Šaltasis sezonas: kaip neperšalti — skiepų tiesa, specialistų patarimai ir liaudiškos priemonės

Rudens ir žiemos šalčiai dar tik artėja, bet peršalimo sezonas jau prasidėjo. Specialistai sako: stebuklingos tabletės nėra — veikia sistema: skiepai laiku, drėgnas patalpų oras, protingi drabužių sluoksniai ir be mitų įvertintos liaudiškos priemonės. Surinkome svarbiausia: ką rekomenduoja gydytojai, ar tikrai reikia kasmet skiepytis nuo gripo, kaip rengtis, kad būtų nei per šilta, nei per vėsu, ir kokia temperatūra turi būti automobilyje, kad išlipus organizmas nepatirtų smūgio.

Kodėl rudenį ir žiemą sergame dažniau

Sergamumo pikas — ne atsitiktinumas. Šaltas ir sausas oras palankus virusams: kai patalpų santykinė drėgmė nukrenta žemiau 40 proc., gripo virusas ore infektyvus išlieka iki penkių kartų ilgiau nei drėgnesnėje aplinkoje. Sausas oras džiovina ir nosies gleivinę — pirmąją organizmo gynybos liniją, todėl virusams lengviau prasiskverbti. Pridėkime daugiau laiko uždarose patalpose, rečiau vėdinamas klases ir biurus — ir turime idealias sąlygas plitimui. Lietuvoje sergamumo gripu ir kvėpavimo takų infekcijomis kilimas paprastai registruojamas rudenį, o pikas — sausio ir vasario mėnesiais.

Skiepai nuo gripo: ar būtina ir ką sako specialistai

Teisiškai skiepas nuo gripo neprivalomas, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija, JAV Ligų kontrolės centras (CDC) ir Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vieningi: skiepai yra veiksmingiausia apsauga nuo gripo. CDC juos rekomenduoja visiems nuo 6 mėnesių amžiaus. Lietuvoje valstybės lėšomis nemokamai skiepijami rizikos grupei priklausantys žmonės: 2–7 metų vaikai, nėščiosios, 65 metų ir vyresni, globos įstaigų gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros darbuotojai.

Kokia nauda? Sezonuose, kai vakcina gerai atitinka cirkuliuojančius virusus, veiksmingumas siekia 40–60 proc. Tai nereiškia „monetos metimo“: dar svarbiau, kad pasiskiepijusieji, net ir susirgę, rečiau patenka į ligoninę ir kur kas rečiau susiduria su sunkiomis komplikacijomis — plaučių uždegimu, lėtinių ligų paūmėjimu. Būtent komplikacijos, o ne pats gripas, yra pavojingiausios senyviems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Kokia galima žala? Gripo vakcina gripo sukelti negali — ji pagaminta iš inaktyvuotų (negyvų) virusų arba tik vieno viruso baltymo. Dažniausias poveikis — skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, kartais lengvas karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas, trunkantis dieną ar dvi: tai imuninės sistemos atsako, o ne ligos požymis. Sunkios reakcijos itin retos: anafilaksija pasitaiko maždaug vienam žmogui iš 1,3 mln. dozių, o Gijeno-Barė sindromo rizika vertinama mažiau nei 1–2 atvejais milijonui paskiepytųjų. Palyginimui — pats gripas šį sindromą sukelia gerokai dažniau nei vakcina.

Kodėl skiepytis kasmet? Dviejų priežasčių: gripo virusai nuolat mutuoja, todėl vakcinos sudėtis kasmet atnaujinama, o po skiepo susidariusi apsauga per metus nusilpsta. Pernai pasiskiepyti — nereiškia būti apsaugotam šiemet.

Kada? Apsauga susiformuoja per 10–14 dienų, todėl geriausia skiepytis rudenį, iki sergamumo piko. Svarbi šių metų naujiena Lietuvoje: valstybės perkamos vakcinos gydymo įstaigas šiemet pasiekia vėliau nei įprasta — jų tiekimas numatomas lapkritį. NVSC pabrėžia: tai nereiškia prarastos galimybės — skiepytis prasminga viso sezono metu, o lapkričio–gruodžio skiepas dar spėja apsaugoti prieš sausio–vasario piką. JAV gyvenantys skiepijasi jau dabar — vakcinos vaistinėse ir klinikose prieinamos nuo rudens pradžios.

