Vokietija pristatė mokesčių reformą: kas keisis emigrantui gyvenančiam Vokietijoje

Reforma yra platesnio 34 punktų ekonomikos gaivinimo plano dalis, apimančio ne tik mokesčių sistemos pokyčius, bet ir darbo rinkos bei biurokratijos mažinimo priemones. Jei įstatymų leidėjai pritars siūlymams, naujoji tvarka įsigalios nuo 2027 metų pradžios.

Kas keisis gyventojams?

Pagrindinis reformos tikslas – padidinti neapmokestinamų pajamų ribas ir taip padidinti gyventojų disponuojamas pajamas. Vyriausybė siūlo didinti tris svarbiausias mokestines lengvatas:

Pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (Grundfreibetrag), kuris nustato minimalią neapmokestinamų pajamų ribą. Šiuo metu ji siekia 12 348 eurus per metus.

         Vaikų neapmokestinamų pajamų lengvatą (Kinderfreibetrag)

         Darbuotojo standartinį išlaidų atskaitymą (Arbeitnehmerpauschbetrag).

Padidinus šias ribas didesnė gyventojų pajamų dalis nebebus apmokestinama, todėl dirbantieji gaus daugiau pajamų „į rankas“.

Numatyta ir papildoma parama šeimoms. Vaiko išmoka (Kindergeld) bus didinama dviem etapais ir iki 2028 metų pasieks 272 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką. Šiuo metu ji siekia 259 eurus.

Be to, planuojama sušvelninti vadinamosios antrosios mokesčių  progresijos zonos tarifų augimą. Tai reiškia, kad vidutines pajamas gaunančių darbuotojų pajamų mokesčio  tarifas didės lėčiau kylant atlyginimui.

Vyriausybės  skaičiavimais, visiškai įsigaliojus reformai šeima, auginanti du vaikus ir turinti 60 tūkst. eurų metinių apmokestinamųjų pajamų, nuo 2028 metų per metus sutaupytų daugiau kaip 600 eurų.

Didesni mokesčiai didžiausias pajamas gaunantiems

Planuojamų lengvatų finansavimui numatomi pokyčiai vadinamajame turtingųjų mokesčio režime (Reichensteuer).

Pagal siūlomą modelį:

45 proc. pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas nuo 250 tūkst. eurų metinių apmokestinamųjų pajamų;

47 proc. tarifas būtų taikomas nuo 280 tūkst. eurų.

Šiuo metu didžiausias – 45 proc. – tarifas pradedamas taikyti tik nuo 277 826 eurų metinių apmokestinamųjų pajamų.

Taip pat siūloma sumažinti mokesčių lengvatą už namų renovacijos, priežiūros ir modernizavimo darbus. Atskaitymo dydis būtų mažinamas nuo 20 iki 15 procentų.

Dar vienas pakeitimas paliestų vadinamuosius mini darbus (Mini-Jobs). Fiksuotas šių darbo santykių apmokestinimo tarifas būtų didinamas nuo 2 iki 5 procentų. Anksčiau buvo svarstoma galimybė šią darbo formą apskritai panaikinti vykdant pensijų sistemos reformą, tačiau tokio sprendimo atsisakyta.

Reforma – ekonomikos skatinimo plano dalis

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pristatydamas reformą, pabrėžė, kad šalies tikslas – grąžinti ekonomiką į augimo kelią.

Pasak jo, priimti sprendimai rodo, jog politinis centras yra pajėgus modernizuoti valstybę ir skatinti ekonominį aktyvumą.

Vis dėlto dalis politikų pripažįsta, kad reforma yra gerokai nuosaikesnė nei anksčiau svarstyti pasiūlymai. Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderis Markusas Söderis ją apibūdino ne kaip „didįjį proveržį“, o kaip dar vieną žingsnį iš ekonominės krizės.

Koalicijos partnerė Socialdemokratų partija (SPD) siekė dar labiau padidinti aukščiausią pajamų mokesčio tarifą ir griežtinti paveldėjimo apmokestinimą, tačiau šiems siūlymams nepritarė konservatyviosios sąjungos partijos.

Platesnės reformos

Mokesčių pakeitimai yra tik dalis vadinamosios „Atsigavimo ir užimtumo programos“. Joje taip pat numatytos priemonės biurokratijai mažinti bei griežtinti nedarbingumo pažymėjimų kontrolę.

Tuo tarpu anksčiau svarstyti darbo laiko reguliavimo pakeitimai į galutinį reformų paketą nebuvo įtraukti. Tikimasi, kad prie šio klausimo Vokietijos vyriausybė sugrįš vėliau šiais metais.

Planuojama, kad visa mokesčių reforma Vokietijos biudžetui kainuos apie 10 mlrd. eurų per metus. Vyriausybė tikisi, kad didesnės gyventojų disponuojamos pajamos paskatins vartojimą, o kartu prisidės ir prie šalies ekonomikos augimo.