Vokietija ir Britanija – priešingomis kryptimis: AfD kyla, Burnhamas stabdo populistus

Dvi didžiosios Europos valstybės šį rudenį juda priešingomis kryptimis. Vokietijoje kanclerio Friedricho Merzo valdžia išgyvena rimčiausią krizę, o kraštutinė dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) apklausose tvirtai pirmauja. Jungtinėje Karalystėje naujasis premjeras Andy Burnhamas per tris mėnesius sugebėjo leiboristams grąžinti populiarumą ir laikinai sustabdyti Nigelo Farage'o partijos „Reform UK“ kilimą. Abiejose šalyse keičiasi ir politinė kalba, o artimiausi mėnesiai parodys, ar šie pokyčiai ilgalaikiai.

Vokietija: rinkimų smūgis ir koalicijos įtampa

Rugsėjį vykę trijų žemių rinkimai kanclerio partijai CDU tapo tikra katastrofa:

• Saksonija-Anhaltas (rugsėjo 6 d.). AfD surinko 43,8 % balsų ir laimėjo 38 iš 41 vienmandatės apygardos. CDU gavo 17,2 % ir neiškovojo nė vienos apygardos.
• Meklenburgas-Pomeranija (rugsėjo 20 d.). AfD buvo pirma su daugiau nei trečdaliu balsų, o CDU neperžengė 5 % barjero ir į žemės parlamentą nepateko. Merzas rezultatą pavadino „katastrofa“.
• Berlynas (rugsėjo 20 d.). Pirmi buvo Kairieji (25,7 %), CDU liko antra, o miestą valdžiusi CDU ir SPD koalicija prarado daugumą.

Po rinkimų kanclerio populiarumas krito iki istorinio dugno. ARD apklausoje jo darbu patenkintas tik kas dešimtas vokietis. Tai prasčiausias rezultatas nuo 1997 m., kai pradėti tokie tyrimai. Prie nuosmukio prisidėjo ir liepos skandalai: frakcijos vadovo Jenso Spahno atsistatydinimas bei nesėkmingas Vyriausybės pertvarkymas.

INSA, YouGov ir GMS apklausos, paskelbtos 2026 m. spalio 19 d. INSA apklausoje AfD pirmą kartą pasiekė 30 %.

Koalicija svyruoja. Po rinkimų socialdemokratai pareikalavo iš naujo derėtis dėl jau sutartų pensijų, sveikatos apsaugos ir mokesčių reformų, 2027 m. biudžeto ir paveldėjimo mokesčio. Dalis CDU deputatų savo ruožtu ragino Merzą atleisti SPD ministrę Bärbel Bas, o tai reikštų koalicijos pabaigą. Spalio 7 d. koalicijos partneriai pasitarimą pavadino „pozityviu ir konstruktyviu“ ir pažadėjo „greitai užbaigti“ įstrigusias reformas, tačiau konkrečių susitarimų nepaskelbė.

Kaip keičiasi retorika. Merzas spalio pradžioje atvirai apkaltino Rusiją remiant AfD. CDU tebesilaiko vadinamosios „ugniasienės“, atsisakydama bet kokio bendradarbiavimo su AfD, tačiau partijos viduje apie tai kalbama vis garsiau, ypač rytinėse žemėse. SPD griežtina socialinę retoriką, bandydama susigrąžinti kairiuosius rinkėjus.

Ekonomika. Didžiausia ES ekonomika auga vangiai. Ekonomistų vertinimu, nuo recesijos Vokietiją daugiausia gelbsti valstybės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai, o pramonė vis dar kenčia nuo brangios energijos ir silpnos užsienio paklausos.

Ko tikėtis Vokietijoje

1. Koalicija išsilaiko, bet reformos stringa. Tai šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus.
2. Kanclerio pakeitimas. Merzas pasitrauktų, o CDU kanclerio postui iškeltų Hendriką Wüstą arba Markusą Söderį, išlaikant koaliciją su SPD.
3. Koalicijos griūtis ir pirmalaikiai rinkimai. Mažiausiai tikėtinas scenarijus: rinkimuose labiausiai sustiprėtų AfD, todėl jų nenori nė viena valdančioji partija. Eiliniai Bundestago rinkimai turi įvykti 2029 m.