Kasdienė prevencija: paprasta, bet veikia

Drėgmė namuose ir biure — 40–60 proc. Tai „aukso vidurys“: virusai greičiau žūva, gleivinės nedžiūsta, o pelėsiui dar per sausa. Žiemą šildomose patalpose drėgmė dažnai nukrenta iki 20 proc., todėl drėkintuvas ir paprastas drėgmės matuoklis (higrometras) — ne prabanga, o įranga sveikatai.

Vėdinimas. Trumpas, bet intensyvus vėdinimas pravėrus langus kelis kartus per dieną — geriau nei visą dieną praviras langas: oras pasikeičia, o sienos nespėja atvėsti.

Rankų higiena ir etiketas. Rankas plauti muilu — grįžus iš lauko, prieš valgį, po viešojo transporto. Kosėti ir čiaudėti — į servetėlę arba alkūnės linkį. Sergant — likti namuose: vienas „didvyriškai“ į darbą atėjęs kolega neretai užkrečia pusę skyriaus.

Miegas, judėjimas, tabako dūmai. 7–9 valandos miego, kasdienis judėjimas lauke ir nerūkymas — nuobodūs, bet įrodyti imuniteto ramstai. Nei vienas „imunitetą stiprinantis“ preparatas specialistų vertinimu jų nepakeičia.

Kepurė, šalikas ir pirštinės — ne puošmena, o apsauga: per nepridengtą odą vėjas šilumą išneša greičiausiai (asociatyvi nuotrauka)

Kaip rengtis: nei per šilta, nei per vėsu

Pagrindinė taisyklė — trys sluoksniai. Pirmas (bazinis) sluoksnis prie odos turi sugerti ir išgarinti drėgmę: tam tinka merino vilna arba sintetika; medvilnė — blogiausias pasirinkimas, nes sušlapusi nuo prakaito ji šaldo. Antras sluoksnis — šilumą laikantis: vilnonis megztinis arba flisinis džemperis. Trečias — apsauga nuo vėjo ir drėgmės:striukė ar paltas su vėjui atsparia membrana. Būtent vėjas yra pagrindinis šilumos vagis: jis nupučia prie kūno susidariusį šilto oro sluoksnį, todėl esant stipriam vėjui net keli laipsniai šalčio jaučiami kaip didelis šaltis (vadinamasis vėjo žvarbumo efektas) — o pridengtos ausys, kaklas ir pirštinės tokiu oru svarbesni nei dar dešimt laipsnių šalčio.

Perkaitimas — ne mažesnė klaida nei sušalimas. Gera praktika: išeinant į lauką pirmas minutes turi būti lengvai vėsu — jei lauke iškart šilta, esate per šiltai apsirengę; pajudėjus suprakaituosite, o drėgni drabužiai šaltyje atšaldys kūną greičiau nei lengvesnė apranga. Vaikams rekomenduojama vienu sluoksniu daugiau nei suaugusiam, bet ir juos verta tikrinti pagal tą pačią taisyklę — perkaitęs ir suprakaitavęs vaikas peršąla greičiau.

Kojos. Avalynė neturi spausti (suspaustos pėdos kraujotaka prastesnė — kojos šąla greičiau), storas padas izoliuoja nuo šalto asfalto, o vilnonės kojinės šildo net šiek tiek sudrėkusios. Veidas ir rankos stipriame šaltyje nušąla per keliolika minučių — kremas nuo šalčio padeda odai, bet neatstoja pirštinių ir šaliko.

