Prancūzijoje – visuotinis streikas dėl pragyvenimo išlaidų

Prancūzijoje ketvirtadienį, lapkričio 5 dieną, prasidėjo visuotinis streikas. Profesinės sąjungos, moksleiviai ir senjorai išėjo į gatves protestuodami prieš kylančias pragyvenimo išlaidas, socialinę nelygybę ir planuojamą valstybės išlaidų mažinimą. Tai dar vienas savaites trunkančių protestų etapas: spalio 17-ąją jie virto didžiausiomis riaušėmis šalyje per daugelį metų.

Šimtai tūkstančių gatvėse

Valdžios institucijos prognozavo, kad ketvirtadienį visoje šalyje, neskaičiuojant Paryžiaus, protestuos nuo 500 iki 700 tūkst. žmonių, o sostinėje eitynėse dalyvaus iki 80 tūkst. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki vidurdienio už Paryžiaus ribų 180 vietų jau buvo susirinkę apie 270 tūkst. demonstrantų. Didžiausios Prancūzijos profsąjungos CGT vadovė Sophie Binet skaičiavo apie 250 tūkst. dalyvių. Pagrindinė Paryžiaus eisena iš Respublikos aikštės pajudėjo 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, todėl galutiniai skaičiai paaiškės vėliau.

Profsąjungos tikėjosi tokio pat aktyvumo kaip 2023 metais, kai per protestus prieš pensijų reformą į gatves išėjo daugiau nei milijonas žmonių. Spalio 17 dieną, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 110 eitynių dalyvavo 550 tūkst. žmonių, iš jų 110 tūkst. Paryžiuje. Organizatoriai tuomet skaičiavo apie 800 tūkst.

Streikuoti paragino valstybinių ir privačių švietimo įstaigų, geležinkelininkų, valstybinių ligoninių ir pašto darbuotojų profsąjungos. Prisijungti kviesti ir moksleiviai bei pensininkai, o raginimą palaikė ir atgimstančio „geltonųjų liemenių“ judėjimo organizatoriai. Profsąjungos reikalauja visuotinio atlyginimų didinimo, mokesčių reformos ir geresnių mokymosi sąlygų jaunimui bei skundžiasi policijos ribojimais kai kuriems protestams.

 Visuotinis streikas Prancūzijoje | AP nuotr.

„Mums jau gana“

61 metų sveikatos apsaugos srities vadybininkė Sylvie Larneury su bendraamžiu partneriu, IT specialistu, streikavo Klermone-Ferane, šalies centre. „Mums jau gana. Nebadaujame, bet turime padėti savo vaikams, nors jie jau ir baigę mokslus, – sakė ji. – Mums nusibodo socialinė neteisybė.“ Ji kritikavo, jos žodžiais, „represinę vyriausybę, kuri gina savo, o ne daugumos interesus“.

Lione protestavęs vynuogių augintojas Martinas Thiberge'as sakė norėjęs dalyvauti demonstracijose, kurios, jo manymu, vienija žmones iš visų visuomenės sluoksnių. „Norime pragyventi iš savo darbo ir užsidirbti orų atlyginimą“, – teigė jis.

Nuo moksleivių iki visos šalies

Judėjimas prasidėjo kukliai. Rugsėjo 17-ąją dėl išteklių ir darbuotojų trūkumo streikavo mokytojai, o po kelių dienų protestuoti pradėjo vyresniųjų klasių moksleiviai Kretejyje, Paryžiaus priemiestyje. Jie skundėsi mokytojų trūkumu, perpildytomis klasėmis (kai kur jose mokosi 32–36 mokiniai), apleistais pastatais, perkrautais tvarkaraščiais ir stresu dėl universitetų priėmimo sistemos „Parcoursup“. Netrukus moksleivių protestai susiliejo su platesniu pasipiktinimu: infliacija, nuomos ir degalų kainomis, nedarbu bei vyriausybės planais sumažinti valstybės išlaidas 61 mlrd. eurų.