Jungtinė Karalystė: Burnhamo „vilties efektas“

Andy Burnham

Andy Burnhamas, ilgametis Didžiojo Mančesterio meras, ministru pirmininku tapo 2026 m. liepos 20 d., kai atsistatydino Keiras Starmeris. Per tris mėnesius jo Vyriausybė:

• įvedė autobusų bilieto kainos lubas;
• nuo spalio naikina 5 % PVM buitinei elektrai;
• sumažino verslo mokesčius aludėms;
• pažadėjo didžiausią socialinio būsto statybos programą nuo Antrojo pasaulinio karo, nemokamą nacionalinę socialinės globos tarnybą ir daugiau galių bei pajamų miestų merams.

Tai atsispindi apklausose. Leiboristai netrukus po Burnhamo atėjimo vėl tapo pirmi suvestinėse apklausose. „Ipsos“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje jis buvo vienintelis šalies politikas, kurio vertinimas teigiamas, o „YouGov“ jį vadina populiariausiu politiku. Tačiau apklausų rezultatai skiriasi, ir varžybos lieka įtemptos.

Analitikų vertinimu, „Reform UK“ kenkia finansiniai skandalai, o leiboristai daugiausia atsigauna ne perimdami Farage'o rinkėjus, o susigrąžindami kairiuosius, kurie buvo perėję pas Žaliuosius.

Kaip keičiasi retorika. Tai bene ryškiausias pokytis. Burnhamas sako, kad „Brexit“ „padarė daugiau žalos nei naudos“, ir neatmeta, kad kitoje leiboristų programoje atsiras referendumas ar pažadas grįžti į ES. Starmeris šios temos vengė. Apie Gazą naujasis premjeras pripažįsta, kad Vyriausybė „neteisingai pasielgė“, laiku nepareikalavusi paliaubų. Ekonomikoje daugiau kalbama apie viešųjų paslaugų grąžinimą valstybei ir pramonės atkūrimą.

Ko tikėtis Jungtinėje Karalystėje

• Spalio 28 d. – pirmasis Burnhamo biudžetas. Jį pristatys finansų ministras Johnas Healey, pakeitęs Rachel Reeves. Pagrindinis klausimas – kaip finansuoti brangius pažadus ir didesnes gynybos išlaidas, nedidinant pajamų mokesčio, kaip žadėta. Spaudoje svarstomi didesnis papildomas bankų mokestis, kapitalo prieaugio mokesčio pakeitimai ir mokestis brangiam būstui.
• Energetinė žiema. Šalis šią žiemą labai priklausys nuo elektros importo iš Europos, o Vyriausybė turi apsispręsti dėl naujų naftos ir dujų telkinių Šiaurės jūroje.
• Rinkimai. Kalbos apie pirmalaikius rinkimus nesiliauja, nors Burnhamas juos atmeta. Eiliniai rinkimai turi įvykti 2029 m.

Apžvalgos vertinimas. Abiejose šalyse rinkėjai nusivylę tradicine politika, tačiau atsakas skirtingas. Vokietijoje tradicinės partijos neranda atsakymo, ir AfD tampa pirmąja jėga. Jungtinėje Karalystėje leiboristai pakeitė lyderį, ir naujas, charizmatiškesnis veidas laikinai sustabdė populistų kilimą. Tačiau „vilties efektas“ dar turi atlaikyti biudžetą ir sunkią žiemą, o Merzui reikia įrodyti, kad koalicija gali ne tik ginčytis, bet ir priimti sprendimus.

Kodėl tai svarbu Lietuvai

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių: Lietuvoje kuriama nuolatinė Vokietijos kariuomenės brigada, o šalies vidaus politika lemia ir ES, ir NATO sprendimus. Jungtinėje Karalystėje gyvena viena didžiausių lietuvių bendruomenių pasaulyje, todėl biudžeto sprendimai dėl mokesčių, būsto ir energijos kainų tiesiogiai palies dešimtis tūkstančių lietuvių šeimų. O galimas JK posūkis artimesnių santykių su ES link ilgainiui galėtų palengvinti ir gyvenimą bei darbą tiems, kurie keliauja tarp Lietuvos ir Britanijos.