Europos naujienos: Ispanija eina į rinkimus, Prancūziją spaudžia skolos, Briuselis ruošiasi Pekinui
Ispanijos premjeras po pralaimėjimo parlamente skelbia pirmalaikius rinkimus, dėl Prancūzijos skolų euras nukrito iki žemiausio lygio per 17 mėnesių, o ES prekybos komisaras ketvirtadienį vyksta derėtis į Pekiną. Nobelio savaitė prasidėjo premija už atradimą, pakeitusį smegenų tyrimus.
Pirmadienis Europoje prasidėjo politiškai karštai. Ispanijos premjeras po pralaimėjimo parlamente paskelbė pirmalaikius rinkimus, Prancūzijos skolų baimė nusmukdė eurą, o Briuselis skaičiuoja dienas iki sunkių derybų su Kinija. Gerų žinių taip pat yra: Stokholme paskelbta pirmoji šių metų Nobelio premija, ir du iš trijų laureatų – europiečiai. Štai svarbiausia, kas šiandien vyksta žemyne.
Ispanija: Sánchezas skelbia pirmalaikius rinkimus
Premjeras Pedro Sánchezas pirmadienį per televiziją pranešė, kad parlamento rinkimai vyks lapkričio 29 d. Eiliniai rinkimai būtų vykę tik kitų metų vasarą. Sprendimą nulėmė penktadienio pralaimėjimas: parlamentas atmetė du vyriausybės dekretus, turėjusius palengvinti būsto krizę. Jais siūlyta automatiškai pratęsti nuomos sutartis ir apriboti pažeidžiamų nuomininkų iškeldinimą. Prieš balsavo ir katalonų partija „Junts“, nuo kurios paramos priklauso mažumos vyriausybė. Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių Madride ir kituose miestuose išėjo į gatves reikalaudami įperkamo būsto.
Nuo 2018 m. šalį valdantis Sánchezas sako norįs daug platesnės kairiųjų daugumos. Ėjimas rizikingas: apklausose pirmauja opozicinė Liaudies partija, tačiau vienai jai daugumos neužtektų ir tektų remtis kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.
Kodėl tai svarbu: Sánchezas yra vienas iš nedaugelio kairiųjų premjerų, dar likusių Europoje. Jo pralaimėjimas būtų juntamas ir Briuselyje.
Prancūzija: skolų baimė nusmukdė eurą
Euras pirmadienį atpigo iki 1,1161 dolerio. Tiek mažai jis nekainavo nuo 2025 m. gegužės, tai yra 17 mėnesių. Priežastis – Prancūzija. Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė 2027 m. biudžeto projektą su nepopuliariais išlaidų karpymais, bet investuotojai netiki, kad susiskaldęs parlamentas jį priims, juolab kad kitąmet šalies laukia prezidento rinkimai.
Nepasitikėjimą rodo skaičiai. Skolindami Prancūzijai investuotojai dabar reikalauja maždaug 1,5 procentinio punkto didesnių palūkanų nei skolindami Vokietijai. Penktadienį šis skirtumas buvo didžiausias nuo 2011 m. euro zonos skolų krizės. Paryžiaus akcijų indeksas CAC 40 pirmadienį krito apie 0,9 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pusmetį.
Kodėl tai svarbu: pigesnis euras brangina viską, kas perkama už dolerius, pirmiausia degalus. O gaunantiems pajamas doleriais kelionės ir pirkiniai Europoje pinga.
ES ir Kinija: sunkios derybos Pekine
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius ketvirtadienį ir penktadienį Pekine susitiks su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. Derybos vadinamos lemiamomis bandant išvengti prekybos karo. Europa iš Kinijos kasdien įsiveža prekių už milijardu eurų daugiau, nei jai parduoda, ir šis atotrūkis didėja. Briuselis kaltina Pekiną nesąžininga konkurencija, ypač automobilių pramonėje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad „antrasis Kinijos šokas“ jau atėjo: taip vadinamas Kinijos įmonių veržimasis į aukštąsias technologijas, keliantis grėsmę tradicinei Europos pramonei.
Ekspertai didelio proveržio nesitiki ir sako, kad galimi nebent pavieniai susitarimai. Todėl ES kartu rengia ir griežtesnes priemones. Pranešama, kad Vokietija ir Prancūzija baigia rengti bendrą pasiūlymą, kuris leistų Sąjungai į nesąžiningą prekybą atsakyti labai greitai, panašiai kaip tai daro JAV. ES vadovai šį klausimą aptars spalio 15–16 d. susitikime.
