Alvydas Medalinskas. Kodėl dalis lietuvių, gyvenančių Europoje, niekina Europą?
Prieš metus, praėjus keliems mėnesiams po Donaldo Trumpo išrinkimo Jungtinių Valstijų prezidentu ir kilus po to labai nereikalingai trinčiai tarp transatlantinių partnerių, ėmė stipriai reikštis keista tendencija: dalis Lietuvos žmonių ir kai kurie iš Lietuvos išvykusieji ieškoti laimės į kitus Europos kraštus staiga puolė ne šiaip kritikuoti, o tiesiog vanoti tai, kas yra Europoje.
Ieškoma kokių blogų detalių iš vienos ar kitos Europos šalies gyvenimo: politikos, ekonomikos, kultūros, socialinių reiškinių, ir ką neigiamo atradus, stengiamasi tai pabrėžti. Tada viskas yra negerai. Sakoma: kaip blogai TOJE Europoje. Lyg patys ne Europoje gyventų.
Toks požiūris atkartoja naujos Jungtinių Valstijų vadovybės kritiką Europai, kur prabilta dabar jau ir apie atseit nedėkingumą Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ir galimybę atgimti po baisaus pasaulinio karo.
Vienas apžvalgininkas kaip tik pasidalino amerikiečių jūrų kapitono straipsniu, kuriame šis kalba ne apie jūrų reikalus, bet apie kultūrą ir civilizaciją. Šio straipsnio kertinė mintis vėlgi: Europa yra nedėkinga Amerikai.
Kitas apžvalgininkas, išvykęs laimės ieškoti į vieną Europos šalį ir dabar aktyviai ieškantis įvairių blogų aspektų toje šalyje, kur gyvena, irgi nuolat skelbia, kaip blogai ten. Atrodytų, ko, žmogau, gyveni ten, kur taip blogai? Grįžk į savo šalį arba nederk šalies, kurioje gyveni.
Įdomu tai, kad kiekvieną tokią panašią Europos kritiką palydi šimtai palaikančių patiktukų socialinėje erdvėje.
Tokio požiūrio į Europą autoriai prisistato kaip labai provakarietiški Lietuvos mylėtojai, bet įdomu tai, kad iki šiol būtent tokiu požiūriu į Europą išsiskyrė vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ atstovai.
Tokio požiūrio į Europą autoriai prisistato kaip labai provakarietiški Lietuvos mylėtojai, bet įdomu tai, kad iki šiol būtent tokiu požiūriu į Europą išsiskyrė vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ atstovai.
Tiek carinės Rusijos laikais emigrantai, išvykę gyventi į Vakarų Europos šalis, tiek dabar nauji Rusijos emigrantai, išskyrus mažas išimtis, turi bendrą bruožą: gyvena Europoje, naudojasi ten sukurta gerove, bet tekstais niekina tas Europos šalis, kur patys gyvena.
Mes Lietuvoje irgi esame nemaloniai nustebinti, jeigu koks nors iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ar dar iš kitur atvykęs emigrantas irgi taip elgiasi. Kodėl tada dalis lietuvių, išvykusių gyventi į kitas Europos šalis ar gyvenantys Lietuvoje, niekina Europą?
Be jokios abejonės, yra ir pačios Europos kaltės. Daug perlenkiama neigiant tradicines vertybes, dėl kurių atsipeikėta D. Trumpo valdomoje Amerikoje.
Dabar Jungtinėse Valstijose ieškoma lyg ir balanso tarp skirtingų požiūrių į tradicines vertybes, bet Velykų dienomis aukščiausios valdžios akivaizdoje buvo perlenkta jau į priešingą pusę, kai šalies vadovas pataikaujant imtas lyginti net su Jėzumi Kristumi.
Be to, Europos šalyse yra problemų, susijusių su migracija ir naujai atvykusiųjų integracija į valstybių gyvenimą. Bet tokių problemų yra ir JAV. Dar Europoje labai stipri biurokratija priimant sprendimus, ypač Europos institucijose, todėl sunkiau juda visos inovacijos.
Šaltojo karo metais Europoje buvo pastebimas atsipalaidavimas dėl žemyno saugumo, permetant atsakomybę ant kitų, visų pirma, ant Jungtinių Valstijų, pečių.
Bet, žvelgiant į pastarąjį momentą, reikia prisiminti ir tai, kad iki šiol bet kurios Europos valstybės pastangos imtis daugiau savo žemyno saugumo reikalų tuoj pat susidurdavo su Vašingtono ir kai kurių Europos šalių kritika, kad visa tai gali pakirsti NATO.
Dabar matome pasekmes to delsimo kurti, visų pirma, Europos jėgomis, bet kartu su Jungtinėmis Valstijomis mūsų žemyno saugumo pamatus. Ir, matyt, viena iš priežasčių, kodėl dabar tiek kritikos Lietuvoje Europai, tai bejėgiškumas suvokiant, kas būtų, jei D. Trumpas po to, kai Europos valstybės nepalaikė jo asmeninio sprendimo atakuoti Iraną, mestų į šalį NATO. D. Trumpas kritikuoja Europą, kaip ir jo šalininkai Lietuvoje.
Dabar matome pasekmes to delsimo kurti, visų pirma, Europos jėgomis, bet kartu su Jungtinėmis Valstijomis mūsų žemyno saugumo pamatus. Ir, matyt, viena iš priežasčių, kodėl dabar tiek kritikos Lietuvoje Europai, tai bejėgiškumas suvokiant, kas būtų, jei D. Trumpas po to, kai Europos valstybės nepalaikė jo asmeninio sprendimo atakuoti Iraną, mestų į šalį NATO. D. Trumpas kritikuoja Europą, kaip ir jo šalininkai Lietuvoje.
Visi suprantame, kad Europa, kurios saugumo ir gynybos politiką per pastaruosius 4 metus vadinau savotiška „miegančiąja gražuole“, iki šiol neprabudo. Tada daug kas teisingai sako: apginti gali Amerika.
Aišku, kyla klausimas, jeigu Vašingtono partnerystė saugumo srityje su Europos partneriais būtų pakirsta ir NATO taptų popieriniu tigru, ar tikrai Amerika tik dėl Lietuvos ir bendrai Baltijos šalių ateitų į pagalbą? Ar tada reikėtų remtis, visų pirma, partneriais Europoje? Bent jau sausumos ir oro karinėse operacijose.
Šiandien, laimei, dar tokio pavojaus nėra, todėl mums geriausia būtų siekti balanso santykyje su D. Trumpo politika ir Europos partneriais. Tačiau taip pat labai svarbu yra neužmiršti, kad mes patys esame – Europa.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Video
