Hormuzo sąsiauryje vėl apšaudomi tanklaiviai: derybos įstrigo, nafta kainuoja apie 100 dolerių

Per pastarąją savaitę Hormuzo sąsiauryje ir prie Omano krantų apšaudyti mažiausiai penki prekybiniai laivai, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras. JAV ir Irano derybos dėl karo pabaigos įstrigusios: prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Teherano sąlygas sąsiauriui atverti, o Iranas pranešė rengiantis atsakymą. „Brent“ rūšies nafta spalio pradžioje vėl kainavo daugiau kaip 100 dolerių už barelį.

Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su atvira jūra. Iki karo juo buvo išvežama maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos, todėl padėtis šiame vandens ruože tiesiogiai veikia degalų ir dujų kainas tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje.

Derybos: nesutariama, kas turi nusileisti pirmas

Iranas siūlo sąsiaurį atverti per septynias dienas, jei JAV nutrauks Irano uostų blokadą ir sušvelnins sankcijas. Vašingtonas pirmiausia reikalauja nuolaidų dėl Irano branduolinės programos. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas sekmadienį sakė, kad naujausias JAV atsakymas vėl susijęs su branduoliniais klausimais, o Teheranui svarbiausia yra sąsiauris ir Irano laivybos atkūrimas.

Abiejų pusių vieši pareiškimai smarkiai skiriasi. D. Trumpas praėjusią savaitę kelis kartus tvirtino, kad Iranas netrukus pasiduos ir karas baigsis iškart po lapkričio 3 d. Kongreso rinkimų, o gal ir anksčiau. Interviu žurnalui „Time“ jis neatmetė, kad po rinkimų smūgiai Iranui gali būti atnaujinti. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį užsienio šalių ambasadoriams pareiškė: „Karinio sprendimo nėra.“ Pasak jo, karą gali užbaigti tik derybos, o jei JAV vėl rinksis jėgą, Irano atsakas bus stipresnis nei anksčiau.

Abbas Araghchi

Penktadienį aukščiausi JAV administracijos pareigūnai, tarp jų viceprezidentas J. D. Vance’as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, kelias valandas tarėsi Kemp Deivido rezidencijoje. Tuo pat metu JAV stiprina pajėgas: į regioną išsiųsta lėktuvnešio „Theodore Roosevelt“ grupė ir desantinių laivų grupė, iš viso apie 9 000 karių. Jiems atvykus, regione būtų trys JAV lėktuvnešiai ir apie 20 tūkst. amerikiečių karių. Saudo Arabijos ir Kataro naftos bei dujų objektams saugoti nusiųstos dvi papildomos „Patriot“ baterijos.

Kaip karas pasiekė dabartinį tašką

Hormuzo sąsiauris skiria Iraną nuo Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis smogė Iranui. Per pirmuosius smūgius žuvo aukščiausiasis Irano vadovas Ali Khamenei, jo pareigas vėliau perėmė sūnus Mojtaba. Iranas atsakė ribodamas laivybą sąsiauryje, ir balandžio pabaigoje naftos kaina pasiekė apie 120 dolerių už barelį. JAV savo ruožtu pradėjo blokuoti Irano uostus.

Birželį Vašingtonas ir Teheranas pasirašė memorandumą, kuriame numatyti karo užbaigimo principai. Laivyba atsigavo, o birželio 24 d. nafta atpigo iki 73,74 dolerio, žemiausio lygio nuo karo pradžios. Tačiau liepos 8 d. paliaubos žlugo, kai Iranas vėl apšaudė laivus, ir JAV atnaujino karinius veiksmus. Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas smūgių sumažino ir daugiau dėmesio skiria ekonominiam spaudimui: uostų blokadai ir naujoms sankcijoms.

Sąsiauris ribojamas, bet nafta išvežama

Iranas sąsiaurio fiziškai neužtvėrė. Jis reikalauja, kad laivai gautų Irano leidimą, o plaukiančius be jo apšaudo. Irano parlamento komitetas praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui, pagal kurį už plaukimą sąsiauriu būtų imamas mokestis, o priešiškomis laikomų valstybių laivai nebūtų praleidžiami. JAV tokios tvarkos nepripažįsta. P. Hegsethas šeštadienį sakė, kad sąsiaurį kontroliuoja ne Iranas, o Jungtinės Valstijos.

Nepaisant išpuolių, naftos eksportas iš regiono beveik atsikūrė. Laivų stebėjimo bendrovės „Kpler“ duomenimis, praėjusią savaitę Artimųjų Rytų naftos eksportas, neskaičiuojant Irano, kelias dienas viršijo prieškarinį 18 mln. barelių per dieną vidurkį. Apie 40 proc. naftos dabar išvežama aplenkiant sąsiaurį, daugiausia Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vamzdynais bei per Raudonąją jūrą. Likusi dalis plaukia JAV karo laivų saugomu keliu palei Omano krantą ir dažnai atviroje jūroje perpilama į kitus tanklaivius.