Italija: 29 milijardai energetikai ir gynybai
Giorgios Meloni vyriausybė penktadienį patvirtino naują finansų planą. Šių metų ekonomikos augimo prognozė pagerinta nuo 0,6 iki 1 proc. Kartu parlamento prašoma leisti 2027–2028 m. papildomai pasiskolinti beveik 29 mlrd. eurų: po 0,3 proc. BVP per metus energetikai ir tiek pat gynybai. Energetikos pinigai būtų skirti atsinaujinantiems šaltiniams ir paramai šeimoms bei verslui, gynybos – kariams ir investicijoms pagal NATO įsipareigojimus. Parlamentas dėl to balsuos spalio 13 d.
Ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti įspėja, kad kitų metų biudžetas bus atsargesnis, nei tikėtasi. Gynybai skiriama mažiau, nei jis pats minėjo vasarą, o valstybės skola pradės mažėti tik 2028 m.
Nobelio premija už šviesos jungiklį smegenims
Nobelio savaitė prasidėjo: fiziologijos ar medicinos premija pirmadienį paskirta Karlui Deisserothui iš JAV ir vokiečiams Peteriui Hegemannui bei Georgui Nageliui. Jie atrado šviesai jautrius dumblių baltymus ir sukūrė optogenetiką – metodą, leidžiantį šviesa įjungti ir išjungti atskiras nervų ląsteles gyvose smegenyse. Šiandien juo naudojasi laboratorijos visame pasaulyje, aiškindamosi, kaip gimsta atmintis, jausmai ir elgesys.
Fizikos, chemijos, literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės iki penktadienio, ekonomikos – kitą pirmadienį.
Daugiau naujienų
ES biudžetas: šešios turtingos šalys reikalauja karpyti
Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Austrijos ir Suomijos vadovai laišku pareikalavo keliais šimtais milijardų eurų sumažinti Europos Komisijos siūlomą beveik 2 trilijonų eurų 2028–2034 m. biudžetą. Jų nuomone, per daug pinigų iš anksto paskirstoma subsidijoms ir per mažai lieka gynybai bei inovacijoms. Biudžetui turi pritarti visos 27 valstybės, tad šešetuko žodis sveria daug. Kompromisą artimiausiomis dienomis turi pasiūlyti ES Tarybai pirmininkaujanti Airija, o vadovai jį svarstys spalio 15–16 d.
Kodėl tai svarbu: Lietuva iš ES biudžeto gauna daugiau, nei į jį įmoka, todėl parama žemės ūkiui ir regionams jai nėra abstraktus klausimas.
Rinkos: akcijos atsigauna, verslas juda sparčiau
Europos akcijos pirmadienio rytą šiek tiek atsigavo po praėjusios savaitės išpardavimo: indeksas „STOXX 600“ pakilo 0,2 proc. Prie to prisidėjo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, sumažinę lūkesčius, kad JAV centrinis bankas vėl kels palūkanas. Pati euro zonos ekonomika atrodo gyvesnė, nei galima spręsti iš obligacijų rinkos: rugsėjį verslo aktyvumo rodiklis pakilo iki 53,1 punkto, aukščiausio lygio per daugiau nei trejus metus, o paslaugų sektoriaus – iki 53,0. Rinkų duomenys yra pirmadienio ryto ir per dieną galėjo pasikeisti.
Kallas įspėja dėl hibridinių atakų
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį Briuselyje pareiškė, kad pastarosiomis savaitėmis Europoje padaugėjo Rusijai priskiriamų hibridinių atakų, sabotažo bandymų ir oro erdvės pažeidimų ir kad tai kelia pavojų žmonių gyvybėms. Vokietijos pareigūnai Maskvą kaltina ir dėl rugpjūtį bandyto surengti dronų išpuolio Leipcigo oro uoste. Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
Apžvalga parengta 2026 m. spalio 5 d. pagal viešus naujienų šaltinius.
Šaltiniai
- Ispanija: AFP / France 24, Euronews, CBC / Reuters.
- Prancūzija ir euras: Reuters / Euronext, Reuters / Investing.com.
- ES ir Kinija: AFP / France 24, The Irish Times, Bloomberg / Insurance Journal.
- Italija: Il Sole 24 Ore, Reuters / AOL.
- Nobelio premija: NobelPrize.org, CNN.
- ES biudžetas: CNBC, IndexBox.
- Rinkos ir verslo aktyvumas: Reuters / Investing.com, S&P Global duomenys.
- K. Kallas pareiškimas: Reuters / U.S. News.
Nuotraukos (7)
