Austrijoje prasidės nauja kontrolės era: viena klaida istoriniame centre gali baigtis milžiniška bauda

Toks modelis Europoje plinta jau ne vienerius metus, ypač ten, kur istorinėse senamiesčių gatvėse siekiama mažinti spūstis, triukšmą ir taršą. Austrijos sprendimas artimas Italijoje plačiai taikomoms riboto eismo zonoms, dėl kurių turistai dažnai nukenčia net nesupratę, kad pažeidė taisykles.

Kaip veiks kontrolė kameromis?

Numatoma naudoti numerių atpažinimo kameras, kurios nuskenuos įvažiuojančio automobilio registracijos numerį ir akimirksniu palygins su leidimą turinčių transporto priemonių sąrašu. Vietoj užtvarų ar policijos patikrinimų sprendimą priims automatinė sistema.

Atsakingos institucijos teigia, kad sistema fiksuos registracijos numerius, o ne vairuotojų asmens duomenis, todėl turėtų atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Praktikoje vairuotojams svarbiausia bus viena: įvažiavus be leidimo pažeidimas gali būti užfiksuotas be jokio kontakto su pareigūnais.

Kas galės įvažiuoti ir kiek kainuos pažeidimai?

Laisvesnės prieigos paprastai tikimasi vietos gyventojams, specialiosioms tarnyboms, daliai pristatymo transporto, taksi ir kitiems savivaldybių apibrėžtiems atvejams. Taip pat nurodoma, kad motociklai ir mopedai į automatinės kontrolės apimtį gali nepatekti.

Baudos už neteisėtą įvažiavimą numatomos didelės: bazinis dydis gali siekti iki 726 eurų. Už pakartotinius ar itin šiurkščius pažeidimus suma gali augti iki 2 180 eurų.

Akcentuojama, kad technologija pritaikyta atpažinti ir užsienio registracijos numerius, tad sankcijos gali pasiekti ir turistus, atvykstančius automobiliais. Tai reiškia, kad vien nepažįstamas ženklinimas ar įpratimas prie kitokių taisyklių nebebus pasiteisinimas.

Susidomėjimą diegti sistemą yra išreiškę maždaug 25 Austrijos miestai, tarp jų Viena, Zalcburgas, Lincas ir Gracas. Kameros galėtų atsirasti istoriniuose centruose bei vadinamosiose mokyklų gatvėse, kur prioritetas teikiamas pėsčiųjų saugumui.

Viena, nors ir palaiko kryptį, kamerų startą sieja su vėlesniu terminu ir planuoja jų diegimą tik apie 2028 metus, nes reikės viešųjų pirkimų įrangai ir programinei įrangai. Miesto vertinimu, pirmojo rajono prieigose tai galėtų sumažinti automobilių srautą apie 30 proc. ir reikšmingai sumažinti parkavimo vietų užimtumą.

Pokyčiai kelia diskusijų ir kritikos: automobilininkų organizacijos perspėja, kad be aiškių visos šalies kriterijų gali atsirasti skirtingos taisyklės skirtinguose miestuose. Tai didintų painiavą keliaujantiems vairuotojams ir didintų riziką netyčia patekti į riboto eismo zoną.

Taip pat keliami klausimai, ar kameros nevirs patogia priemone pildyti savivaldybių biudžetus baudomis. Austrijos valdžia tikina, kad sistema nėra skirta tapti universaliu įrankiu kontroliuoti, pavyzdžiui, įprastas A juostas ar dviračių takus, tačiau galutinės taisyklės daug kur priklausys nuo vietos sprendimų.