Vynas gali turėti netikėtą poveikį organizmui: tyrimas atskleidė, kad vyrus ir moteris jis veikia skirtingai

Tyrimo metu buvo išanalizuoti apie 22 tūkst. įvairaus amžiaus ir lyties dalyvių duomenys. Mokslininkai lygino alkoholio vartojimo įpročius su biologinio amžiaus rodikliais. Biologinis amžius atspindi ląstelių, audinių ir organų būklę ir laikomas tikslesniu ligų rizikos bei priešlaikinės mirties prognozės rodikliu nei kalendorinis (chronologinis) amžius.

Biologiniam senėjimui vertinti buvo pasitelktas dirbtinis intelektas ir kraujo tyrimų duomenys. Analizė rėmėsi 36 žymenimis, tarp jų – hormonų, riebalų ir uždegiminių junginių rodikliais.

Rezultatai parodė, kad vyrai, kurie kasdien išgerdavo maždaug 200 ml vyno, buvo vidutiniškai 0,4 metų „biologiškai jaunesni“ nei tie, kurie alkoholio nevartojo. Tuo metu moterims tokio biologinio amžiaus sumažėjimo nefiksuota. Tyrėjai tai sieja su skirtingu alkoholio metabolizmu ir hormoninėmis organizmo ypatybėmis.

Italijos medikai taip pat pabrėžia, kad vynas yra gausus polifenolių – medžiagų, kurios gali mažinti uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir padėti palaikyti normalią medžiagų apykaitą. Manoma, kad būtent šie veiksniai galėtų paaiškinti vyrams nustatytą lėtesnį biologinį senėjimą. Kiti alkoholiniai gėrimai, pasak tyrėjų, panašaus poveikio neparodė.

„Saikingas vyno vartojimas, bet ne bendras alkoholio vartojimas, gali prisidėti prie lėtesnio biologinio senėjimo vyrams. Polifenoliai yra tikėtinas šio efekto paaiškinimas“, – teigiama tyrimo autorių išvadose, paskelbtose tarptautiniame visuomenės sveikatos leidinyje.

Anksčiau taip pat buvo skelbiama, kad nedidelis įprotis ryto kavoje gali turėti didesnės naudos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: įbėrus žiupsnelį kakavos, ne tik pagerėja skonis, bet ir gali sustiprėti naudingosios gėrimo savybės.

Kaip išsirinkti gerą vyną?

Išsirinkti gerą vyną ne visada taip paprasta, kaip gali atrodyti, ir tuomet, kada keliaujama į svečius, neretai kyla klausimas, kaip išsirinkti gerą vyną. Tai padaryti bus paprasčiau, jei laikysitės keleto patarimų: jie padės jums nepasimesti tarp  gausybės siūlomų vyno rūšių, ir galėsite išsirinkti tikrai gerą ir skanų vyną.

Pasitikėkite savo skoniu: pirkite paragavę

Jei nenorite nusivilti, ir tikitės, kad vyno skonis tikrai bus puikus, rinkitės tokį vyną, kurį jau esate ragavę.  Konsultantai visada jums gali padėti išsirinkti puikų vyną, tačiau jis nebūtinai tiks jūsų skoniui. Kiekvienas esame labai skirtingas, taigi, ir mėgstamiausias vynas tikrai nebus toks pat. Šiandien neretai yra organizuojamos įvairios vyno degustacijos, kurios gali padėti atrasti mėgstamą vyno rūšį, ir išsirinkti tinkamiausią vyną nebus taip sudėtinga.

Geras vynas – nebūtinai brangus

Kad ir kaip brangiai kainotų vynas, jis nebūtinai bus geras. Jei pasikliaujama nurodyta kaina, neretai tenka nusivilti. Net ir nebrangiai kainuojantis vynas taip pat gali būti geras, todėl svarbiausia kreipti dėmesį į tai, kas rašoma vyno etiketėje.

Sausas ar saldus vynas?

Visame pasaulyje vynai skirstomi į sausus ir saldžius. Tik Rusijoje yra gaminamas pusiau saldus vynas, kurio galima rasti ir Lietuvos parduotuvėse. Pusiau saldaus vyno sudėtyje paprastai yra ir tam tikrų cheminių priemaišų, ir to negalime vertinti kaip privalumo. Taigi, jei norite išsirinkti gerą vyną, vertėtų rinktis iš šių dviejų rūšių: saldaus ir sauso vyno. Čia pasitikėkite savo skoniu: negalime sakyti, kad kažkuris jų yra prastesnis.

Gero vyno etiketo turi būti aiškiai įskaitoma: jei nėra nurodytas gamintojas arba informaciją sunku įskaityti, tikėtina, kad tai –  klastotė. Etiketėje visada turi būti nurodyti ir derliaus metai: jei šios informacijos nėra, tikėtina, kad vyno gamyboje buvo naudojamos cheminės medžiagos. Pateikiama informacija turi būti konkreti, turi būti nurodyta vynuogių rūšis. 

Jei yra skelbiama, kad vynas pagamintas iš „geriausių vynuogių, rinktų pietiniame šlaite“, negalima būti tikriems, kad vynas bus tikrai geras. Išimtis –  Prancūzijoje gaminamas vynas, nes šioje šalyje yra draudžiama nurodyti vynuogių rūšį, iš kurios buvo gaminamas vynas. Vyno išlaikymo terminas –  taip pat labai svarbus kriterijus.

Prastas vynas niekada nėra ilgai brandinamas, ir siekiama kuo greičiau  jį parduoti. Dar vienas svarbus dalykas  –  vieta, kur yra išpilstomas vynas. Jei vynas išpilstomas ne gaminimo vietoje, tokiu atveju jis gali turėti priemaišų. Atkreipkite dėmesį ir į vyno stiprumą: jis turėtų būti nuo 9% iki 22 %. Jei vynas yra stipresnis, tokiu atveju jis gali būti spirituotas.

Skonio faktoriai 

Rūgšties skonis vyne lemia vyno intensyvumą: kuo didesnis rūgšties kiekis, tuo aitresnis ir rūgštesnis vyno skonis. Lengvas vynas pasižymi subtiliu skoniu, o stipraus vyno skonis yra jaučiamas gomuryje ir vyną nurijus. Lengvas vynas yra 7,5% - 10,5%, vidutiniškai stiprus – 10,5% - 12,5%;  o stiprus – nuo 12,5%. Ąžuolo taroje sandėliuojamas vynas įgauna papildomo skonio ir aromato. Europoje ir Australijoje yra itin populiarus vynas, brandintas Amerikos, Prancūzijos ir Vokietijos ąžuolo statinėse. Pageidaujamos vyno aromato savybės: dūmų, krapų, vanilės, skrudintos kavos aromatai.