Automobilyje: kokia temperatūra saugi išlipant

Žiemos kelionėje salono temperatūra — ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas (asociatyvi nuotrauka)

Specialistų rekomendacija: salono temperatūrą laikyti 19–22 °C — patogu, bet ne per karšta. Perkaitintas salonas turi dvi blogybes. Pirma, jis sausina orą ir gleivines, o vairuotoją daro mieguistą: karštas, nejudantis oras lėtina reakciją, todėl ilgoje kelionėje patariama vėdinti ir daryti pertraukas. Antra — išlipimo momentas: kai salone +25 °C, o lauke –5 °C, organizmas patiria staigų 30 laipsnių skirtumą; kraujagyslės reaguoja spazmu, o suprakaitavusiam kūnui vėjas prideda dar vieną smūgį. Būtent taip „peršalama prie pat mašinos“.

Praktiniai patarimai: temperatūrą kelionėje laikyti arčiau 20 °C nei 25 °C; artėjant prie tikslo ją palaipsniui sumažinti keliais laipsniais, kad perėjimas būtų švelnesnis; mieliau naudoti šildomas sėdynes ir vairą (šiluma ten, kur kūnas) nei maksimaliai kaitinti orą; viršutinius drabužius išlipant užsivilkti dar salone, o ne prie atviro bagažininko. Storo palto vairuojant dėvėti neverta — jis trukdo judesiams ir saugos diržui, o salonui įšilus sukels būtent tą perkaitimą, kurio siekiama išvengti.

Liaudiškos priemonės: kas veikia, o kas — tik tradicija

Specialistai čia kategoriški vienu klausimu: jokia liaudiška priemonė skiepų ir gydymo nepakeičia, o nuo gripo jų veiksmingumas apskritai neįrodytas. Tačiau peršalus kai kurios priemonės turi ir mokslinį pagrindą — JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras (NCCIH) ir „Cochrane“ apžvalgos skiria jas taip:

Turi pagrindą. Medus — įrodyta, kad malšina kosulį (ypač vaikams naktį); įspėjimas: kūdikiams iki 1 metų medaus duoti negalima. Cinko pastilės, pradėtos vartoti per pirmas 24 valandas nuo simptomų, peršalimą gali sutrumpinti maždaug trečdaliu; tačiau cinko preparatų į nosį naudoti negalima — jie siejami su negįžtamu uoslės praradimu. Vitaminas D padeda tiems, kuriems jo trūksta — o šiaurės platumose žiemą trūksta daugeliui, todėl verta pasitikrinti ir trūkumą koreguoti gydytojo patarimu. Šilti skysčiai ir arbatos (su imbieru, avietėmis, liepžiedžiais) ligos netrumpina, bet malšina simptomus ir neleidžia dehidratuoti — tai tikra, nors ir kukli, nauda.

Įrodymų nepakanka arba jie prieštaringi. Vitaminas C peršalimo neapsaugo — reguliariai vartojamas jis ligą suaugusiems sutrumpina tik apie 8 proc., o pradėtas jau susirgus beveik neveikia. Ežiuolė tyrimuose davė prieštaringų rezultatų ir nuo peršalimo patikimai neapsaugo. Česnakas — virtuvėje sveikintinas, bet jo apsauginį poveikį patvirtinančių rimtų tyrimų trūksta. „Imuninę sistemą stiprinantys“ komplektai garsiais pavadinimais vertinami skeptiškai: imunitetas nėra raumuo, kurio „sustiprinimas“ būtų išmatuojamas.

Trumpai: liaudiška išmintis gera kaip papildymas — šiluma, skysčiai, poilsis, medus kosuliui — bet ne kaip pakeitimas skiepams, drėgnam orui ir protingai aprangai.

Kada liaudiškų priemonių nebeužtenka

Į gydytoją kreiptis reikia, jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas arba, pagerėjus, grįžta; atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, sumišimas; gerklės ar ausies skausmas stiprėja; serga kūdikis iki 3 mėnesių su karščiavimu. Rizikos grupėms (senyviems, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms) į gydytoją verta kreiptis vos įtarus gripą — antivirusiniai vaistai veiksmingiausi per pirmas 48 valandas.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Sprendimą dėl skiepų ir papildų priimkite pasitarę su savo gydytoju.