Lenkijos krizė: Tuskas siūlo išeitį, prezidentas – skundą prokuratūrai

Ketvirtą dieną Lenkijos Konstitucinis Tribunolas faktiškai turi dvi vadovybes. Premjeras Donaldas Tuskas tvirtina, kad išeitis paprasta ir Konstitucijos keisti nereikia: tereikia, kad prezidentas pripažintų Seimo išrinktus teisėjus. Prezidento Karolio Nawrockio aplinka rengia skundą prokuratūrai, nušalintasis Tribunolo pirmininkas reikalauja išvesti policiją, o antradienį laukia du teisėjų susirinkimai, galintys krizę dar labiau paaštrinti.

Kas įvyko per savaitgalį

Spalio 30-osios vakarą ilgiausią stažą turinti teisėja Anna Korwin-Piotrowska mėnesiui nušalino Tribunolo pirmininką Bogdaną Święczkowskį ir jo pavaduotoją Bartłomiejų Sochańskį ir laikinai perėmė vadovavimą. Savo sprendimą ji grindė Bendrųjų teismų santvarkos įstatymo 130 straipsniu, kuris leidžia nedelsiant sustabdyti teisėjo pareigų vykdymą. Ar ši nuostata gali būti taikoma Konstituciniam Tribunolui, ginčijamasi.

Nušalintoji vadovybė sprendimo nepripažino, o oficiali Tribunolo paskyra socialiniame tinkle „X“ įvykius pavadino perversmu. Prezidentas K. Nawrockis nutraukė kelionę į Senegalą, naktį atvyko į Tribunolą, prie durų susistumdė su teisėjais ir rūmus paliko apie 5 val. ryto. Jo pareiškime įvykiai pavadinti „prievartiniu konstitucinės institucijos perėmimu“. D. Tuskas, priešingai, tvirtina, kad vyriausybė atkuria teisinę valstybę. Tai – politinių šalių vertinimai; teismas teisinio jų įvertinimo dar nėra pateikęs.

Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas paprašė panaikinti abiejų nušalintųjų vadovų imunitetą, nes, jo teigimu, jie trukdė Seimo išrinktiems teisėjams pradėti dirbti.

Pirmadienis: kas atėjo į darbą

Pirmadienio rytą Tribunolo rūmuose buvo septyni dabartinio Seimo išrinkti teisėjai; aštuntasis, Dariuszas Szostakas, serga. Ar į darbą atvyks ankstesnio Seimo išrinkti teisėjai, rytą dar nebuvo aišku. B. Święczkowskis, jau sekmadienį žadėjęs kasdien ateiti prie Tribunolo, vėl patraukė į rūmus, tačiau naujoji vadovybė yra paskelbusi, kad nušalintiesiems įeiti draudžiama. Aleja Szucha, kurioje stovi Tribunolas, tebėra uždaryta eismui, prie rūmų tęsiasi demonstracijos.

Įtampa persikėlė ir į policiją. B. Święczkowskis pirmadienį raštu pareikalavo, kad Lenkijos policijos vadas generolas Marekas Boroń nedelsdamas išvestų pareigūnus iš Tribunolo teritorijos, nes jie ten esą be pastato administratoriaus sutikimo. Jis taip pat prašo paaiškinti, kas ir kokiu pagrindu davė įsakymus, ir išsaugoti visus vaizdo įrašus nuo spalio 30 dienos. Policijos vadas dar sekmadienį pareiškė, kad pareigūnų veiksmai buvo visiškai teisėti ir būtini žmonių saugumui užtikrinti, o policija nevertina, kaip veikia Tribunolas.

Prezidento atstovas paskelbė, kad dėl penktadienio nakties stumdynių bus kreiptasi į prokuratūrą.

Tuskas: išeitis paprasta

Pirmadienį D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad ginčą išspręsti „paprasta ir įmanoma be Konstitucijos pakeitimų“: prezidentas turi pripažinti teisėtai Seimo išrinktus teisėjus, kaip reikalauja Konstitucija, ir leisti jiems pradėti dirbti. Primename, kad šiemet Seimas išrinko aštuonis naujus teisėjus, tačiau prezidentas dalies jų priesaikos nepriėmė.

Kartu premjeras apkaltino prezidentą renkantis „jėgos konfrontaciją, kuri Lenkijai gali labai brangiai kainuoti“, ir pakartojo, kad teisinė valstybė „negali nusileisti prieš smurtą“ – nepaisant to, kas iš užsienio remia PiS, „Konfederacijos“, Grzegorzo Brauno ir K. Nawrockio veiksmus.

