvirtino, kad priežastis buvo būtent Vašingtono spaudimas; ministras K. Budrys sakė, kad organizatoriai smarkiai persistengė, sustatę JAV į vieną gretą su Rusija ir Kinija. O Europos transliuotojų sąjungos pareiškimas dėl LRT tyrimo primena, kad žiniasklaidos laisvės klausimas Lietuvoje stebimas iš arti.

Netikėtų „pagyrų“ premjeras sulaukė iš Kremliaus pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo – už žodžius, kad grėsmės nereikia perdėti. Premjero komanda tai pavadino propagandiniais išvedžiojimais.

Kokia iš viso to nauda žmonėms

Jei biudžetas bus priimtas toks, koks pristatytas, apčiuopiamiausia nauda – didesnės pensijos, algos mokytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, 150 mln. eurų šeimoms. Dėl brangių degalų jau grąžinta 50 proc. nuolaida traukinių bilietams.

Kaina – skola. Valstybės kontrolė perspėjo, kad skolos aptarnavimas per trejus metus gali pabrangti iki beveik 2 mlrd. eurų; finansų ministras su tokiu vertinimu nesutinka. O brangstančios rinkliavos reiškia, kad dalį padidėjusių išmokų žmonės grąžins per mokesčius už paslaugas.

Yra ir naudos, kurios eurais neišmatuosi: sprendimai dėl pilietybės išsaugojimo ar lietuvių kalbos mokyklose lemia, kokia Lietuva bus po dešimtmečio. Tik jie kol kas – pateikimo stadijoje.

Ko laukti artimiausiu metu

• Iki spalio 17 d. – Vyriausybė turi pateikti Seimui visą 2027 m. biudžeto projektą. Tada paaiškės tikslus deficitas ir prasidės pagrindinės rudens derybos; pernai biudžetas priimtas gruodžio 11 d.
• Lapkričio 8 d. – pirmalaikiai Seimo nario rinkimai Nalšios šiaurinėje apygardoje. Varžosi 11 kandidatų, ir tai bus pirmas valdančiųjų bei opozicijos jėgų pasimatavimas po Vyriausybės kaitos.
• Gruodis – į plenarinių posėdžių salę grįš dirbtinio intelekto pataisos; sesija baigsis gruodžio 23 d.
• Ne anksčiau kaip sausį – antrasis, lemiamas balsavimas dėl Konstitucijos 137 straipsnio.
• 2027 m. pirmasis pusmetis – Lietuva pirmininkaus ES Tarybai; tais pačiais metais vyks ir savivaldos rinkimai, kuriems partijos jau ruošiasi.

Politinį foną rodo apklausos. „Spinter tyrimų“ rugsėjo duomenimis, pirmauja konservatoriai (16,1 proc.), toliau – socialdemokratai (8,8 proc.), „Nemuno aušra“ (8,3 proc.), Liberalų sąjūdis (7,6 proc.) ir valstiečiai (6,9 proc.). Tačiau didžiausia „partija“ – neapsisprendusieji: 24 proc. Kitaip tariant, ketvirtadalis rinkėjų dar laukia, ką šis Seimas jiems parodys.