Klausimai, į kuriuos muziejus neatsakė (III dalis)

Po dviejų publikacijų apie Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“ ir jo mecenatą Ivaną Glasenbergą sulaukėme daug skaitytojų laiškų ir komentarų. Dažniausias klausimas – kokių klausimų muziejus atsisakė atsakyti? Skelbiame juos.

Rengdama ciklą „Čikagainfo“ redakcija 2026 m. lapkričio 4 d. išsiuntė muziejaus direktoriui Jonui Herakliui Dovydaičiui klausimų apie muziejaus istoriją, valdymą ir finansavimą. Muziejus į juos atsakyti atsisakė. Apie tai trumpai užsiminėme ir ankstesnėse dalyse: „Milijardierius, kuris nenori būti matomas“ (I dalis) ir „Dingęs štetlas: kas valdo muziejų ir kieno jis“ (II dalis).

Kodėl skelbiame klausimus

Žurnalistas turi teisę klausti, o kalbinamasis turi teisę neatsakyti – šios teisės neginčijame. Tačiau atsisakydamas atsakyti muziejus nepasinaudojo proga pats paaiškinti savo poziciją, pateikti argumentus ir faktus. Klausimai nėra kaltinimai ir nieko netvirtina: tai tik tai, ką norėjome sužinoti ir ką, mūsų manymu, verta žinoti visuomenei apie muziejų, kurio istorija tapo viešų diskusijų objektu.

Dauguma klausimų remiasi viešai prieinamais dokumentais – Registrų centro duomenimis, įstaigos įstatais ir finansinėmis ataskaitomis, Kultūros ministerijos raštu, žiniasklaidos publikacijomis – arba muziejaus steigėjo Sergejaus Kanovičiaus teiginiais, kurie klausimuose nurodyti kaip jo teiginiai.

Klausimus skelbiame tokius, kokie jie buvo išsiųsti. Tačiau muziejus atsakyti atsisakė ne dėl termino.

Direktoriaus paskyrimas ir atskaitomybė

1. Registrų centro duomenimis, VšĮ „Dingęs štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejus (anksčiau – Šeduvos žydų memorialinis fondas) vadovu esate nuo 2014 m. balandžio 29 d. Pagal įstaigos 2013 m. įstatų 27.3 ir 38 punktus direktorių skiria įstaigos savininkas (dalininkas), o tuo metu vienintelis dalininkas buvo įstaigos steigėjas Sergejus Kanovičius. Ar Jus įstaigos vadovu paskyrė jis? Jei ne – kas ir kokiu sprendimu?

2. Kas vadovavo įstaigai nuo jos įregistravimo 2013 m. gegužės iki Jūsų paskyrimo?

3. Kokios buvo Jūsų funkcijos 2014–2017 m., kai projektą viešai pristatė S. Kanovičius kaip fondo steigėjas ir vykdomasis direktorius? Kaip buvo pasidalytos Jūsų ir jo atsakomybės?

4. Įstatų 50 punktas numato, kad direktorius kas ketvirtį teikia įstaigos savininkui biudžeto planą ir veiklos bei finansines ataskaitas. Ar iki 2017 m. šias ataskaitas teikėte S. Kanovičiui? Kam jas teikiate nuo 2017 m., kai dalininko teises perėmė „YouthAid Foundation“, – fondo tarybai ar kitam asmeniui? Ar įstaiga turi valdybą ar kitą kolegialų organą?

Komanda ir autorystė

5. Kokiu teisiniu pagrindu su įstaiga dirbo S. Kanovičius – darbo sutartimi, paslaugų sutartimi ar kitaip – ir nuo kada? Kas jį įdarbino ar sudarė su juo sutartį?

6. Kam atsiskaitydavo S. Kanovičius, kai rinko medžiagą ir kalbino išgyvenusiuosius bei palikuonis? Kam atsiskaitydavo vyriausioji kuratorė Milda Jakulytė-Vasil?