Buvę Konstitucinio Tribunolo pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą: Seimo išrinktų teisėjų veiksmai, jų vertinimu, siekia atkurti konstitucinį Tribunolo veikimą, ir jie ragina leisti tam atlikti būtinas procedūras.

Prezidento konsultacijos: koalicija ne vieninga

Šeštadienį prezidento sušauktose konsultacijose susitarti nepavyko. Jose dalyvavo PiS, „Konfederacija“, „Razem“, M. Morawieckio klubas „Rozwój Plus“ ir du valdančiosios koalicijos partneriai – valstiečių partijos PSL lyderis, vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas bei „Lenkija 2050“ lyderis Szymonas Hołownia. Kairieji ir partija „Centrum“ kvietimo atsisakė, o D. Tusko Piliečių koalicija teigia negavusi oficialaus kvietimo.

S. Hołownia įvykius prie Tribunolo pavadino gėdingais ir paragino prezidentą bei premjerą kuo greičiau susėsti prie derybų stalo. Kad du koalicijos partneriai nuvyko pas prezidentą, rodo nesutarimus valdančiojoje daugumoje, tačiau koalicijos skilimo tai kol kas nereiškia.

Reakcijos užsienyje

Europos Komisija šeštadienį pareiškė, kad aštuonių naujų Tribunolo teisėjų paskyrimas „priklauso Seimo konstitucinei kompetencijai“, o užtikrinti, kad Tribunolas galėtų veikti, turi Lenkijos valdžios institucijos. Komisija priminė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas dar gegužės 5 dieną laikinąja priemone įpareigojo Lenkiją netrukdyti kovą Seimo išrinktiems teisėjams pradėti eiti pareigas.

Prezidento pusėn stojo Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformistų frakcija, kuriai priklauso PiS. Pirmadienį savo nerimą išreiškė ir Prancūzijos „Nacionalinio susivienijimo“ lyderė Marine Le Pen: jos teigimu, Tribunolo pirmininko nušalinimas ir saugumo pajėgos aplink pastatą „primena prievartinį konstitucinės institucijos perėmimą“. Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis jai atsakė, kad Lenkija nesikiša į Prancūzijos politiką, ir paprašė tokios pačios pagarbos.

JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose’as paragino visas puses vengti veiksmų, galinčių sukelti smurtą ar tolesnę eskalaciją.

Antradienis – lemiama diena

Antradienį, lapkričio 3 dieną, vyks du susirinkimai. A. Korwin-Piotrowska sušaukė visuotinį Tribunolo teisėjų susirinkimą: jame turi būti patvirtintas Tribunolo 2027 metų biudžeto projektas ir, galimas daiktas, svarstomas nušalintųjų vadovų imunitetas. Tam reikia, kad dalyvautų ne mažiau kaip 10 iš 15 teisėjų. B. Święczkowskis lapkričio 3–6 dienas paskelbė darbuotojų poilsio dienomis, o jos sprendimus – negaliojančiais.

Tą pačią dieną 14 val. į neeilinį visuotinį susirinkimą renkasi Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Jį sušaukė pirmasis pirmininkas Zbigniewas Kapińskis, penktadienio naktį į Tribunolą atvykęs kartu su prezidentu, kad būtų aptartos „grėsmės konstitucinei tvarkai“.

Ar Tribunolo susirinkimas įvyks, ar susirinks kvorumas ir ar jo sprendimus kas nors pripažins, kol kas neaišku – būtent dėl to ir vyksta visas ginčas.

Kodėl tai svarbu

Konstitucinis Tribunolas – penkiolikos teisėjų teismas, sprendžiantis, ar įstatymai atitinka Lenkijos Konstituciją. Ginčas dėl jo sudėties tęsiasi nuo 2015 metų, kai valdžią perėmusi „Teisė ir teisingumas“ (PiS) paskyrė teisėjus į vietas, į kurias ankstesnis Seimas jau buvo išrinkęs kitus. PiS valdymo metais teismų reformos sulaukė Europos Sąjungos kritikos dėl teisėjų nepriklausomybės. 2023 metų rinkimus laimėjusi D. Tusko koalicija pažadėjo atkurti Tribunolo nepriklausomybę, tačiau susidūrė su PiS remiamų prezidentų pasipriešinimu.

Krizė vyksta sudėtingu metu: šalia tebevyksta karas Ukrainoje, D. Tuskas dalį sabotažo atvejų Lenkijoje sieja su Rusija, o kitais metais šalies laukia parlamento rinkimai, kurių kampanijos ašimi Tribunolo ginčas jau tampa.

Padėtis aprašyta pagal lapkričio 2 dienos ryto duomenis; įvykiai tebesivysto.