Tokia laivyba brangi ir pavojinga. Jūrų žvalgybos bendrovės „Windward“ skaičiavimu, trečiąjį ketvirtį Iranas užpuolė maždaug du laivus iš kiekvieno šimto, plaukusio per sąsiaurį. Nuo karo pradžios čia žuvo apie dvidešimt jūrininkų. Tanklaivių nuomos kaina, kaip skelbta, siekė 1,3 mln. dolerių per parą, keliasdešimt kartų daugiau nei sausį.

Atsargos ir kainos

Didžiojo septyneto vadovai penktadienį skubiame vaizdo pasitarime sutarė per keturis mėnesius išleisti į rinką 100 mln. barelių naftos ir degalų atsargų, pradedant nuo dyzelino. Tarptautinė energetikos agentūra pranešė, kad iš kovą pažadėtų 400 mln. barelių jau išleista 325 mln. Septynios didžiosios naftos eksportuotojos, tarp jų Saudo Arabija ir Rusija, sekmadienį nutarė lapkritį gavybos nedidinti.

Naftos kaina šiemet labiau seka politines naujienas nei tiekimo apimtis. Rugsėjo pradžioje, kai JAV ir Irano pajėgos sąsiauryje apsikeitė smūgiais, „Brent“ pabrango iki 97 dolerių, o spalio pradžioje peržengė 100 dolerių ribą. Bankas „Goldman Sachs“ rugsėjį perspėjo, kad sustiprėjus išpuoliams prieš laivus kaina galėtų pasiekti 120 dolerių.

Poveikis Europai ir Jungtinėms Valstijoms

Europoje labiausiai pabrango dujos. Metų pradžioje megavatvalandė Nyderlandų TTF biržoje kainavo apie 27 eurus, rugsėjį kaina priartėjo prie 80 eurų ir buvo didžiausia nuo 2022 m. pabaigos. Rugsėjo pradžioje ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 65 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis tuo metu siekė 82 proc.

Dėl energijos kainų euro zonoje spartėja infliacija: liepą ji siekė 2,9 proc., rugpjūtį 3,3 proc. Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 d. antrą kartą šiemet pakėlė palūkanas, indėlių palūkanų norma dabar yra 2,5 proc. Tai didina ir paskolų su kintamomis palūkanomis įmokas, taip pat Lietuvoje. Banko vertinimu, padėtis nepanaši į 2022 m., kai infliacija viršijo 10 proc.: šiemet brangsta beveik vien energija, o infliacija be energijos ir maisto išlieka apie 2,4 proc.

Jungtinėse Valstijose rekordą pasiekė dyzelino kaina. Maždaug trečdalis valstijų laikinai sumažino arba sustabdė degalų mokesčius, Ohajas praėjusią savaitę paskelbė 90 dienų valstijos degalų mokesčio atostogas. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sekmadienį sakė tikintis, kad per artimiausias keturias savaites kainos sumažės.

Kiti konfliktai regione

Padėtį sunkina karas Jemene. Irano remiami husiai rugsėjį užėmė visą šalies Raudonosios jūros pakrantę ir kontroliuoja Bab al Mandebo sąsiaurį, per kurį keliauja dalis naftos, aplenkiančios Hormuzą. Šeštadienį husiai paskelbė smogę naftos perdirbimo gamyklai prie Rijado, o Jemeno vyriausybė sekmadienį pranešė pradedanti puolimą. Libane po pavasarį vykusio Izraelio ir „Hezbollah“ karo šimtai tūkstančių žmonių tebėra palikę namus.

Ko laukti

Artimiausiu metu svarbiausi du dalykai: Irano atsakymas Vašingtonui ir tai, ar tęsis išpuoliai prieš laivus. Stebėtojai mato tris galimas kryptis. Labiausiai tikėtina laikoma dabartinės padėties tąsa bent iki lapkričio 3 d. rinkimų: derybos be proveržio ir naftos kaina apie 100 dolerių. Jei po rinkimų JAV atnaujintų smūgius, o Iranas, kaip grasino, pultų energetikos objektus regione, nukentėtų ir aplinkiniai naftos keliai, ir kainos kiltų. Susitarimo atveju kainos, kaip parodė birželis, gali kristi per kelias dienas, tačiau ta pati patirtis rodo, kad toks susitarimas gali greitai žlugti.

Parengta 2026 m. spalio 6 d. Karo metu abi pusės skelbia sau palankią informaciją, todėl duomenys apie naftos srautus ir išpuolius yra vertinimai. Kainos keičiasi kasdien.