7. Įstaigos 2013 m. įstatuose, kuriuos pasirašė S. Kanovičius, tarp tikslų jau buvo įrašytas „muziejų steigimas“ (6.7 p.). Kultūros ministerija 2026 m. kovą oficialiai nurodė, kad S. Kanovičius 2013–2025 m. buvo muziejaus sumanytojas, steigėjas ir vykdomasis direktorius, sukūręs muziejaus ir ekspozicijos koncepciją. Kuo ši formuluotė, Jūsų nuomone, netiksli? Ir kodėl muziejus, pavyzdžiui, 2026 m. spalio LRT reportaže, savo steigėju pristato Šveicarijos fondą, nors įstaiga įsteigta 2013 m., o fondas jos dalininku tapo 2017 m.?

8. Po atidarymo muziejaus ekspozicijoje buvo tekstas: „2015 metais, palikuonims pritarus rašytojo Sergejaus Kanovičiaus idėjai, prasidėjo muziejaus kūrimo darbai.“ Turimais duomenimis, praėjus keliems mėnesiams po atidarymo, jis buvo pašalintas.

• a) Ar tai tiesa ir kada tekstas pašalintas?
• b) Kas priėmė sprendimą jį pašalinti – Jūs, kuratoriai, dalininkas ar kitas asmuo?
• c) Kokiu motyvu tai padaryta?
• d) Kaip šis tekstas, taip pat viešai prieinami S. Kanovičiaus 2015 m. spalio įrašai apie Šeduvos muziejaus aptarimą su tarptautiniais ekspertais, dera su 2026 m. muziejaus rašte Šeduvos seniūnijai pateiktu teiginiu, kad S. Kanovičius nebuvo idėjos iniciatorius?

Dalininkas ir finansavimas

9. 2017 m. „YouthAid Foundation“ perėmė įstaigos dalininko teises iš S. Kanovičiaus. Kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą įvyko šis perėmimas?

10. 2015 m. Lietuvos žydų bendruomenė Ivaną Glasenbergą įvardijo kaip pagrindinį Šeduvos žydų memorialinio fondo finansinį rėmėją, o 2026 m. jis pats NZZ apie muziejų kalbėjo kaip apie savo projektą. Ar muziejus patvirtina, kad „YouthAid Foundation“ lėšos muziejui yra I. Glasenbergo ar jo šeimos?

11. Kaip dažnai ir kokiu formatu bendraujate su I. Glasenbergu ar jo atstovais? Kas priima esminius sprendimus dėl muziejaus – Jūs, fondas ar mecenatas?

12. Kokia bendra investicijų į muziejų suma iki atidarymo ir kiek per metus kainuoja jo išlaikymas?

13. Įstaigos 2025 m. finansinėse ataskaitose nurodytas 17,2 mln. eurų nuostolis. Kaip jį paaiškintumėte ir kaip apskaitomos dalininko lėšos?

Ekspozicija

14. S. Kanovičius teigia, kad 2025 m., jam jau pasitraukus, ekspozicija skubos tvarka buvo pakeista: pakeista informacija apie pirmuosius nacių okupacijos mėnesius, Lietuvos aktyvistų frontą ir Laikinąją vyriausybę, o tekstas apie žudynių dalyvius – sušvelnintas. Ar tai tiesa? Kas konkrečiai buvo pakeista, kas priėmė šiuos sprendimus ir kodėl? Ar pakeitimai buvo derinami su Patariamąja valdyba ar istorikais?

Bendradarbiavimo pabaiga

15. 2024 m. gruodžio 19 d. S. Kanovičius pranešė Jums nutraukiantis paslaugų teikimą nuo 2025 m. sausio 1 d. ir kaip priežastis nurodė neapmokėtas jo įmonės „Inter Vivos Consulting“ sąskaitas už kuratorių komandos valdymą bei jo pareigų ribojimą. Ar šios sąskaitos buvo apmokėtos? Jei ne – kodėl? Kodėl buvo ribojamos jo pareigos ir kas priėmė tokį sprendimą?

Viešoji komunikacija

16. 2026 m. spalio 14 d. 15min.lt paskelbtą Jūsų interviu portalas socialiniuose tinkluose pažymėjo kaip reklamą. Ar šis interviu buvo muziejaus užsakytas ir apmokėtas turinys?

Laiške buvo dar trys klausimai apie muziejaus santykius su gidais ir darbuotojais. Jų kol kas neskelbiame.