Spalio 17 dieną protestai virto riaušėmis. Lione buvo padegtas turizmo informacijos centras, Limože – XIX amžiaus rotušė, Paryžiuje deginti automobiliai ir plėšiamos parduotuvės. Per dieną, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sužeista apie tūkstantis policijos pareigūnų, Nante automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo policininką. Iki kito ryto sulaikyta apie 1 800 žmonių. Prezidentas Emmanuelis Macronas smurtą priskyrė „ultrakairiųjų grupuotėms ir nusikaltėliams“, kurie, jo teigimu, pasinaudojo protestais, o premjeras Sébastienas Lecornu kai kuriuose miestuose, taip pat ir Paryžiuje, įvedė dalinę komendanto valandą.

 Visuotinis streikas Prancūzijoje | AP nuotr.

Mokyklos, traukiniai ir Eifelio bokštas

Keliuose miestuose protestavo moksleiviai. Vyriausybės duomenimis, užblokuota 81 iš maždaug 3 700 šalies vidurinių mokyklų, o moksleivių asociacija skelbė, kad pamokos nutrauktos apie tūkstantyje mokyklų, įskaitant užblokuotas ir streiko dieną uždarytas. Švietimo ministerijos duomenimis, streikavo apie 15–16 proc. mokytojų. Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, bandydama neleisti moksleiviams užblokuoti Hélène-Boucher vidurinės mokyklos. Netoli Tulūzos į mokyklą mestos pirotechnikos sukėlė gaisrą – švietimo ministras Édouard'as Geffray šį poelgį pavadino „absoliučiu skandalu“.

Streikas sutrikdė ir transportą. Geležinkelių bendrovė SNCF atšaukė maždaug kas dešimtą greitąjį traukinį TGV, o regioninių traukinių eismas labiausiai sutriko Provanse–Alpėse–Žydrajame krante, Overnėje–Ronoje–Alpėse, Bretanėje, Oksitanijoje ir Aukštutinėje Prancūzijoje. Paryžiuje vėlavo priemiestiniai RER traukiniai. Eifelio bokštas buvo uždarytas lankytojams, uždarytos ir kai kurios Luvro salės. Agentūros „Reuters“ duomenimis, dėl streiko ryte sumažėjo net branduolinių elektrinių gamyba.

Policijos atsakas ir kritika

Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas trečiadienį paskelbė, kad visoje šalyje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir kitų saugumo pajėgų narių, ir pažadėjo itin griežtą atsaką į bet kokį smurtą. Protestai daugiausia vyko taikiai, tačiau Lione kelios šimtinės kaukėtų radikalų susirėmė su policija, kuri panaudojo ašarines dujas. Incidentų būta ir Nante, Renne, Po ir Orleane.

Policijos veiksmai pastarosiomis savaitėmis sulaukė kritikos kaip per griežti, dėl įtariamo smurto prieš demonstrantus pradėti vidaus tyrimai. Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, tūkstančiai sulaikyti. Vyriausybė policijos taktiką gina, tačiau žada ištirti visus piktnaudžiavimo atvejus. Paryžiuje praėjusį šeštadienį į saugumo pajėgas paleidus padegamųjų užtaisų, pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.

 Visuotinis streikas Prancūzijoje | AP nuotr.

Politinis fonas: iki rinkimų – pusmetis

Protestai vyksta tuo metu, kai antroji pagal dydį euro zonos ekonomika bando subalansuoti valstybės finansus, o iki prezidento rinkimų lieka apie pusmetį. E. Macronas, kurio populiarumas žemas, trečią kartą kandidatuoti negali. Apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji, o kai kurie analitikai neatmeta, kad antrajame rinkimų ture gali susikauti kraštutinės dešinės lyderė Marine Le Pen ir kraštutinės kairės politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.

Prancūzija nėra vienintelė. Panašūs, daugiausia jaunimo ir studentų, protestai dėl švietimo finansavimo ir pragyvenimo išlaidų pastarosiomis savaitėmis vyko ir Belgijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje bei Danijoje.