Linas Kojala. Triukšmas ir realybė – naujoji JAV grėsmių ataskaita
Tęsiantis karui Irane, Jungtinių Valstijų žvalgyba pristatė metinę Globalių grėsmių ataskaitą.
Tai dokumentas, apžvelgiantis svarbiausius šaliai kylančius saugumo iššūkius, todėl jame nagrinėjamas ne tik įkaitęs Vidurinių Rytų regiono kontekstas.
Svarbu pabrėžti, kad dokumente Rusija aiškiai įvardyta kaip grėsmė. Tvirtinama, kad Kremlius turi pajėgumus selektyviai mesti iššūkį JAV interesams. Išskiriamas Rusijos turimas branduolinio ginklo potencialas, taip pat vykdomi sabotažo aktai įvairių šalių teritorijose.
Žvalgyba prioritetą teikia eskalacijos spiralės scenarijaus užkardymui, kai jau vykstantys konfliktai galėtų lemti neplanuotą JAV ir Rusijos karinį susidūrimą. Mat tai vestų prie sunkiai kontroliuojamo ir pavojingo karo, kurio būtina išvengti.
Įdomu, kad tiesiogiai įvardijamas Rusijos nenoras derėtis dėl karo pabaigos Ukrainoje. Kremlius, anot pareigūnų, vis dar tikisi laimėti mūšio lauke ir primesti susitarimą savo sąlygomis. Tokia tezė kertasi su neretai skambančia prezidento Donaldo Trumpo retorika, kad esminė kliūtis deryboms yra Ukraina, kartu indikuoja, kad greitos karo pabaigos – nematyti.
Europos šalys, nors įvardijamos kaip svarbiausios sąjungininkės, matomos kaip turinčios ribotą galią lemti geopolitinius procesus. Ne tik dėl ilgamečių menkų išlaidų gynybai – pripažįstant, kad situacija po truputį gerėja, – bet ir dėl demografinių iššūkių. Norint, kad Europos, kaip geopolitinių procesų stebėtojos, reputacija pasikeistų, teks gerokai pasistengti.
Svarbu pabrėžti, kad dokumente Rusija aiškiai įvardyta kaip grėsmė. Tvirtinama, kad Kremlius turi pajėgumus selektyviai mesti iššūkį JAV interesams. Išskiriamas Rusijos turimas branduolinio ginklo potencialas, taip pat vykdomi sabotažo aktai įvairių šalių teritorijose.
Į klausimus apie Iraną dėl greitai besikeičiančios situacijos Senate žvalgybos pareigūnai atsakinėjo nenoriai. Vis dėlto pripažino, kad Irano režimas nesugriuvo ir bando adaptuotis, nepaisant patirtų smūgių ir vadų žūčių. Naujasis ajatola taip pat, atrodo, buvo sunkiai sužeistas. Tad išlieka iki galo neatsakyta, kas ir kaip šiuo metu Teherane atsakingas už sprendimų priėmimą. Vien dėl šios aplinkybės derybų dėl karo pabaigos perspektyvos atrodo komplikuotos.
Net jei režimas išliks, žvalgyba mano, kad bandymus atkurti sunaikintą Irano karinį potencialą ateityje turėtų kontroliuoti Izraelis. Tad amerikiečiai svarsto apie būdus išvengti ilgalaikio įsitraukimo į karinių veiksmų planavimą ir galimo karo pasikartojimo scenarijaus.
Įdomu, kad artimiausiu laikotarpiu atmetama Kinijos karinės jėgos panaudojimo prieš Taivaną perspektyva. Anksčiau žvalgyba konstatavo, jog Xi nurodė kariuomenei sukurti tam reikalingus pajėgumus iki 2027-ųjų, pabrėždamas, kad tai nereiškė, jog jie bus panaudoti. Kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad Kinija supranta, kaip sudėtinga ir rizikinga tai būtų. JAV savo ruožtu nekeičia politikos, kurios esmė – strateginis neapibrėžtumas; nėra jokių įsipareigojimų padėti Taivanui karo atveju, bet tokia galimybė paliekama.
Nepaisant politinių ciklų, grėsmės panašios, kaip ir ankstesnių administracijų metu. Strateginiu lygmeniu interesų ir iššūkių pokyčiai vyksta kur kas lėčiau, nei leistų manyti dramatiška politinė retorika. To nederėtų pamiršti vertinant, į kurias žinutes reaguoti rimtai, o ką laikyti triukšmu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Palikite komentarą