Lietuva – pereinamajame etape ? Tikėti?
Lietuvoje matome gana aiškią, nors iš pirmo žvilgsnio ir prieštaringą situaciją: finansinio saugumo įpročiai gerėja, tačiau daliai gyventojų vis dar trūksta nuoseklumo ir gilesnių žinių. Lietuvos bankų asociacijos nuo 2019 m. kas dvejus metus fiksuojamas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas per šį laikotarpį pakilo trimis punktais – nuo 43 iki 46 balų iš 100 galimų. Tyrimas nuosekliai rodo, kad vis daugiau žmonių geba planuoti savo finansus ir kaupti rezervą.
Kita medalio pusė – apie trečdalis gyventojų vis dar neturi pakankamos finansinės pagalvės. Nors dauguma supranta taupymo svarbą (pernai 73 proc. apklaustųjų nurodė žinantys rekomendaciją turėti 3–6 mėnesių rezervą), praktikoje ne visi tai įgyvendina. Priežastys gana aiškios: dalis gyventojų nurodo, kad tam vis dar nepakanka pajamų, kiti susiduria su išlaidų spaudimu arba tiesiog neturi įpročio taupyti sistemingai.
Kalbant apie taupymo formas, Lietuvoje vis dar dominuoja gana konservatyvus elgesys – laikyti pinigus einamojoje sąskaitoje arba grynaisiais, nors šis įprotis po truputį užleidžia vietą efektyvesnėms formoms. Pozityvus pokytis – sparčiai auga indėlių ir investavimo populiarumas, kitaip tariant, žmonės po truputį pereina nuo pinigų saugojimo prie įdarbinimo.
Vertinant, kur šiandien laikyti finansinę pagalvę, svarbiausia yra balansas. Trumpalaikiam saugumui tinkamiausios yra likvidžios priemonės – banko sąskaita ar indėlis, tačiau, planuojant ilgesniam laikotarpiu, reikia atsižvelgti į tai, kad „nedirbantys“ pinigai netenka vertės dėl infliacijos, tad verta dalį lėšų nukreipti į investicijas.
Europos kontekste Lietuva vis dar atsilieka – turime potencialo augti, ypač investavimo ir sudėtingesnių finansinių sprendimų srityse.
Video
